IR „Believe“ – ar tikrai kiekviename tikėjime slepiasi melas?

Šis klausimas neatsitiktinis. Būtent toks pareiškimas išrašytas ant sienos, kuri užtvėrus naujojo IR albumo „Believe“ viršelį. Na ir?

Prisipažinsiu, kad nors mano širdis ir ausys vis dar kaustytos metalu, šią visai kitokio stiliaus grupę visada gerbiau. Todėl entuziastingai pasišoviau įvertinti ir šį ilgokai brandintą vaisių. Kartais tiesiog pasiilgsti kažko ramesnio. Be abejo, bet ko klausytis nesiruošiu, tačiau šios komandos muzikos kokybe, net neperklausius naujojo disko, neabejojau. O klausydama, jau iš pirmo karto pajutau simpatiją jo kūriniams.

Tai kaip reta vientisas ir skoningas albumas. Tik to nereikėtų suprasti kaip kompozicijų vienodumo ir tuo pačiu nuobodumo, nors visos jos gana lakoniškos. Jei „Revolution“, „I Wonder“ ir „Fake World“ yra lėtos, melodingos ir dvelkia svajingumu, tai „Party Song“ suskamba aštriais ritmais ir greitesniais motyvais, tarsi iš tiesų šėlstant vakarėlyje. Tokiu įsismarkavusiu tempu perduodama estafetė ir „Burning Chair“, nors pastarasis kūrinys man pasirodė šiek tiek dvelkiantis stilistine rutina. Tuo tarpu lyriškasis „Fade Away“ susiklauso maloniai ir paperka vokalo tvirtumu bei skambesio įvairove. Čia kažkiek kyla asociacijų su vesternų muzika, bet taip dar įdomiau.

Vienas įdomiausių kūrinių, bent mano ausims, yra „Cutthroat Competition“. Čia viskas sudėliota skoningai: greitas tempas, instrumentų dermė, patrauklus vokalo tembras, skambesio įvairovė. „Interlude“ beveik nepastebimas, nes tai tik trumputis intarpas. O jau įkritęs į „gyvačių duobę“, sveikas, ko gero, neliksi. Šis gabalas gręžte išgręžia smegenis ir yra vienas sunkiausių albume, kiek tai galima pasakyti apie IR grojamą muziką. Kita vertus, jis savotiškai nukelia į senus laikus, kuomet augo tokios grupės kaip LED ZEPPELIN. Nostalgiška? Galbūt. Bet rūbai tai šiuolaikiški…

Romantika, romantika… Tikriausiai kūrinys apie meilę, tuo labiau tikrą, kitoks ir negali būti. Iš karto kyla asociacijų su tokiais baladžių meistrais kaip antikvariniai SCORPIONS ar cukriniai BON JOVI, bet čia teigiama prasme. Romantika nemaišo, kai jos esama saikingai. O štai paslaptingasis „Misteris A.“ patraukia savo atmosferiniu skambesiu ir visame diske kone sunkiausiais rifais. O kam tos gėlės? Iš pažiūros atrodytų, išgirsime dar vieną baladę. Bet pastaroji daina taip pat pakankamai dinamiška ir, taip sakant, tvirto charakterio. Lyrikos vėjas pūsteli iš kitos, „Lonely View“, tai išties maloni vietelė. Na, ir „Outro“, pabaiga mažų mažiausiai keista.

Minimalistinis albumo apipavidalinimas šiuo atveju kaip tik sudaro gerą įspūdį, nes nėra šabloniškų figūrų ar nuvalkiotų vaizdelių. Kelio pabaigoje ne visada būna šviesa. Kartais jis baigiasi siena. O apibendrinant mintis apie „Believe“, galima sakyti, kad mūsų alternatyvaus roko scena turi dar vieną dėmesio vertą leidinį. Kaip ir IR vardas dar kartą nusipelno pagarbos. Ją galima pareikšti ir tiesiogiai – jau spalio 14 d. grupė mus pasiruošusi „įtikinti“ savo muzikos brandumu ir kokybe. Iki susitikimo „Bermuduose“!

Vertinimas: 9/10

IR „Believe“, 2010

Trukmė 43:39

1. Intro
2. Revolution?!
3. I Wonder
4. Fake World
5. Party Song
6. Burning Chair
7. Fade Away
8. Cutthroat Competition
9. Interlude
10. Snake Pit
11. True Love
12. Mister A.
13. Flowers
14. Lonely View
15. Outro