Interviu su Kraukliu iš URSKUMUG: „Tadas Forever!”

Šeši koncertai Lietuvoje, „Ledo Tako“ išleistas albumas, įsimintinas įvaizdis ir originalus skambesys iškovojo latviams URSKUMUG populiarumą Lietuvoje. Manau, reta lietuviška metalinė galva nežino šios komandos. Jūsų dėmesiui – interviu su URSKUMUG siela, vokalistu ir gitaristu Kraukliu.

Sveikas gyvas, Kraukli. Kaip einasi jūsų naujausio tvarinio „Am Nodr“ prekyba? Ar „Ledo Takas“ patenkino jūsų lūkesčius?

Sveikas. Taip, esame patenkinti „Ledo Tako“ darbu 99,99% Kalbant apie pardavimus, reikalai pradėjo eiti į gerąją pusę, nes, vos pasirodžius albumui, daug pinigų buvo sukišta į „Am Nodr“ reklamą.

Taigi pradėkime nuo pradžių. Koks buvo URSKUMUG startas, kokias muzikines įtakas turėjote grupei pradėjus veiklą ir kokią koncepciją bandėte aprėpti?

Grupės pradžia laikome 2000-2001 metus, kai aš ir Slayorda (klavišiniai – CFH past.) nusprendėme įkurti metalo grupę. Sugrojome keletą repeticijų kartu ir supratome, kad geriausias saviraiškos būdas mums būtų black metalas. Kadangi anksčiau buvau grojęs tik death metalą, man prireikė metų pajausti ir perprasti black metalo skambesį. Sukūrėme keletą dainų ir prie URSKUMUG prisijungė gitaristas Maero, kuris irgi buvo labiau linkęs prie „defo“. Tada sugrojome keletą koncertų ir supratome, kad laikas įamžinti savo kūrybą. Kalbant apie įtakas, mes niekada nebandėme kopijuoti ko nors ar perdirbti muzikine ir lyrine prasme. Turime poreikį sukurti kažką, kas būtų charakteringa tik URSKUMUG. Aišku, galiu paminėti mūsų stabus: MORBID ANGEL, DEATH, EMPEROR, IMMORTAL, DARK FUNERAL ir panašiai.

Jūsų biografijoje teigiama, kad bandėte išvengti gyvų būgnų. Kas slėpėsi po šia idėja?

Na, niekada nebandėme išvengti gyvo „būgnijimo“, bet Latvijoje jaučiamas būgnininkų trūkumas, taigi buvome priversti naudoti būgnų mašiną. Tie keli būgnininkai, kurie gali patenkinti mūsų poreikius jau groja kitose grupėse, o mes norėtume, kad mūsų būgnininkas galėtų atiduoti 100% energijos ir įkvėpimo grupei. Taipogi nenorime, kad šis muzikantas grotų gryną black metalą – ieškome eksperimentuotojo.

Ar toks jūsų dabartinis įvaizdis buvo naudojamas nuo pat pradžių? Kas po juo slepiasi? O gal tai tik šou dalis?

Savo pirmuosiuose pasirodymuose mes naudojome tradicinį korpspeintą, bet tada pajutome, kad reikia susikurti kažką savito ir naujo. Kadangi mūsų dainų tekstai buvo apie akmens amžių, Maero sugalvojo to laikmečio šamano įvaizdį. Nusprendėme atvaizduoti akmens amžiaus žmogų, kuris yra visų religijų pradžios kūrėjas. Savaime suprantama, toks sceninis įvaizdis pridėjo papildomų unikalumo taškų prie URSKUMUG stiliaus.

Išleidote savo pirmą demo „Pareja“ gana anksti. Kaip ėjosi dainų kūryba ir jų įrašinėjimas? Kokie buvo atsiliepimai?

Dainų kūryba nesukėlė didelių problemų, tiesiog leidome idėjoms plaukti iš pasąmonės, nes mums tai buvo kažkas naujo. Žinai, pakeitus stilių atsiranda daugiau įkvėpimo ir naujų idėjų. Nei vienas iš mūsų neturėjome įrašinėjimo patirties anksčiau, taigi esame labai dėkingi Gintui Lundbergui už jo ryžtą ir kantrybę dirbant su URSKUMUG pačioje pradžioje. Gitarų, klavišų ir vokalo įrašai praėjo sklandžiai, nes mes tam tikrai atidavėm didelę dalį savęs, bet miksavimas sukėlė problemų. Kiekvienas iš mūsų turėjome savo skambesio viziją, taigi buvo sunku susitarti ir paaiškinti ją garso inžinieriui. O atsiliepimai apie „Pareja“ buvo visai neblogi – vidutiniškai 7 iš 10 taškų, taigi savo darbu buvome patenkinti. Žinoma kritikai paminėjo panašumų su ankstyvaisiais EMPEROR ir IMMORTAL, bet, savaime suprantama, tai nebuvo mūsų tikslas.

Kokią įtaką „Pareja“ turėjo jūsų ateities karjerai (jei taip galima sakyti :))? Ar buvote pastebėti koncertų organizatorių, „leiblų“?

„Pareja“ buvo mažas žingsnelis iš Baltijos šalių, nes Europoje dar buvome mažai kam žinomi. „Ledo takas“ buvo vienintelis „leiblas“, sutikęs išleisti sekantį mūsų albumą.

Papasakok apie periodą tarp „Pareja“ ir „Am Nord“.

Jau bedirbdami prie pirmojo įrašo sukūrėme keletą sekančio albumo detalių ir po kelių savaičių pradėjome kurti naują medžiagą. Sugrojome kelis koncertus Latvijoje, Lietuvoje, koncertą Baltarusijoje ir Čekijoje. Taip pat pasikeitė grupės nariai – atėjo bosistas Kriwix ir vokalistas-klavišininkas Draake iš HERESIARH pakeitė Slayordą.

Kaip pasirašėte sutartį su „Ledo Taku“?

Tai buvo mūsų vadybininko Jurio darbas ir asmeninis Tado, „Ledo Tako“ šefo domėjimasis URSKUMUG. Kadangi mes visi kurį laiką esame pažįstami, grupė neturėjo jokių abejonių dėl „Ledo Tako“ pasiūlymo ir su malonumu pasirašėme sutartį su Lietuvos „leiblu“.

Ar „Ledo Takas“ darė kokį nors spaudimą dėl „Am Nodr“ kūrybos arba įrašinėjimo?

Vienintelis spaudimas, jei taip galima pavadinti, iš Tado buvo prašymas užbaigti įrašus truputį greičiau :). Nežinau, kaip yra su kitomis kompanijomis, bet „Ledo Takas“ nepateikė jokių reikalavimų dėl muzikinės ar koncepcinės įrašo pusės ir dėl to esame labai dėkingi. Tadas forever!!!

Papasakok apie „Am Nodr“ kūrybos procesą. Ar jis buvo lengvesnis dėl jūsų augančio profesionalumo? O gal sunkesnis, nes nepavyko pasiekti norėto rezultato ar gal jautėte įkvėpimo trūkumą?

Tiesą sakant, kūryba tampa vis sunkesnė ir sunkesnė. Kiekviena nauja daina meta iššūkį geresnių dainų, kurios būtų sudėtingesnės muzikine ir lyrine prasme, kūrybai. Mes patys bręstame ir taip pat norime, kad mūsų muzika taptų brandesnė, taigi dabar teikiame daug daugiau dėmesio kūrinių kūrybai. Dažnai muzika skamba galvose, bet sunkiausia yra ją transformuoti į kažką materialaus. Visada turime daugiau ar mažiau įkvėpimo, bet kiekvienas turi įvertinti iš šono, ar tai, ką jis sukūrė dera su jo ketinimais. Tai yra nesibaigianti problema.

„Am Nodr“ – tai antras darbo su Gintu Lundbergu rezultatas. Ar šį kartą įrašai praėjo lengviau? Kaip manai, ar Gints ir „Phoenix studio“ yra geriausias pasirinkimas įrašams Baltijos šalyse?

Jau įrašinėdami „Pareja“ labai gerai sutarėm su Gintu, taigi per „Am Nodr“ sesijas jau buvome susipažinę su vieni kitų galimybėmis ir poreikiais. Kaip ir įprasta, daug eksperimentavom su garsų ir būgnų programavimu, o tai užėmė daug laiko. Blogiausia buvo tai, jog galėjome dirbti studijoje tik vakarais po darbo dienos. Manome, kad Gints yra geriausias garso inžinierius visoje Latvijoje.

Dabar jau turite sesijinį būgnininką. Ar jis gros sekančiame URSKUMUG įraše?

Ateina laikas kažką keisti. Sulaukėme kelių pasiūlymų iš būgnininkų. Balrogh yra sesijinis būgnininkas koncertuose ir dar groja su HUSKVARN bei EX ANIMA, kuri yra pagrindinė jo grupė. Kol kas nenorime atskleisti jokios informacijos apie įvairius variantus. Kai kas nors įvyks, turėsite progą tai išgirsti ir įvertinti.

Kokie jūsų šiandienos planai? Jau pradėjote naujas dainas? Gal ieškosite naujo „leiblo“ ar ir toliau dirbsite su „Ledo Taku“?

Mes ką tik pradėjome kurti naują medžiagą, nes išleidę „Am Nodr“ patyrėme kažkokią kūrybinę depresiją – neturėjome jokių idėjų, ką ir kaip daryti. Galbūt pavargome vieni nuo kitų. Bet dabar per ateinančius kelis mėnesius sukursime naują albumą. Kol kas sunku prognozuoti, kada jis bus užbaigtas, taigi nieko negaliu pasakyti dėl tavo paskutinio klausimo.

Kurią dainą tau patinka groti labiausiai?

Mėgstamiausios dainos negalėčiau išskirti.

Kuri daina „grojasi“ sunkiausiai?

~~~

O lengviausiai?

The Guardian.

Tavo paskutinės mintys ir sveikinimai (taip pat nusiskundimai, koks šis interviu buvo nuobodus ;)):

Norime padėkoti visiems mus palaikiusiems už tą jėgą, kurią suteikėte per koncertus. Labiausiai esame dėkingi vadybininkui Juriui ir Tadui už tai, kad taip ilgai remia mus – darbas su URSKUMUG yra labai sunkus.

Dėkui už interviu, laukiame naujienų.

Taigi, tikėkimės, kad URSKUMUG nariai išsigydę savo kūrybinę depresiją smogs su dar didesne jėga, nei buvo „Am Nodr“.