Albumai

INQUISITOR „The Quantum Theory Of Id“ – o mintis tai gera!

2010.05.02 00:00, Lord Sauron

„Sveiki, intelektualiosios muzikos mėgėjai! Leiskite pristatyti jums…“ Ne, ne tai. „Naujausias šios komandos darbas iš karto patenka į visų laikų geriausių…“ Irgi ne tai.

Va! Ateina žmogelis išpažinties ir pasakoja:
- Tai va, dvasiškas tėveli, su kate „sugriešijau“!
- Nedidelė tavo nuodėmė, atleidžiu tau vardan… Eik ir daugiau nenusidėk!
Po savaitės tas pats žmogelis per išpažintį:
- Tai va, tėveli, vėl su kate…
- Nedidelė tavo nuodėmė, atleidžiu, eik ir nenusidėk daugiau!
Trečią sykį ateina žmogelis išpažinties ir mato – sėdi kunigas klausykloje visas subintuotas. Ir sako jam:
- Tai ką, vėl su kate paleistuvavai?
- Taip, – nuleidęs akis sako žmogelis.
- Kaip tau tai pavyksta? Draskosi gi baisiausiai!
- O aš ją, šventasis tėveli, į aulinį batą įkišu!
- Atleidžiu aš tau tavo nuodėmes, vardan… Nuodėmė nedidelė, užtai mintis kokia gera!

INQUISITOR „The Quantum Theory Of Id“ – o mintis tai gera!…Kaip jau esu kažkada minėjęs, jaučiu didžiausią pagarbą tiems, kas moka padaryti tai, ko nemoku aš pats. Šiuo atveju kalbu ne tik apie šitą pragaro mašiną, gitara vadinamą, bet ir albumo tekstus. Tiksliau tą, pagrindinę albumo mintį. Dar mokantis vidurinėje mokykloje per fizikos pamokas, kai mokytojas bendrais žodžiais imdavo pasakoti apie kvantinę fiziką, man akimirksniu imdavo kaisti mikroschemos. Nė kiek nemažiau jos kaisdavo ir per filosofijos paskaitas aukštojoje. Galite laikyti tai „piaru“, reklama, galite apmėtyti mane kerzais, „bandanomis“ ir dygliuotomis apyrankėmis, bet man tai iš tiesų buvo pirmas lietuviško metalo albumas, kuris sudomino mane visų pirma savo tekstais, idėja, filosofine koncepcija. Kuo rėmėsi albumo kūrėjai? Karlo R. Popperio, N. Prigogino filosofija. Esmė yra ta, kad nėra nieko tikra. Realybė tik fikcija. Ir dar sudėtingiau. Albumas apie žmogų. Kuris keliauja ir ieško. Ieško tiesos. Dievo. Kažko… Ar surado ar ne, sužinosite perklausę albumą. O gal nesužinosite. Juk niekada niekuo negali būti tikras.

Muzikinė albumo pusė nė kiek nemažiau sudėtinga nei tekstinė. Asmeniškai pažįstu grupės narius dar nuo tada, kai jų niekas rimtai nevertino, bet jau tada visi jie buvo pilni noro kurti, daryti kažką, ko dar nebuvo, jau tada turėjo ką pasakyti savo kūryba. Kaip atsvarą, galėčiau paminėti ir tokių, kurie kūrė grupes vien tam, kad jų kuklios personos sulauktų dėmesio. Ką gi, po rimtesnių nesėkmių ir nuodingos kritikos dozės, tokie veikėjai nuleisdavo rankas ir akimirksniu dingdavo nuo scenos…

Bet grįžkime prie albumo. Albumą pradeda intro, trumpai papasakojantis albumo idėją, paskui seka keturios kompozicijos, nei viena iš kurių nėra trumpesnė nei devynios minutės. Apie pačią muziką beviltiška ir pasakoti – pirmiausia dėl to, kad sunku aprėpti tokią gausybę melodinių sprendimų, įmantriausiai persipynusių tarpusavyje vieno kūrinio rėmuose. Pagrindinės temos paprasčiausiai nėra, bet tuo pat metu kiekviena daina turi savo „stuburą“, o pats albumas – griežtą, matematiškai tikslią struktūrą. Ypač įdomu stebėti gitarų ir klavišinių „šokį“, kai jų atliekamos melodijos tai persipina, tai išsiskiria, tai vėl susieina į vieną.

Gerai, einu pipetės, kad į šią statinę medaus įlašinti kelis lašus deguto. Ne vien tam, kad skaitant kokčiai saldu nepaliktų, bet ir tam, kad noriu likti kiek įmanoma objektyvesnis. Egzistuoja toks sindromas, kurį būtų galima pavadinti „pigios lietuviškos gitaros“ sindromu. Negaliu pasakyti nuo ko tai priklauso – nuo įrašų studijos, paties instrumento procesoriaus ar stygų, bet kitąsyk niekaip nesigauna atsikratyti tokio specifinio duslaus skambesio, tarytum gitara prisimena dar patį Adolfą Rickenbackerį. Tiek to – ne visi sau gali leisti „Flying V“. Nors visgi norėtųsi, norėtųsi daugiau masės gitarų skambesyje. Kai kur vokalas nukištas į antrą planą, o ir jį asmeniškai aš norėčiau girdėti masyvesnį – bet čia jau tokie apžvalgininko kaprizai.

„Sprandžina“ ant albumo viršelio atrodo kiek keistokai ir netikėtai, bet neišsimuša iš bendros idėjos, o nuo teksto pateikimo manieros pačiame lankstinuke stogas važiuoja dar labiau. Beje, jei ieškosite grupės narių nuotraukų – nerasite nė vienos. Paklaustas, kodėl taip, grupės vokalistas nutaisė paslaptingą miną – „taip reikia“!

INQUISITOR „The Quantum Theory Of Id“
© „Forgotten Path Records“, 2010

1. Infimum
2. Pricipia Mathematica Philosophiae Naturalis
3. Die Welt als Wille und Vorstellung
4. Corpus Hermeticum
5. The End of Certainty; Supremum

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Miuleris
2010.05.23 21:38

vakar išvydau gyvai ir įsigijau CD, nu i nachui kaip gerai, nesitikėjau

Niekis
2010.05.22 00:37

kad tu nesuprastum!

Mekongas
2010.05.21 15:15

Nepatinka man tikia muzika, bet… Sakykim, kad neblogai. Ale, kodel neritmiskai???

Gedas
2010.05.06 14:42

Ir sugrazino Adi i ferruma!

Adis
2010.05.06 14:23

Superinis diskas. Galima sakyti, sugrąžino mano tikėjimą lietuviška scena :D

Seniukas
2010.05.06 13:02

Ačiū.
Mums tavo atsakymai tikrai svarbūs.

Dabar į temą:
Šiaip šis Inquisitorių albumas – tikrai stiprus pretendentas į geriausią metų LT albumo vardą, bet dar reikia palaukti, kas bus paskui.
Dėl FP orientacijos ir King Satyricon pastabos – lieka tik pakomentuoti, kad visi stabai kažkada griūna purvan :(

artūras aš
2010.05.06 12:56

kas tai yr?
gaidys
abu gaidys
gulėt lovoj mėgstu
blekas yr jiega blet

Seniukas
2010.05.06 10:59

artūrai aš, o ką tu manai apie metaliką?
Kas geriau: megadef ar metalika?
Ką tu apskritai mėgsti?
Ar blekas yra šūdas?

Karma Jawless
2010.05.06 09:37

o kaip tau dirty sanchez? :)

artūras aš
2010.05.06 08:52

vėl kažkokis ožys maišo mane su kažkuo. negirdėjau nei emperor nei arcturus paskutinių albumų, nes tai man neįdomios grupės

s2
2010.05.06 06:03

Turėjau omeny, kad tai bene tiksliausia teorija, žinoma šiuolaikinėms masėms :), todėl tik sprandžyna ir tiko viršeliui.

s2
2010.05.06 06:00

K.I. …S, tai gal krizė, o leisti kažką reikia :)

jos vardai artūrai, šiaip nieko prieš Tavi neturėjau anksčiau, bet dabar nusišnekėjai kaip reta. Emperor ir Arcturus paskutiniai albumai irgi gal bleko parodija? Nededu lygybės ženklo, bet lįst ne į savo sritį reikalauja arba autoriteto, arba atsišaudymo šūdais. Ruoškis komentuoti shitkoro grupes.

Lordai Dinozauronai, jaučiu grupės diktatoriui (o ir abiem gitaristams) gan aktuali yra visatos ir materijos kilmė. O ji dabar aiškina pagal sprandžynų teoriją:

(netgi ne techniškiems audientams atsiranda į ką pažiūrėt)

Bet tai tik mano hipotezė :D

J[]|{ER
2010.05.03 14:00

“O man patiko labai. Tiek gyvai išgirsti, tiek albumą paklausyti. Šis darbas visiškai pakeitė nuomonę apie šią grupę. *add to favs*”

Pilnai pritariu. Ir šiaip, labai gera recenzija, tik debiliškas anegdotas pradžioje viską ga(i)dina…

A.
2010.05.03 10:44

O man patiko labai. Tiek gyvai išgirsti, tiek albumą paklausyti. Šis darbas visiškai pakeitė nuomonę apie šią grupę. *add to favs*

K.I.N.G. Satyricon
2010.05.03 10:21

Albumo dar neklausiau, todėl jo nekomentuosiu. Nepriekaištauju tikrai, bet truputį kitko tikėjausi iš Forgotten Path. Gal tai ir niekuo nepamatuota, bet man atrodė, kad šio leiblo koncepcija bus kiek kitokia, daugmaž raw blackas, o ne toks progresyvus, avangardinis. Bet, kaip sakiau, čia tik mano susidarytas įspūdis

sator
2010.05.03 09:43

įlindau ir aš į brūtherio nuoroda, tai daug klavišinių, kartais atrodo, kad gitaros tik pritariantis instrumentas sintezatoriui..vokalas – tragedija, kaip visada.. matomai vyriukai daug Cynic ir Opeth klausėsi..paskiau mačiau toki medinuka, medvarščiais surankiota, tamplieriu fone kabalistinės struktūros(ar tik ne Fuko švytuoklėj tokia mačiau?)..dar Sauronas paminėjo, kad textūra paremta hebrajų mastytojo K.R.Popper..tai stilius gaunasi maždaug juden-progressyv-black metalas..kaip Lietuvos scenai gan originalu, rašyčiau kokius 8/10

artūras aš
2010.05.03 08:38

primena kompiuterinį žaidimą. žodžių gaidys. kaip ir sakiau bleko parodija

Ignas
2010.05.03 07:04

Jap. IMO, geriausias lietuviškas darbas tekstų/muzikos santykiu.

avenged simon
2010.05.03 02:01

puikus darbas

brotheris
2010.05.02 23:50

http://inquisitor.lt/the_quantum_theory_of_id/

artūras aš
2010.05.02 22:45

tai davai parodyk kur, proto nepises. aš iš tų kur tyngi ieškot

IgnasM
2010.05.02 22:35

Viskas yra paviešinta. Kas netingi ieškot, tas randa.

artūras aš
2010.05.02 22:24

nu paviešink kokio gabalo tekstą

Hells' Forge
2010.05.02 22:00

O tekstus skaitei? Labai viską suriša ir nė pro kur parodijos nebesimato, kai susipažįsti

artūras aš
2010.05.02 19:52

albumo neklausiau, bet konce visus gabalus girdėjau, tai galiu pasakyt kad nieko gero. per daug įmantrybių, bleko parodija

Exorcist
2010.05.02 16:42

..arbe cia musu ausys islepintos nesveikai ryskios uzsienio grupiu albumu kokybes…..bet cia jau ne man sprest…

Exorcist
2010.05.02 16:40

„pigios lietuviškos gitaros“ sindromu – va su situo sutinku……vaizdas, kad ne kolonke groja, o garsas eina is kazkokio vamzdzio…. bisky biesina, bet visa kita sita lepsusa atperka…

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus