IN FLAMES: "Mums visiškai nereikia, kad kas nors nurodinėtų, kokią muziką kurti..."

Interviu su IN FLAMES būgnininku Daniel Svensson

Visas interviu – Metal-Rules.com, Arto Lehtinen & Luxi Lahtinen)

Keletas faktų pradžiai: Švedijos melodingojo ir progresyviojo metalo meistrai IN FLAMES šiuo metu yra tikrai viena kiečiausių grupių pasaulyje. Gastrolėse jie praleidžia daugiau nei 150 dienų per metus. Praeitų metų rudenį IN FLAMES koncertavo Europoje kartu su SOILWORK ir PAIN, o šį interviu IN FLAMES būgnininkas Daniel Svensson davė Helsinkyje 2002 m. spalio 4 d.

Kaip praėjo pastarosios IN FLAMES gastrolės su PAIN ir SOILWORK? Ar pažinojote šių grupių narius iš anksčiau ir kokiuose klubuose dažniausiai grojote?

Galiu pasakyti, kad turas buvo tikrai neblogas. Man patiko koncertuoti su šiomis trim puikiomis grupėmis, kalbant ir apie muziką, ir apie asmeninius santykius. Esame pažįstami iš anksčiau, o grojome daugiausia klubuose, kuriuose susirinkdavo apie 1000 – 1500 žmonių. Žodžiu, vidutiniškai 1100 – taigi pakankamai.

Esate koncertavę su keletu Suomijos grupių – SENTENCED, TO/DIE/FOR ir CHILDREN OF BODOM. Kokie įspūdžiai? Sklinda kalbos, kad suomiai daug geria ir mažai bendrauja su kitomis grupėmis.

Su SENTENCED koncertavome keletą kartų Europoje ir Amerikoje. Mes su jais gana gerai pažįstami, taigi bendravimo problemų neturėjome. Visgi keletas vaikinų tikrai labai tylūs…

Papasakok apie paskutinį IN FLAMES albumą „Reroute to Remain“. Kada pradėjote kurti dainas šiam albumui ir rimtai prie jo dirbti?

Pradėjome darbus 2001 m. rudenį. Išsinuomavome nedidelį namelį už Geteborgo. Gyvenome ten penkiese dvi savaites, gaminome maistą, gėrėm alų. Kaip tik tada vyko teroristų išpuoliai JAV. Gyvenimas kurį laiką kartu – tai puiki formulė, nes, kai kuriam nors šauna kokia idėja, gyvenant namuose ne taip paprasta visiems staiga susirinkti Geteborge ir pagroti. O čia, net jei kuris nors prabusdavo vidury nakties ir sušukdavo „O, turiu minčių“, galėjome pulti prie instrumentų ir iš karto sugroti vieną ar kitą idėją.

Taigi galite sakyti, kad dainų kūryba šiam albumui nebuvo skausminga?

Visiškai!!!

Šiame albume leidžiatės į eksperimentus su vokalu, muzikos struktūra ir kt. Ar ketinate ir ateityje eksperimentuoti šia linkme, ar panaudosite geriausius šio albumo rezultatus ir bandysite toliau juos vystyti?

Manau, kad taip. IN FLAMES visada mėgino atrasti savo kelią. Mes kuriame muziką todėl, kad mums to reikia, mes norime groti, kurti dainas, kuriomis galėtume didžiuotis ir kurios atitiktų mus pačius 100%. Nors yra daugybė žmonių, pageidaujančių, kad ir toliau kurtume „Jester Race“ stiliuje, tačiau jų nuomonė neturi jokios įtakos grupės darbui – mums visiškai nereikia, kad kas nors nurodinėtų, kokią muziką kurti. Norime kaskart žengti žingsnį į priekį. Juk augame ir kaip žmonės, ir kaip muzikantai. Nuo paskutinių įrašų studijoje iki dabar nutiko daugybė dalykų ir viskas vienaip ar kitaip veikia muziką. Mes nuolat eksperimentuojame. Albume „Reroute to Remain“ naudojame truputį daugiau elektronikos, kai kurios gitarų melodijos pereina į Anders vokalo partijas. Mėginame kurti tai, kas įdomu mums patiems, nes juk ne klausytojams, patiems IN FLAMES reikia groti tuos pačius gabalus po 300 kartų ar daugiau. Visų pirma, muzika turi būti įdomi mums, nes, jei nuobodžiautume ją grodami patys, ką jau kalbėti apie klausytojus???

Kaip reaguojate į kritiką dėl paskutiniojo IN FLAMES albumo? Apie jį prirašyta tiek daug skirtingų apžvalgų, o kai kuriose netgi neapsieinama be neigiamų komentarų.

Aš pats nesu skaitęs daug apžvalgų – peržvelgiau tik didžiausiuose Europos laikraščiuose pasirodžiusius straipsnius. Pamenu, Vokietijoje „Metal Hammer“ ir „Rock Hard“ pateikė tikrai geras apžvalgas. Nelabai reaguoju į kritiką. Žinoma, kartais neigiama kritika liūdina, tačiau tai žmogiška – niekas jos nemėgsta. Pasisakymuose internete pastebėjau, kad yra tam tikra žmonių kategorija, kurie norėtų, kad mes grotume taip, kaip grojome 1993 m.

Vis dėlto grupė negali dejuoti dėl įrašų pardavimų. Bent jau žinote, kad, nepaisant kartais pasirodančios neigiamos kritikos, žmonės vis tiek perka jūsų albumus?

Iš dalies čia problema ir glūdi. Daug grupės gerbėjų perka albumą, net nepasiklausę jo. Ir vis tiek nori, kad liktume undergroundine grupe.

„Reroute to Remain“ albumo viršelį sukūrė Niklas (iš DARK TRANQUILLITY). Kokia sąsaja tarp albumo viršelio ir muzikos?

Na, kažkokia sąsaja turėtų būti! Deja, apie dainų tekstus negaliu daug šnekėti, nes juos kūrė Anders. Aišku, aš juos skaičiau, bet… Anders leido Niklas sugalvoti ką nors pačiam, tačiau tuo pat metu norėjome, kad albumo viršelis išskirtų. Anksčiau rinkdavomės spalvingus albumų viršelius, tačiau niekuo neišsiskirdavome iš daugumos power metalo grupių. Taigi, norėjome kažko naujo…

Ką galėtum pasakyti apie baltus grupės drabužius, kuriuos dėvite per pastaruosius koncertus? Kokia baltų drabužių esmė, ar paprasčiausiai galvojate, kad balta gerai atrodo?

Balta tikrai gerai atrodo! Apsirengę vienodais drabužiais jaučiamės artimesni – nuostabus jausmas, kai stovi už scenos ir visi grupės nariai yra apsirengę panašiai.

Na, tarp metalinės publikos, kur visi panirę į juodą spalvą, balta atrodo gana keistai. Juoda – vienintelė „teisinga“ spalva metalinėje scenoje, o štai jūs užlipate ant scenos apsitaisę baltai!

Taip. Bet matyti vien juodą spalvą pasidaro nuobodu. Galioja taisyklė, kad grodamas metalą, privalai vilkėti juodus drabužius, tuo tarpu mes bandome elgtis atvirkščiai. Eksperimentuojame, bandome surasti būdų šiek tiek nukrypti nuo normos tiek savo muzika, tiek sceniniu įvaizdžiu, tiek ir kituose dalykuose…

Kaip jūsų sceninį įvaizdį priima žiūrovai?

Dėvime šiuos rūbus jau keletą metų – anksčiau buvome spalvoti, o dabar – balti. Žiūrovai bent jau nesiskundžia. Tai – šou dalis.

Ko IN FLAMES norėtų pasiekti muzikoje ar kitose sferose – ar norėtumėte tapti tokiais garsiais, kaip METALLICA ar MEGADETH?

Norėtume kuo daugiau gastroliuoti ir koncertuoti kuo didesnei publikai. Mums tikrai pavyko nemažai pasiekti, o dėl ateities – pažiūrėsime. Sunku spėlioti.

Atrodo, kad IN FLAMES pastoviai stiprėja. Švedijoje pastoviai susiformuoja naujos grupės, tačiau jose groja dažniausiai tie patys muzikantai. Ką manai apie šiuos grupių darinius ir mainus Švedijoje?

Nežinau. Pats tuose „mainuose“ nelabai dalyvauju. Geteborge visi vienas kitą pažįsta – praktiškai esame išaugę kartu. Galima sakyti, esame lyg viena šeima. Visi muzikantai yra turėję vienokių ar kitokių projektų. Visgi manau, kad atsiranda ir nemažai jaunų muzikantų grupių Švedijoje, taigi žiūrėsime, ko jos pasieks.

Ką gi, dėkojame už interviu ir sėkmės būsimuose koncertuose.

—

Ir pabaigai: šiuo metu grupė IN FLAMES ir vėl pasinėrė į kūrybą – gegužės pabaigoje Danijoje IN FLAMES įrašė 11 naujų dainų sekančiam savo albumui, kuriomis patys muzikantai teigia esantys patenkinti. Keletą ateinančių mėnesių jie dar šlifuos techniką ir ruošis įrašams studijoje, o vasarą, aišku, dar ir koncertuos.