Albumai

ILLUMINATI „The Core“ – rumuniškas skanėstas gurmanams

2013.07.29 00:00, Kirviss

Prieš keletą mėnesių slampinėjant po interneto platybes akis užkliuvo už šio albumo, prie kurio stilistikos apibūdinimo puikavosi tokie terminai kaip progressive, technical death metal, jazz, fusion. Tai ir patraukė manąjį dėmesį. Kad nusiramintų tie, kurie jau ruošiasi išlieti savo pyktį komentaruose, dėl to, kad paminėjau, jog albumą radau ILLUMINATI „The Core“ – rumuniškas skanėstas gurmanamsinternete, tai iškart noriu paminėti, kad šis albumas ilgai nebuvo išleistas jokiu fiziniu formatu ir pačios grupės sprendimu yra prieinamas ILLUMINATI Bandcamp puslapyje, o norintiems turėti jį savo kompiuteriuose reikia susimokėti 6 eurus. Vis tik pagaliau pati grupė šiomis dienomis paskelbė, kad jau galima daryti išankstinius būsimojo CD užsakymus, tad norintys, kad jų lentynose puikuotųsi „The Core“, turėtų paskubėti.

Pradėti norėčiau nuo trumpo pačios grupės pristatymo, kadangi daugelis ją tikriausiai girdi pirmą kartą. ILLUMINATI – tai ne XVIII a. egzistavusi bei legendomis apipinta slapta draugija, bet 2008 m. susibūrusi rumunų trijulė, kurios gretose aptinkame vieną gyvuose NEGURA BUNGET pasirodymuose padedančių asmenų – Andrei Popa bei šių metų „Velnio akmenyje“ viešėjusių TAINE gitaristą – Petre Iftimie. Savotiška sąsają tarp minėtosios organizacijos ir šios grupės galima laikyti tai, kad abi jos užmena daug mįslių. Pirmųjų veiklą iki šiol gaubia paslaptys ir įvairios spekuliacijos, o antrųjų būtent pati muzika tampa ypač nuosekliai ir racionaliai apgalvotu galvosūkiu, kurį išspręsti po pirmos perklausos vargu ar pavyks. Kitas svarbus šios grupės aspektas, kad įrašant „The Core“ šiai trijulei talkino visa plejada metalo scenos žvaigždžių: Luc Lemay (GORGUTS), Tymon Kruidenier (CYNIC, EXIVIOUS), Tony Choy (ATHEIST, PESTILENCE), Kelly Shaefer (ATHEIST), Daniel Mongrain (VOIVOD, MARTYR), Mike Browning (NOCTURNUS), Patrick Mameli (PESTILENCE). Grupės nariai nuopelnus dėl šių personų prisidėjimo prie ILLUMINATI priskiria grupės būgnininkui Matei Tibacu-Blendea, kuris su daugeliu iš jų palaiko ryšius ir yra pažįstamas.

O dabar prie paties albumo. „The Core“ pradedamas kompozicija „Please Lose“, kurios pirmieji akordai atrodo ramūs ir banalūs, it kokios rokelio grupės. Tačiau neilgai trukus lyg iš Vezuvijaus prasiveržia sudėtingos ritmikos, įmantrios gitarų bei boso partijos su gausybe riffų, nepriekaištingos būgnų partijos, kas tampa viso albumo pamatu, todėl detaliai aptarinėti kiekvieną gabalą nematau reikalo. Bendrai visoje albumo koncepcijoje ypač patiko, tai, kad nėra bandoma visuose kūriniuose groti kuo didesniu tempu ir sugroti kuo daugiau natų per kuo trumpesnį laiką, bet nespjaunama ir į atmosferą. Tiek minėtame „Please Lose“, tiek ir kituose kūriniuose, kaip antai „Sea Sea Of Consciousness“, randame lėtų, išties atmosferiškų vietų, koreliuojančių su įspūdingomis gitaros ar boso solo partijomis. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad kiekvienoje kompozicijoje vokalo partijas atliko vis kitas gerklų plėšytojas, t.y. vienas iš minėtųjų garsiųjų pagalbininkų, išskyrus Tony Choy, kuris savo įnašą atliko įgrodamas boso partiją. Dėl šios priežasties nenustebkite, kad klausydami albumą vietomis pagalvosite, jog atrodytų girdite ATHEIST ar CYNIC.

Kitas išskirtinis „The Core“ bruožas – struktūra. Po kiekvieno kūrinio albume įkomponuoti intro/outro stiliaus trumpi kūrinukai, kuriuose girdime tiek ramesnę instrumentinę muziką, rumuniškus pašnekesius, dainas ar elektroninių garsų kompozicijas. Šie intarpai tampa savotiškomis ramybės oazėmis, kurių metu gali atsikvėpti po prieš tai sekusios muzikinės atakos, susivokti, kas įvyko ir susidėlioti savo smegeninės stalčiukuose gautą muzikinę informaciją.

„The Core“ – puikus ir primygtinai rekomenduojamas albumas tiems, kurie nenori klausytis nuvalkiotų, dešimtis metų grojamų riffų ir kompozicijų, bet išgirsti šį tą naujo, įdomaus bei pasukti smegenis, siekiant perprasti albumo turinį. O užkietėjusiems techniško ir progresyvaus deatho fanams, kurių grotuvuose nenustoja suktis ATHEIST, CYNIC ar vėlesnieji PESTILENCE albumai, tai turėtų tapti dar vienu džiuginančiu atradimu.

Vertinimas: 9/10

ILLUMINATI „The Core“
© „self-released“, 2013

1.Please Lose
2.In the Maze of a Myth
3.Storms
4.Small Worlds Unifying
5.Gulliver’s Extraordinary Journey
6.Thoughts Turn into Matter
7.Sea of Consciousness
8.A Strange Kind of Sensitivity
9.The Core
10.Tumultuous, Weary, and Pale
11.Domino Spine
12.And Back to the Origin

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
sator
2013.07.29 22:36

visai klausomas darbas, bet aktualus , turbūt, tik tuom, kad figuruoja aibė garsenybių..vertinčiau kaip neblogą bandymą atkartot 1991-93-jų šio žanro šedevrus, panašiai, gal, kaip čilinų ansamblis COPROFAGO..