HYPOCRISY lyderis Peteris Tägtgrenas: „HYPOCRISY gros tokią muziką, su kokia ji visą laiką buvo siejama“

Žinia, kad lygiai po 15 metų pertraukos į Vilnių atvyksta HYPOCRISY, nudžiugino be galo. Ar gali būti nelaukiamas maestro Peteris Tägtgrenas su savo brutaliąja kompanija? Nepaisant to, kad tikrai galima būtų rasti už ką pakritikuoti HYPOCRISY dėl jų koncerto Vilniuje rugsėjo 17 d., vien jau jų vizitas yra reikšmingas įvykis naujojo tūkstantmečio Lietuvos metalizmo istorijoje. Jūsų dėmesiui – radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laidos „Audronaša“ vedėjo Gedo interviu su HYPOCRISY vokalistu ir gitaristu Peteriu Tägtgrenu.

Pats Lietuvoje vieši jau nebe pirmą ir net ne trečią kartą, bet šį kartą grįžai su HYPOCRISY. Ką prisiminei iš savo pirmojo vizito Vilniuje?

Buvo labai šaunu. Šiek tiek chaotiška, bet labai linksma. Tai buvo kažkoks festivalis 1998-aisiais ar 1997-aisiais, tiksliai neprisimenu. Tada buvo labai pašėlusi, nuostabi publika, o dabar po tiek daug laiko atėjo metas sugrįžti.

Ar HYPOCRISY turuose vis dar liko rokenrolo?

O taip, tikrai liko! Stengiamės kuo smagiau praleisti laiką, todėl būna vakarėlių, kurių metu nutinka daug patrakusių dalykų. Mėgaujamės, būdami ant scenos ir matydami, kaip publika eina iš proto. Tikrai geras jausmas.

Pristatinėjate savo naujausią albumą „End Of Disclosure“. Kai kurie žurnalistai nuolatos aimanuoja dėl „prabėgusių šlovingų albumo „Abducted“ laikų. Ar tau neatsibodo klausytis šito inkštimo?

Ne, viskas gerai. „End Of Disclosure“ yra sėkmingiausias HYPOCRISY albumas.

Kuria prasme? Komercine?

Pardavimai taip pat geri. Žmonėms labai patinka šis albumas. Klausytojai galvoja, kad mes einame teisingu keliu, todėl viskas yra gerai.

Pamenu tave kažkada sakant, kad albumas „Hypocrisy“ buvo bene vienalytiškiausias HYPOCRISY opusas, kurio visose dainose buvo jaučiama bendra atmosfera. Ar gali palyginti albumus „Hypocrisy“ ir „End Of Disclosure“?

Albume „Hypocrisy“ visas dainas jungia viena linija. „End Of Disclosure“ yra taip pat diskas, kurio visos dainos sudaro vieną visumą. Jame nėra mėtymosi iš kairės į dešinę. Viskas jame sudėliota tvarkingai nuo pradžios iki pabaigos.

Esi sakęs, kad PAIN yra tau tarsi atgaiva nuo visomis prasmėmis sunkių HYPOCRISY laikų, bet štai tu atkuri HYPOCRISY, išleidi albumą „End Of Disclosure“, kuris tam tikra prasme turi panašumų su PAIN muzika…

Tai dvi skirtingos grupės, turinčios tą patį dainų autorių. Su PAIN galiu groti daug dalykų, kurių nenoriu daryti su HYPOCRISY. Man PAIN visada išliks labiau eksperimentinė muzika tiek skambesio, tiek muzikos prasme, o HYPOCRISY gros tokią muziką, su kokia ji visą laiką buvo siejama.

Ar kuriant „End Of Disclosure“ dainas neapimdavo jausmas, kad „O varge, juk aš kuriu PAIN dainas!“?

Tikrai ne. Aš visada žinau, ką darau ir, kai pradedu kurti HYPOCRISY dainas, aš apsistoju ties tuo. Tas pats ir su PAIN.

HYPOCRISY paskutinis darbas – EP „Too Drunk To Fuck“ – susideda iš punk roko grupių – DEAD KENNEDYS ir THE EXPLOITED dviejų perdirbtų dainų. Kodėl pasirinkote būtent punk roką ir būtent šias dvi grupes?

Mes užaugome su šia muzika. Prieš thrash metalą buvo punk rokas: MISFITS, THE EXPLOITED, DEAD KENNEDYS. Tai buvo pati brutaliausia muzika tuo metu ir mums ji labai patiko. Paskui atėjo METALLICA ir SLAYER, kurie viską pakeitė. Šis EP yra tarsi mūsų duoklė toms punk roko grupėms, kurios mums yra padariusios įtaką. Studijoje turėjome laisvo laiko ir nusprendėme įrašyti EP. Iš to mes neuždirbsime pinigų, bet tiesiog sukūrėme suvenyrą – vinilinį EP.

Visi lipo man ant galvos, prašydami paklausti Peterio, ar jis tiki ateiviais…

Aš tikrai tikiu, kad be mūsų dar yra kitų gyvybės formų. Nežinau, ar tai žmonės, ar ne. Kas žino?

Kurie ateiviai yra piktesni: iš HYPOCRISY dainų ar iš PAIN dainos „Shut Your Mouth“ vaizdo klipo?

„Shut Your Mouth“ tėra linksmas vaizdo klipas. PAIN dainuoja apie mūsų kasdienybę, o HYPOCRISY – apie nuo mūsų slepiamus įvykius, apie vyriausybių daromus darbelius.

Dainoje „End Of Disclosure“ tu dainuoji „mirs 70 procentų“. Kodėl 70 procentų, o ne, tarkim, 80 ar 90?

Kodėl ne? Žmonės, kurie valdo pasaulį, puoselėja planus nušluoti žmoniją, kad galėtų patys geriau gyventi – būtent apie tai yra ši daina.

Kas yra tie 30 procentų, kurie išgyvens?

Tie, kurie turi daug pinigų.

Peteri, neatrodai kaip labai apsėstas sąmokslo teorijų, bet kiek teisybės, tavo nuomone, yra tose sąmokslo teorijose?

Manau, kad mes per kelerius metus tai išsiaiškinsime. Gal netgi greičiau nei manome.

Ką gi. Ačiū už interviu!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.