HAVOK: „Jei nori pamatyti kietų kiaušų metalo koncertą, ateik į HAVOK koncertą!“

Grupės archyvo ir Vytenio Jurevičiaus nuotr.

JAV – thrash metalo lopšys, todėl nenuostabu, kad ir vadinamai naujajai thrash metalo bangai ši valstybė pasiūlo pačios aukščiausios kokybės muzikos. Prieš porą metų festivalyje „Velnio akmuo“ pasirodė Kalifornijos kulkosvaidininkai WARBRINGER, na o šiemet festivalio lankytojai galėjo džiaugtis, turėdami progą patraiškyti savo kaulus, scenoje siautėjant Kolorado (ne vabalams!) maniakams HAVOK. Dar prieš lipant ant scenos, linksmai nusiteikusius HAVOK muzikantus – gitaristą ir vokalistą Davidą Sanchezą ir gitaristą Reece‘ą Scruggsą – pakalbino radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laida „Audronaša“.

HAVOK pirmą kartą svečiuojasi Lietuvoje. Koks buvo beprotiškiausias nuotykis pakeliui į mūsų šalį?

Davidas: Grojimas Rusijoje. Ten žmonės yra visiškai išprotėję. Maskvoje buvo pats didžiausias matytas circle pitas iš visų HAVOK koncertų.

Ar buvo kraujo?

Davidas: O taip, tikrai buvo!

Reece‘as: Žmogau, ten tikrai buvo kraujo! Vienas vyriokas užlipo scenos konstrukcijomis iki viršaus ir šoko į publiką. Po to jis tikrai buvo visas kruvinas!

Na, o dabar jūs „Velnio akmens“ festivalyje, kuriame jau svečiavosi daug gerų vadinamosios naujosios thrash metalo bangos grupių: EVILE, ANGELUS APATRIDA, GAMMA BOMB ir t. t. Ko Lietuvos publika dar nebus mačiusi iki jūsų pasirodymo šįvakar „Velnio akmenyje“?

Davidas: Greičiausiai iš visų naujųjų grupių mūsų rifai yra patys sunkiausi. Tikiuosi, kad šiandien žmonės prastaugs savo balsus ir namo grįš su skaudančiais kaklais.

Reece‘as: Gal nuskambėsiu kaip subingalvis, bet mes atrodome labai amerikietiškai. Yra daug gerų britų, ispanų ir kitų grupių, bet mes esame labai amerikietiški (juokiasi).

Ar nori pasakyti, kad jūs išspardytumėte jiems subines?

Reece‘as: Taip, mes jiems išspardytume subines, kiaušus, papus ir dziundzias! Bus velniškai geras koncertas!

Thrash metalas, tenka pripažinti, išgyvena tikrą pakilimą, nes po 2000-ųjų atsirado krūva gerų thrasho grupių. Kokie monstrai pažadino šį metalo stilių?

Davidas: Žmonėms užkniso nebegirdėti rifų ir soluočių – dėl to ir įkūriau šią grupę. Viskas, kas buvo populiaru, tai LIMP BIZKIT, LINKIN PARK, KORN ir panašūs dalykai, o aš norėjau girdėti muziką, kurioje būtų daug stygų gesinimo (angl. palm muting, – red.), agresijos. Tokia buvo mano paskata įkurti grupę. Atgimimas vyksta tik dėl to, kad žmonėms to labai trūko. Pripažinkim, kad muzika buvo žymiai geresnė prieš 20–25 metus negu dabar.

Thrash metalas gimė rūsiuose 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Šiais laikais net jauniausios grupės turi labai gerą aparatūrą, geras gitaras, moka labai techniškai groti ir technikos prasme turbūt tai daro net geriau už J. Hannemaną (SLAYER) ar K. Hammettą (METALLICA). Ar nuo to sterilumo, sklandančio metalo scenoje, nenukenčia bendra atmosfera?

Reece‘as: Tam tikra prasme taip ir yra. Muzikalumas tuomet buvo visai kitoks, kadangi tada viskas dar buvo šviežia. Dabar jau žinoma kaip ir ką daryti, o ko ne. Anuomet viskas buvo tiesiog daroma aklai. Jie buvo viso to pradininkai.

Davidas: Manau, kad sterilumas dažniausiai atsiranda dėl to, kad daugelis grupių bando dirbtinai pakartoti senąją muziką, vietoje to, kad viską darytų savo protu ir senąjį stilių įvilktų į naują formą. Kai kurios grupės tiesiog kartoją seną mėšlą, kurį groja milijonas kitų grupių ir kurį jau esame girdėję šimtus kartų. Štai iš kur atsiranda sterilumas – grupės bando atkartoti seną muziką, o ne pačios būti kūrybingos.

Viename savo interviu balades esate pavadinę myžnių muzika. Ar jūs senąją METALLICA ar, tarkim, TESTAMENT vadinate myžnių grupėmis?

Davidas: Turiu EXODUS marškinius nuo 1999 metų, ant kurių nugaros yra pats kiečiausias užrašas: „Keturi albumai ir dar nė vienos baladės!“ Tokie išliksime ir mes. Mūsų dainų sąraše niekada neatsiras „Nothing Else Matters“.

Na, bet mes turime OVERKILL „The Years Of Decay“, TESTAMENT „The Ritual“…

Reece‘as: Viskam savas laikas. Manau, kad kai kurioms grupėms balades kurti tikrai pavyksta gerai, bet kalbant apie mus, mes esame dabar tokioje stadijoje, kai norime plėšyti galvas, paskelbti patį agresyviausią ir garsiausią pareiškimą, koks tik įmanomas. Šiuo metu „Nothing Else Matters“ tiesiog netinka mūsų Didžiajam planui. Gal po kokių dešimties albumų? Pažiūrėsim (juokiasi).

Davidas: (akivaizdžiai sutrikęs dėl pastarųjų Reece‘o žodžių) Pažiūrėsim? HAVOK pavadinimas reiškia destrukciją, chaosą ir su šia grupe aš noriu kurti muziką, kuri visiems nurautų galvas – štai dėl ko žmonės ateina į mūsų koncertus! Ne paklausyti sumautų baladžių! Jei nori pamatyti DEF LEPPARD, eik į DEF LEPPARD šou. Jei nori pamatyti kietų kiaušų metalo koncertą, kupiną testosterono, ateik į HAVOK koncertą! Per ateinančius metus mes pateiksime daug sunkaus gėrio ir jokių baladžių artimiausiu metu!

Pakalbėkim apie asmenybes. Kokia šlovingojo 9-ojo dešimtmečio personalija jus labiausiai įkvepia?

Davidas: Įkvėpimo semiuosi iš daugybės grupių ir žmonių, todėl to vienintelio negalėčiau išskirti.

Sakoma, kad Lemmy yra Metalas ir tai yra aksioma. O kas yra ponas Thrash Metalas?

Reece‘as: Žmogau, tai tikrai sunkus klausimas… Kas yra Thrash Metalas?.. Manau, kad Gary‘is Holtas (EXODUS, SLAYER) yra Thrash Metalas. Jei peržvelgtum visų žmonių karjeras, kas ir ką padarė ir kas labiausiai siejasi su thrash metalu, tai būtų Gary‘is Holtas. Gal dar kas nors iš TESTAMENT?

Davidas: Gary‘is Holtas. Ir Paulas Bostaphas, kuris buvo FORBIDDEN, SLAYER, EXODUS, TESTAMENT – tikrai viskas, ką daro Paulas, yra THRASH!

HAVOK yra koncertavusi su bene visomis žymiausiomis thrash metalo grupėmis. Visi paprastai kalba apie idealiai draugiškus savo dievaičius. Ar teko sutikti tikrų šiknių tose kultinėse thrash metalo grupėse? Nenoriu, kad įvardytumėt konkrečius vardus, nes to turbūt nelabai ir norėtumėt…

Reece‘as: Nėra gerai viešai skalbti nešvarus apatinius. Taip, yra tekę susidurti su nevisai maloniais žmonėmis, bet reikia tiesiog galvoti, kad gal tiesiog jiems buvo prasta diena. Tai ir yra viskas, ką galiu pasakyti šia tema (juokiasi). Tokių jau superšūdžių dar nesu sutikęs. Didžioji dalis žmonių yra tikrai šaunūs. Didžiausi šikniai, kuriuos pažįstu, sėdi šalia manęs, cha cha! (juokiasi ir rodo į savo grupės draugus).

Vidutinis ar greitas tempas? Kaip išsirenkate vieną iš jų ir kuris labiau tinka thrashui?

Davidas: Vidutinis tempas skamba sunkiau. Greitas tempas yra piktas. Kaip pasirinkti vieną iš jų? Priklauso, ar tu nori priblokšti, ar tu nori žmonėms nutraukti kotus – štai kur klausimas!

Reece‘as: Tai turi žinoti geras dainų kūrėjas. Turi žinoti, kam skirta daina, kam skirta kiekviena dainos dalis. Kam skirta soluotė, kokius jausmus sukels vokalas? Negali įdėti Dave‘o Lombardo partijų į „Nothing Else Matters“. Kai kuri dainą, turi žinoti, ką darai.

Davidas: Grupė, geriausiai žinanti, kada prilėtinti tempą, o kada pagreitinti, yra SLAYER. Ypač anksčiau. Tada jie įdėdavo lėtesnių partijų, bet jos nebūdavo nuobodžios, jos būdavo SUMAUTAI SUNKIOS, PIKTOS KAIP VELNIAS! Būtent taip ir turi būti. Jei kuri lėtą gabalą, jis turi būti sunkus, jis turi būti grėsmingas. Priešingu atveju, nešk iš čia po velnių savo nu metal atliekas!

Reece‘as: CANNIBAL CORPSE žino, kaip reikia sukurti vidutinio tempo gabalą ir juo visiškai užvaldyti. Kai jie užgroja lėtesnį gabalą, publika daro neįtikėtinus dalykus, nes jie groja nerealiai sunkiai. Jie žino, ką daro.

Davidas: Kai kuri lėtą ar vidutinio tempo muziką, privalai ją sukurti taip, kad tas rifas ar konkreti dainos dalis priverstų tavo veidą atrodyti taip, lyg tu uostytum žiauriai dvokiantį bezdalą. Tu to negali kontroliuoti. Tai yra METALO veidas, piktas veidas. Tokia turi būti lėtesnė muzika.

Įvardinkite didžiausius thrash metale įvykusius nesusipratimus. Vėlesnių METALLICA albumų jau net nereikia minėti…

Reece‘as: Pizza thrashas!

Kas???

Reece‘as: Tai tie žmonės, kurie galvoja., kad thrash metalas yra neatsiejamas nuo tatuiruočių su rykliais, picos, kai viskas sukasi tik apie alaus gėrimą, bet nėra nieko rimto. Aišku, visiems reikia pasilinksminti, nes gyvenimas yra linksmas dalykas, bet reikia į tai pažvelgti ir rimčiau. Dabar yra krūva trašystų, kuriems thrashas tėra prisiliuobti, pasidaryti kokią idiotišką tatuiruotę ir paėsti sumautos picos. Šito aš nesuprantu. Tai kvaila!

Davidas: Tai didžiausias thrash metalo nesusipratimas!

Reece‘as: Ir dar daina „Enter Sandman“ yra didžiausia nesąmonė. Nes šita daina yra klaiki!

Davidas: Nes toje dainoje dainuojama apie Snieguolę.

Reece‘as: Turiu pasakyti, kad visiems HAVOK muzikantams patinka „Juodasis albumas“, bet ta daina yra mėšlas (visi juokiasi). Ji sugadino, net tik kad thrashą, bet visą metalą apskritai. Nuo jos viskas ėjo tik blogyn.

Mano mėgstamiausioje HAVOK dainoje „Chasing The Edge“ yra tokie žodžiai: „Permąstyk galimybes / Apversk pasaulį aukštyn kojom“. Įsivaizduokime, kad jums pavyksta pasaulį apversti, bet jūs tuo metu sėdite ant tūliko ir visas vanduo pradeda bėgti iš apačios…

Reece‘as: Tai būtų tikrai mėšlina situacija.

Davidas: Ir tai smirdėtų!

Reece‘as: Manau, kad jei pasaulis apsiverstų, vanduo, srūvantis man ant galvos, būtų paskutinis dalykas, kuris galėtų rūpėti. Jei pasaulis apsiverstų tiesiogine šio žodžio prasme, tualetai man nerūpėtų. Galva būtų labai mėšlina, bet pirma ji būtų sukulta, o jau tik po to prisimintum tūliką. „O dieve, mano kaklas lūžo!“ – taip turbūt pagalvočiau.

Davidas: Pasakysiu viską techniškai: jei pasaulis apsiverstų, gravitacija išliktų ta pati, todėl nieko nenutiktų.

Jėzau, koks tu rimtas! (visi kvatoja). Paskutinis klausimas: kas bus kito HAVOK albumo taikinys? Kas jus šiuo metu labiausiai nervina? Įsivaizduoju, kad jūsų dainų tekstai sukasi būtent apie visus tuos mėšlinus dalykus, kurie šiuo metu vyksta pasaulyje…

Davidas: Kitas albumas tekstų prasme bus labai piktas, agresyvus ir atskleis nemažai teisingų dalykų. Išdėstysiu savo nuomonę apie nūdienos religiją ir politinę situaciją. Dabar viskas eina tik blogyn ir žmonės turi, po velnių, pabusti, nes priešingu atveju pasaulis taps gerokai šūdinesnis ir tai įvyks labai greitai. Taigi kitas albumas skatins žmones pabusti. Šiandien pasaulyje du blogiausi dalykai yra politinė situacija ir religija, nes jie žmones bukina. Tikiuosi tai pakeisti.

Ačiū labai už interviu! Jūsų paskutiniai žodžiai Lietuvos trašystams, kurie labai laukia jūsų pasirodymo šiandien vakare!

Davidas: Ačiū labai visiems, kas domisi mūsų grupe, jos klausosi, perka marškinėlius. Perduok savo draugams mūsų padėką, nes be jų čia mūsų nebūtų. Galvoti apie save ir remkite muziką – pasaulis taps gerokai gražesnis.

Reece‘as: Jei Lietuva laukia mūsų, mes laukiame jos. Į sveikatą!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.