Albumai
HATE ETERNAL „Fury And Flames“ – laikrodinis mechanizmas
Nenaujokams death metalo muzikoje tikrai bus girdėtos tokios pavardės, kaip Erik Rutan ar Alex Webster, tuo labiau ir minėtasis kolektyvas. Žinoma, garbinga grupė, grojanti technical death metalą, jau spėjo pabusti iš žiemos miego ir įrašyti naują albumą.
Ir taip – mūsų teismui dešimt pragariškų kompozicijų, tikrai nenuobodžių ir puikiai atliktų… Gitarų pasažai tokie sudėtingi, kad pats nelabasis pirštus nusilaužys, sodrus, žemas vokalo baubimas ir mušamieji, galintys sulyginti su žeme jūsų garso aparatūrą – visa tai tikrai gausite, klausydami naujausią HATE ETERNAL albumą.
Buvo velniškai malonu narplioti tiek dvigubas, trigubas ir dar visokias kitokias „gubas“ pagrindines temas, gėrėtis ultrasudėtingomis gitarų soluotėmis – viskas iš tiesų labai panašu į labai sudėtingą, nepriekaištingai veikiantį mechanizmą. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į tokias kompozicijas, kaip „Hell Envenom“, „Fury Within“ ar „Tombeu“. Tokia žinoma kompanija, gitaros virtuozai, puikiai pademonstravo savo sugebėjimus.
Deja, galutinį rezultatą gadina pora dalykų (nors kaip tik čia galima ginčytis dėl autoriaus subjektyvumo ar pomėgio kabinėtis) – kaip ir laikrodinis mechanizmas veikia neprižiūrimas žmogaus, taip ir „Fury And Flames“ trūksta žmogiškos dvasios. Medžiaga puiki, nepriekaištingai sugrota, garso kokybė tobula kaip Merė Popins, Eriko Rutano vokalas, gausiai pagardintas sintezatoriais skamba nepriekaištingai. Bet per visą šitą technišką gaudesį neprasimuša žmogiškos emocijos – albumas, nepaisant viso jo tobulumo, šaltas kaip ledas.
Štai dėl tokio savitikslio, kartais netgi pozeriško nuosavos grojimo technikos aukštumų demonstravimo, koks nors death metalo kolektyvas, grojantis trimis akordais, bet į savo kūrybą pridedantis daugiau nuoširdumo, daug lengviau užkariauja klausytojų simpatijas. Ir kur teisybė?
Vertinimas: 8/10
HATE ETERNAL „Fury And Flames“
© „Metal Blade Records“, 2008
1. Hell Envenom
2. Whom Gods May Destroy
3. Para Bellum
4. Bringer of Storms
5. The Funerary March
6. Thus Salvation
7. Proclamation of the Damned
8. Fury Within
9. Tombeau (Le Tombeau De La Fureur et Des Flames)
10. Coronach
Komentarai
Man tai dvejopas albumas. Nei nuvylė, nei smarkiai patiko. Šeip vietomis yra tikrai tokių kabinančių kompozicijų (Para Bellum pvz), kurios atrodo tuoj privers kaimyno snukį išgražinti į asfaltą, o vietomis klausai albumą ir galvoji ar dar ilgai tęsis šita monotonija.
Pagirimas būgniukui jų – pakeisti Derek Roddy nelengvas darbas, o jam tai gavosi labai gerai:)
Grojimo lygis ir ypac skambesys pacios auksciausios kokybes (bugnu suvedimas tiesiog fantastiskas). Viskas tikrai butu nerealu, jei ne nykokos kompozicijos – i pabaiga albumas ima nusibosti. Mano reitingas 7/10.
Smaukalas. Man ir nepatiko. Po 4-to tracko išjungiau. Trrrrr…
grazu ir miela. Melodijos nuostabios, puiki giliu jausmu israiska, musamuju nesinori nustoti klausyti – uzburia, vokalas saunus. Zmones tobuleja. Muzika, kuri pamalonina.
Masturbacija, blemba. Visiška nuobodybė, visiškai neemocingas vokalas and so on. O dar sakė, kad Jared’o mirtis jį privertė sukurti tamsų albumą. FUCK OFF, Į SNUKĮ! Dar vienas komercinis triukas. geriau jau klausyt to pačio Jared’o Internecine.
Recenzija visai gera :) albumui 4,666/10 už sugebėjimus mastubuojant gitarą.
Per daug nesužavėjo ir manęs.
visiskai nepatiko, nuobodus labai, ankstesni labiau patiko nei sis:)
man ši bedvasiškumo death metale problema jau seniai iškulus. man net kyla klausimas, ar tai nėra viso naujo deatho problema, nes dabar koncentruojamasi ties techniškumu ir bpmais
man ši bedvasiškumo death metale problema jau seniai iškulus. man net kyla klausimas, ar tai nėra viso naujo deatho problema, nes dabar koncentruojamasi ties techniškumu ir bpmais
Ką tik perskaičiau šį albumą.
Įspūdinga? Galima būtų taip pasakyti. Brutalu? Jo. Techniška? Labai. Bet kartu sudėjus košė-makalošė+būgnai. Jei turėčiau partitūras ant popieriaus, gal ir kitaip būtų.
Pritariu, kad irasyta mazokai emociju.
(Manau tai susije su grupes nariu pasikeitimu.. )
O del saltumo.. man tai privalumas:P
Tiesiog giliau beklausas ir besinagrinejas as dar “saltuma” ir “emociju” nebuvima iskirciau kaip skirtingus dalykus:>
Pavyzdi duociau Dark Funeral “Vobiscum Satanas” – be galo saltas, bet labai emocingas.
O siaip tai.. tiek albas, tiek revas.. gana neblogi:]
Sutinku dėl šaltumo, bedvasiškuko. Irgi dėl kokybės ir atlikimo. Prieštarauju ir nesutinku dėl nenuobodumo :) Mano skoniui – vidutiniškas šešetas.
“albumas, nepaisant viso jo tobulumo, šaltas kaip ledas. ” mhm, ir tai ne pirmas ir aišku nepaskutinis albumas, kuriame grojimas žiodina žaptus, bet dūšios nekutena. Matomai kas nuoširdu – tas paprasta. Nors aišku būna išimčių…