Reportažai

„Hard Rock Laager“ ir „Metal Show“ 2007 – sunkūs ir trenksmingi baltiški savaitgaliai

2007.07.18 00:00, Birutė

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Sakoma, kai įspūdžių daug, reikia laiko juos „suvirškinti“, juolab, kai ruošiesi papasakoti kitiems. Tad ilgokai brendo šis dvigubas reportažas iš dviejų kaimyninėse šalyse praleistų „sunkių“ savaitgalių. Tiesa, nepraėjo metai nei mėnuo, ir viskas subrendo. O šou buvo išties įspūdingi. Taigi…

„Hard Rock Laager“ festivalis Estijoje birželio 29-30 d.

Pirmoji diena. Estai garsėja ne tik anekdotų penu tapusiu lėtumu, bet ir pora gana gerai žinomų kasmetinių festų. Vienas iš jų – šiemet pačioje birželio pabaigoje vykęs „sunkusis lageris“, nustebinęs ne tik užsienio grupių gausa apskritai, bet net 4 garsiais vardais. Penktadienio (29 d.) rytas buvo sunkus jau nuo pradžių – ankstyvas išvažiavimas lyjant lietui, tolimas kelias, tuštinamos skysčių talpos… Vana-Vigala pasiekiama gana anksti, šįkart pasukus teisingu keliu painioje sankryžoje. Jau pažįstamoje vietoje šmirinėja nemažai kitų tautiečių, bet nustebina aptverta ir mokama palapinių zona, už kurią reikia sudėti po 7 Lt žmogui. Vakarėjama? Kai kam tai pasirodė per brangu, taigi įsikūrė už tvoros, nesvarbu, kad netoli biotualetų, vandens cisternos ir generatoriaus!

16 val. „Rock“ (didžiojoje) scenoje pradeda HRC NOORTEBÄND. Kiek supratau, tai kažkokio vietinio konkurso laimėtojai, kurie nepaminėti bendrame grupių sąraše, tik tvarkaraštyje. Žiūrėdami į ilgą vakarą, kuriame susitelkusios labiausiai dominančios ir, kaip priklauso, garsiausios komandos, pirmųjų kelių grupių nutariam paklausyti „iš tolo“. Ir šių pradedančių pankiškai defovas skambesys nuobodus, neišskirtinis, neįsimenantis. „Jack“ (mažojoje) scenoje, „priklausančioje“ rėmėjams „Jack Daniels“, po valandos pasirodo estai GORESOERD. Tai kelių kitų grupių narių projektas, kaip patys sako, grind su humoro ir parodijos elementais. Ką jie ten parodijuoja, nelabai aišku, bet vėlgi visai neišskirtinė grupė, estai iš tiesų turi tuziną geresnių. O projektui lyg ir vertėtų kažkuo „sužibėti“…

KOSMIKUD patraukia didesnį dėmesį, nepaisant to, kad jų muzika, rodos, daugiau „ant bajerio“. 8 metus egzistuojantys, išleidę 3 diskus ir, pasirodo, Estijoje besantys viena žinomiausių grupių. Tokie estiškai juokingi, pankiškai linksmi, nors nuotraukoje – solidūs kostiumuoti ir skrybėlėti dėdės. Kažkuo primenantys CIRCUS MUNDUS ABSURDUS personažus. Žodžiu, visai smagu. O toliau – jau iš anksto nusižiūrėti vokiečiai BURDEN OF GRIEF. Nežinia, kokia ten „bėda prislėgė“ šios grupės narius, bet juokingas mažasis vokalistas, panašus į Pinčiuką, gerokai prisisiurbė alaus, scenoje buvo itin šnekus ir dosnus, svaidantis artipilnes alaus skardines publikai. Tik nuo to nenukentėjo grojimo kokybė. Death su melodingumu, thrash (vokiečių šio žanro mokykla gerai žinoma ir puiki) ir dar kitko (vadinkime tai modernaus metalo elementais) mišinys buvo toks vykęs ir vežantis, kad palyginus nedidelėje erdvėje užvirė nemenkas siautulio sūkurys. Smagi atmosfera, nuotaikingas šou, geras draivas, o juk grupei jau apie 15 metelių. Man asmeniškai čia prasidėjo tikrosios to vakaro įdomybės.

Jei jau prašnekome apie alų, šiemet vėl į valias galėjai prisigerti estiško „Rock“ ir kitokio. Žinoma, jei turėjai krūvelę kronų arba netingėjai nueiti į netoliese esančią parduotuvę, per “lagerį“ garantuotai pasiekiančią mėnesio pardavimų lygį. O prie alaus buvo siūloma gana didelė maisto įvairovė labai padoriomis kainomis, ypač lyginant su gerokai užkeltomis atributikos kainomis. Ir net laikina sauna organizuota, galima ir suomius kviestis, o jų grupių šiemet čia visos dvi.

Viena iš jų – ENTWINE. Visai „nebūdingo“ Suomijai gothic metal stiliaus. Aišku, metalo čia beveik nerasta, nors pradžioje buvo pretenzijos net į death metal. Iš pažiūros toks a la gėjų paradas, nors esama vienos merginos. Muzika, na, per daug saldi ir melodinga, bet „lageris“ priima visokių bent kiek sunkesnių stilių grojikus. Prie scenos ištveriu apie pusę laiko, tikrai įdomesnių ir talentingesnių panašaus skambesio grupių teko matyti. O dar kai pačiai Suomija daugiau asocijuojasi su melodingu death ar black metalu…

„Hard Rock Laager“ ir „Metal Show“ 2007 – sunkūs ir trenksmingi baltiški savaitgaliaiNutariu ramiai sulaukti MUST MISSA. Pasivaikščiojant po parką ir, kiek galima suspėti, apžiūrint vietines įžymybes, kurios, pasak kronikos, šioje vietovėje mena gal net 1339 m. Nors sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt išgirsti, šiuos estus kažkodėl norisi ir matyti nesyk. Ne, ne dėl tų gyvų šou elementų, kurie asmeniškai mažiausiai domina, o čia dar kaip tik jų ir visai nebuvo. Dėl savitos muzikos ir kažkokios ypatingos auros. Thrash´n´roll su blekerišku vokalu, taip neįprasta, taip „missiška“. Taigi daugiau nei valandą jau vėluojantis festas pratęsiamas, ir išties puikiai. Jei kas nors dar negirdėjo MM, netrukus pasirodys jų CD “Martyr of Wrath”.

Priartėjo žvaigždėta naktis. Norvegai ENSLAVED, jau ne kartą matyti kitur ir vis taip pat žavintys. O čia dar išgirti ir estų kritikų, kurie pirmą kartą Estijoje ir apskritai Baltijos šalyse pasirodančios grupės muziką pavadino laisva, didinga, tauria. Ką gi, „pavergta“ tokių epitetų, įsitaisau kuo arčiau scenos, o tai visai įmanoma ribotoje erdvėje ir esant ne itin daug publikos. Šis faktas nustebino – žmonių akivaizdžiai mažiau nei pernai. Bet renginys turi rėmėjų, taigi, sako, minusas negresia. O štai ir vikingų „Hard Rock Laager“ ir „Metal Show“ 2007 – sunkūs ir trenksmingi baltiški savaitgaliaipalikuonys. Tikriausiai mažai bėra tokių, kurie nežino, ką groja ši ilgametė komanda. O ir tituluojant jų muziką progressive black-viking-metal, nedaug ką pasakysi apie tikrą ENSLAVED veidą. Tą vakarą „apšalus“ ne nuo vėsaus estiško vakaro ir ne dėl nukritusių “Beko“ šaldytuvų kainų, ausimis ir akimis siurbiau puikų netikėtų posūkių ir sudėtingų motyvų kupiną skambesį ir vikingišką sceninį vaizdą. Jų geriausia tiesiog klausytis, mat banginimas apsunksta nuo besikaitaliojančio ritmo. Įspūdis iki šiol gyvas ir nepakartojamas.

Mažoji scena tą vakarą sutraukė kone daugiausiai publikos. Mat čia apie vidurnaktį sulipo tikri estų numylėtiniai LOITS. Mylim juos ir mes, ir po „žaibų“, ir šiaip. Taigi šėlstam. Šiaip gana santūriai besielgiantys estai, rodos, užmiršta šią savo savybę ir bujoja ne blogiau už tautiečius mūsų koncertuose. O LOITS to verti. Nagi, pasakykit kas nors, kuo taip veža ir uždega jų muzika? Ilgo šou metu patiriu, kad kūriniai gana vienodi ir ilgainiui gali nusibosti, bet ši grupė nenusibosta, nors tu ką. Gal dėl to, kad ritmika panaši į muštrą ar maršą, gal ir dėlto, kad muzika savotiška.

„Hard Rock Laager“ ir „Metal Show“ 2007 – sunkūs ir trenksmingi baltiški savaitgaliaiNa, ir CATHEDRAL. Manau, daugelis žino tolimą istoriją, kaip vaikinukas Lee Dorrian „iškeitė“ kriokimą Napalmuose į romantiškai doomišką vokalavimą šioje grupėje. Kaip bebūtų, jau artėjanti prie 20-mečio komanda ne mažiau energinga ir gyvybinga ir vis tokia pat svajingai beprotiška, ypač jos ekscentriškasis frontmenas. WOA iš tolo matyta grupė dabar, taip sakant, kone ranka pasiekiama, taigi nepasinaudoti proga būtų nedovanotina. CATHEDRAL muzika gali patikti arba ne, bet Lee mimikos, grimasos, saint-vitiški judesiai ir bendravimas su žiūrovais pakerės garantuotai. Tai ramios, tai dinamiškos muzikos derinys su elgesiu scenoje sudaro tą įspūdingą ir mistišką visumą, dėl ko „katedra“ taip giliai įsirėžia atmintin.

Trumpiausios metų naktys buvo dar visai neseniai, taigi pirmojo „HRL“ vyksmo pabaigtuvės įvyko jau auštant. Palapinių miestelis ir įsijautusių futbolo žaidėjų sugriauti vieni vartai buvo liudininkai, kokie pavargę, bet linksmi sugrįžo dalyviai. O dar tik pusė darbo, bet pradžia gera…

Antroji diena. Sako, kad turbūt pelkėtos Vana-Vigala apylinkės kaltos dėl stipriai ir staigiai atvėstančio oro. Taigi išvakarėse tenka susišildyti geriausia priemone, o kokia – ir taip aišku. Ryte gi netikėtai užkaitina saulė ir gana anksti išveja iš palapinių. Bet ir festo pradžia tądien jau vidurdienį, ir visiškai punktualiai.

SMÕUK. Hardcore/industrial sandūroje balansuojantys estai labai jau vidutiniški, gerai girdimi iš stovyklavietės, taigi nesivarginu nusibelsti prie scenos. Panašiai nutinka ir su SPITBLOOD, nors šie įdomesni, varantys grind aršumo, ritmika pagrįsto skambesio ir melodingų rifų sintezę. Tuo metu išeinam dar kartą apsižvalgyti apylinkėse iš Wackenišką bardaką primenančios erdvės (nagi estai savo žemėje, pasirodo, šiukšlininkai, kaip ir vokiečiai), susitvarkę savo aplinką. Lietuviai, žinokit, svetur dienomis negeria. Estijoje, pvz., valgo ledus ir sriubą „solianką“, kuri pretenduoja tapti panašiu „simboliu“, kaip lenkiškos zapiekankos ar fliaki. Na, gerai, nesam kokie apsirijėliai, kaip buvusio futbolininko E. Cantona herojus filme, taigi užmetu akį į SMASHED NAIL SISTER. Jei atvirai, elektronikos ir roko sintezė – ne man. Nežavėjo anksčiau ir SUGARFREE, iš kurių griuvėsių atsirado šieji. Stebiu žiūrovus, o jie patys įvairiausi. Nemažai mažylių, matytų ir pernai, jau metais paūgėjusių. Vienas true bliakeris pavadinamas Dimmu Borgiriu, nes visu kuo, išskyrus balintą rūstų veidelį, užneša į jų vokalistą. Toks piktas iš pažiūros. Šių metų naujovė – plaukų dažymas atskiroje palapinėje, taigi nemažai dalyvių baltomis ar raudonomis sruogomis, žaliomis barzdomis ir pan. Pavydėtina negalią turinčių stiprybė: su ramentais ar vežimėliuose, jie jaučiasi pilnaverčiai žiūrovai. Be to, į estų gretas irgi įsiveržė kamufliažinė mada…

Taip sulaukiu ir pirmosios antrąją dieną numatytos išvysti grupės – slovakų GALADRIEL. Nors 12 metų veikla ir dažna sudėties kaita galbūt ir paveikė jų stilių (nebe tipiškas doom metalas, nuo kurio buvo pradėta), tai savotiška ir išskirtinė grupė. Dabar pamaišiusi folko, techniška, vykusiu moteriško ir vyriško vokalo deriniu, sakyčiau, geresniu nei, pvz., NIGHTWISH. Tikrai įsimintinas, dinamiškas, gražus pasirodymas. Gaila, kad „gyvo“ būgnioro trūkumas ne tik sutrumpino GALADRIEL programą, bet net bisas buvo vienos dainos kartojimas.

Latviai PRETERNATURAL matyti jau daugelį kartų, bet kai patinka, tai ne motais. Tik štai bėda – šviesoje ir didžiojoje scenoje, tegul ir baltmarškiniai, šį kartą jie žiūrisi nekaip. Muzika vis ta pati, nušlifuota, techniška, ekspresyvi, bet vaizdas… O čia dar estai visai ignoruoja šį pasirodymą, vos pora dešimčių susirenka. Palaikom kaimynus nors mes, bet tiesa ta, kad tai ne geriausias šios grupės pasirodymas. O toliau „Hard Rock Laager“ ir „Metal Show“ 2007 – sunkūs ir trenksmingi baltiški savaitgaliaireikia skubėti prie mažosios scenos, nes ten jau ruošiasi lipti mūsų OBTEST, atvykę prieš porą valandų, pasukę ne tuo keliu jau minėtoje sankryžoje ir pasiklydę. Bet estai ir čia ne geresni. Gal kiek didesnis susidomėjimas nei latvių šou, bet labiausiai per OBTEST pasirodymą bujoja, šūkauja ir visaip palaiko saviškius tautiečiai. O ir grupė groja kažkaip be nuotaikos, atrodo pavargę, nenusiteikę, nuobodžiai. Neveltui paskui rūksta žolės, prieš policijos nosį liejasi stiprieji ir silpnesni gėrimai, o taip vadinami radijiniai „modernai“ BRIDES IN BLOOM, maišantys gothic, rock, progressive ir dar velniai žino ką, labiau erzina nei kelia susidomėjimą. FINISH ME OFF, grojantys grunge, industrial, death ir modern metalo mišinį, kai kuriuos visiškai „pribaigia“, nes griaudėja čia pat, už griežtos apsaugos vartų. Jei jau kalbėsim apie pastarąją, tai patikrinimas buvo itin kruopštus, o įdomiausia, kad viduje nusipirktą alų išsinešti galėjai, o grįžti atgal juo nešinas – jau ne. Be to, net prie palapinių buvo draudžiama gerti iš stiklinės taros. Štai taip.

THARAPHITA. Kas mena pirmųjų „Baltijos griaustinių“ laikus, ši grupė turėtų atrodyti kaip sava. O ir išsilaikė ji tiek laiko dėl savito muzikinio veido. Galima sakyti, surado savo stilių, black ir heavy metalo derinį „atšviežinę“ folku, ethno ir pagan motyvais. Gana originalu, nors nuo tų laikų stilius mažai tepasikeitė. Savotiški veteranai trenkia galingai, aršiai, energingai. Tai vieni mano asmeninių estų favoritų, nėra čia ką daug šnekėti.

Antrieji šiame lageryje suomiai AMORAL nustebino savo uždegančiu šėlsmu, dinamiška, įvairia, vežančia muzika, nelabai panašia į šiuolaikinei suomių scenai būdingą skambesį. Būtent tuo, kad groja death/thrash, tiesa, su šiokiais tokiais melodingumo intarpais. Na, reikia gi kažko toookiooo, suomiško! Tai man buvo netikėtas atradimas, nes anksčiau kažkaip neatkreipiau dėmesio į daug žadantį šios grupės potencialą. Šou buvo labai šaunus, tą rodė ir žmonių masė, ir jų audringas palaikymas. Geras „apšilimas“ prieš dar įspūdingesnį vakarą…

„Hard Rock Laager“ ir „Metal Show“ 2007 – sunkūs ir trenksmingi baltiški savaitgaliaiO tas vakaras prasidėjo lenkų VADER invazija. Kiek visur juos teko matyti, kaskart suvokiu, kad ne veltui tai viena garsiausių Lenkijos grupių. Dėl sceninio energijos užtaiso, plaukų sukimo mašinerijos, pašėlusio būgnininko kalvės, brutalios agresijos ir technikos simbiozės, mano nuomone, VADER galima vadinti viena sėkmingiausių koncertinių metalo grupių ir Europiniu mastu. Čia šis užtaisas trinktelėjo per ausis ir smegenis nemenkiau. Smagumėlis. O FORGOTTEN SUNRISE eksperimentai, nepalikę gero įspūdžio „Kunigundoje“, šįkart dar labiau nuvylė. Sintetinis popsas, ir jokio ten death/black metalo, net juokinga matyti šiuos stilius, įsivėlusius jų muzikos apibūdinime. Geriau pamirštam.

Na, ir pagaliau „HRL“ finalas. Toks, kokio laukiau ir tikėjausi. SOILWORK vertinami prieštaringai. Vieni žavisi jų pulsuojančia energija, scenos drebinimu, užvedančia šėlsmui muzika, kiti raukosi dėl modernaus metalo įtakos ir „Hard Rock Laager“ ir „Metal Show“ 2007 – sunkūs ir trenksmingi baltiški savaitgaliai„sustabarėjusio“ skambesio. Aš aiškiai esu pirmųjų tarpe. Ir nepaisydama nuovargio braunuosi į pirmąsias gretas išlieti prakaito, kaip Stridas scenoje. Draivas nerealus, puikiai žinomi gabalai keičia vienas kitą ir kelia pasitenkinimą. „Figure Number Five“ kažkaip labiausiai įstringa, bet visas setlistas geras ir artimas sielai. Minia ardosi kartu su Bjornu ir kitais, nuo šėlsmo prakaitą braukiančiais tuzinu rankšluosčių. Valanda pralekia akimirksniu, gerai, kad dar bisui užtenka jėgų. Ir tai tikrai puiki pabaiga. Estai savotiškai „atsigriebė“, kai pernai dėl tam tikrų aplinkybių neįvyko SOILWORK baltiškasis turas…

Tąkart Estijoje taip ir nelijo, nors grėsmingi debesys ne kartą užklojo dangų. Surinkę šiukšles ir pretenduodami į pavyzdinės stovyklavietės vardą, galiausiai sprunkame nuo įkyraus vietinio alchašo ar narkašos, nerealiai prikibusio ir galiausiai užknisusio. Latvija pasitinka lietumi vos pervažiavus sieną, taigi „nuplaukia“ maudynės jūroje. Bet už savaitės čia sugrįšime, ir su tuo pačiu lietumi. Bet tai jau kita istorija…

„Metal Show“ Latvijoje liepos 6-7 d.

Pirmoji diena. Sunkiai sekėsi organizuotis šią kelionę. Galiausiai iš kelių variantų, pasirenku penktadienio išvyką mašina į tą „tolimąją“ Blome, kur laukia latviškas atsakas „HRL“ – „Metal Show“. Ten ne mažiau dėmesio vertų grupių, tik štai gamta krečia pokštus ir lietaus negaili. Gerai dar, kad festo vietoje viskas nepažliugę. O apsauga čia dar griežtesnė, neleidžia įsinešti jokių gėrimų net į palapinių zoną. Paskui paaiškėja, kodėl: ogi renginio rėmėjas – alaus „Kozel“ gamintojai. Na, dar vandens „Sigulda“, bet šio gėralo įsinešti galima.

Veiksmas vėluoja, ir stipriai. Apie 19 val. vis tik į sceną, primenančią mūsų „Plūgo brolių“, išsiropščia BLOODSTONE ir „pavaro“ melodingo death metalo, tokio šabloniško, daug kartų girdėto ir į lentyną padėto. Kadangi didelis plotas atviras, galima ir matyti, ir girdėti iš tolo. Latviai savo grupes, atrodo, gerbia ir palaiko, panašiai kaip lenkai. Taigi ovacijos prasideda. ABORT OF SUCCUBUS groja tradicinį death, taipogi neoriginalų ir neįdomų, taigi galima ramiai gurkšnoti visai skanų „Kozel“ tamsųjį, kuris, nelaimei, gana greitai baigsis.

Viena grupė pavėluoja atvykti ir sujaukia pasirodymo tvarką. Tai blekeriai OCULARIS INFERNUM. Galiausiai jų nelabai ir pasigendu, mat scenoje visa to žodžio prasme sužiba DISTANT LIGHT. Tai puiki progressive ir šiaip melodingo metalo komanda, techniška, patraukli, kūrybos kokybei skirianti didelį dėmesį. Įvairi, gana sudėtinga, įsiklausymo reikalaujanti muzika – tikra atgaiva. Smagiai leidžia laiką net ir barzdoti mūsų ekstremalaus brutalizmo mėgėjai, vadinasi, ir tiesų gerai. Toliau – mums jau pažįstami INFECTED. Nelabai gerai įsidėmėti „Ferrum Ruste“, dabar šie latviešai atrodo labai neblogai. Gal dėl to, kad groja gana kokybišką melodingą defą, nors dviračio ir neišrasdami. Publika jau gerokai įsijautusi, o ir užslinkusi tamsa (laimei, ne lietaus debesų) pagyvina šviesų nutvieskiamą vaizdą. Ir pabaigai dar smagus šmotelis, kartu su FLAYING vokalu! „Užkrėsta“ dinamiško skambesio kinkuoja manoji galva, o tai dar tik pusė šou.

Veteranai HUSKVARN – viena labiausiai lauktų vietinių grupių. Šie seni geri thrasheriai jau padarė didelį įspūdį mūsų „Intro“, o dabar štai drebina orą ir mūsų ausis kur kas didesnėje erdvėje. Vien ko vertas nuoširdus ir linksmas vokalisto bendravimas su publika, nors vietomis ir panašėja į senų grupių frontmenams būdingą būdą pailsėti. Panašu, kad vos ne anekdotus pasakoja gauruotasis dėdė. O trešiukas – pagal geriausias vokiečių ir Bay Area tradicijas. Puikumėlis.

Kuo toliau, tuo aistros vis labiau kaista. Lauke vyksta futbolo turnyras ir vaikystės laikų „Ali Baba – čego, sluga?“ tarptautinės sudėties žaidimas. Užsidengęs sidabro spalvos palapine sklaidosi vieno filmo herojus „robotas“, vėliau piršęsis savo išrinktajai (liudininkų yra). O scenoje pasirodo linksmieji SANCTIMONY, tikriausiai savo mėgstamų ENTOMBED garbei apsiskelbę death‘n‘roll grojikais. Ir nuotaika kuo geriausia. Gal ir dėl to, kad į apyvartą eina jau n-tasis tamsiojo bokalas, taip sakant, kol dar yra. Net lato ne gaila. Grupė trenkia smagiai ir užtikrintai, pats tas prasijudinti prieš romantiškuosius švedus. O per ilgą pertrauką prieš pirmuosius to vakaro užsieniečius galima ir užkąsti bei rimčiau išgerti, tik ne apšilimui, nes oras čia kur kas šiltesnis nei Estijoje, nors ir vandens telkiniai čia pat. Keistuoliai vietiniai rusai, festo grupes iškeitę į neaiškios kilmės muziką mage, kuri po to pusę nakties drumstė ramybę. Mat įsitaisė šie veikėjai prie pat lietuvių stovyklos. Na, bet po Wackeno freakų jau mažai kas stebina.

TIAMAT. Ne paslaptis, kad šios komandos metamorfozės jau senokai atbaidė senuosius gerbėjus, nors pritraukė naujų. Nelabai mėgdama dabartinį jų gotiškai doominį skambesį, dėl nepaaiškinamų priežasčių jaučiu kažką patrauklaus šioje muzikoje. Taigi nors ir migdoma, maloniai klausausi ramių ar smarkesnių melodijų, nekreipdama dėmesio į nederantį, kažkokį reperišką Edlundo galvos apdangalą. TIAMAT turi šarmo, priverčia minią dainuoti gerai žinomas kompozicijas ir tuo pačiu veikia kažkaip kerinčiai. Pusantros valandos netrukus prabėga ir lieka tik mėlynoje padūmavusioje šviesoje skambantis outro. „The Sleeping Beauty“…

Graikai RAVENCULT ištikimi black metalui. Nors ir turi jie to graikams būdingo braižo ir žavi savotišku akcentu, taip sakant, jei nebūtų ROTTING CHRIST… Šiuos jie ir pakeitė. Susipažinimui su dar vienais Elados šalies atstovais sukaupiu paskutines jėgas, bet jų užtenka tik pusei šou. O prie palapinių nieko nesigirdi, tik tas nelemtas rusiškas „sunkusis bumčikas“, tegu juos visus graikų dievai… Ištvermingesni tautiečiai pasakojo gerus įspūdžius iš instrumentinio sympho metalo grupės DISEASE pasirodymo, tų su smuikais ir kitokiais neįprastais elementais. Ir nelabai kokius iš pačioje pabaigoje, jau paryčiais pasirodžiusių OCULARIS INFERNUM. Pagarba jiems už ryžtą!

Antroji diena. Kadangi ryte prabunda apetitas, pora žodžių apie maistą. Jis prekyvietėje puikus, įvairus, nors ir brangokas. Na, pusryčiams tuštėja savi resursai ir tautiški taurieji gėrimai ryte liejasi laisvai, pridedant dar vieno linksmuolio latvio kompaniją ir vieno iš jau minėtų rusų smalsumą: „o kaip jūsų kalba tas, o kaip anas“… „Pabėgame“ maudynėms ežere, o čia tvyrojusią kaitrą netikėtai pakeičia pirmoji stipri liūtis. Na, jei jau pramogauti, tai reikia visko. Net ir vidury miško prisirpusių puslaukinių serbentų…

Šou tuo tarpu pradeda TRAUMA MORALIS, tituluojami grind ir funk (???) grojikais. Nieko „blatno“, bet tokie linksmi juokdariai. Moralinės traumos jie tikrai nesukelia, jau greičiau tą gali padaryti brutalystai GATLING, kurių vienodas ir nuobodokas aštrus skambesys verčia pradėti gailėtis neturint ausų kištukų. Tuo tarpu dangus prakiūra antrąsyk ir pila gerą pusvalandį. O nesant mūsų ARGHARUS, tęsiasi latviškas tūsas su TABESTIC ENTERON, kurių negirdėjus apibūdinimas progressive/death/grind turėtų skambėti daugiau nei keistai. Bet mes juos girdim jau antrąsyk (pamenat, šių klounų nuotaikingas šou savotiškai gelbėjo antrąjį „pravalą“ su DF) ir jau žinom, ko tikėtis. Taip, tie patys, su pajacų skrybėlėmis, pižamomis ir kitais linksmais elementais. Šįkart jie pademonstravo ne menkesnį cirką, tuo labai pagyvindami buvusią gana monotoniška pradžią. Čia dėmesį patraukia spaudos atstovas kaubojiška skrybėle su didžiule kortele per visą pilvą, dvigubai didesne už kamerą rankose. Kaip tik prie sceninio veiksmo.

TRENDKILL METHOD metalcore atstovai skamba panteriškai iš vienos pusės ir panašiai į MACHINE HEAD – iš kitos. Bet klausosi visai padoriai ir patraukliai. Ne vieną tuziną grupių perfiltravusioje galvoje pradėjo šlubuoti atmintis, taigi dabar nepamenu, ar šie grojo labai vykusį PANTERA koverį, bet pagaliau ne taip ir svarbu. TM buvo gerai… O FRAILTY – dar geriau. Kadangi mūsų baltiškame regione ne tiek jau daug doom metalą grojančių grupių, šis šešetas yra tarsi koks žiburys. Ir dabar, netikėtai gavusi jų promo CD, aš dar labiau žaviuosi drauge ir svajinga, ir rūsčia energija, kuria pulsuoja jų muzika. Ilgos kompozicijos kelia asociacijų su MDB, OPETH, GREEN CARNATION, bet visumoje tai šviežias ir savitas veidas panašaus žanro gretose. O tai šiandien ne taip ir paprasta.

Na štai, o PRETERNATURAL per dvi savaites tenka matyti antrą kartą, nekalbant jau apie tai, kad apskritai – kokį šeštą. Bet jau minėjau ir pasikartosiu, jog ši grupė man net labai prie širdies, o ir saviškių palaikymas kur kas audringesnis ir gausesnis nei „HRL“. „Pažemintos“ pagal skandinavų scenos tradicijas gitaros, „sprogdinanti“ ritmo sekcija, daugiatonis vokalas, melodingumo atmosfera… Ši grupė galėtų reikšti rimtas pretenzijas į pozicijas iš karto po įžymiųjų Neglectų. O čia kaip tik išėjo taip, kad „apšildė“ aršiuosius suomius IMPALED NAZARENE.

Net ir praėjus daugiau laiko, tenka pripažinti, kad IN šou man pasirodė vienas neįdomiausių iš visų „Metal Show“ užsieniečių. Blogas įgarsinimas, skambesio košė, įvaizdis ir tas „darbinis“ Mika Luttineno (dar vieno Pinčiuko) liežuvis gerokai suerzino. Ir keista, kodėl gana nacionalistinį atspalvį turinčios grupuotės klausėsi tik vienas kitas skinas. Be to, koncertas Vilniuje buvo įspūdingesnis. Na, gal ir dėlto, kad dabar veiksmas vyko jau apie vidurnaktį.

Toliau tuos, kas nesupranta latviškai, galėjo ištikti infarktas. Ir taip itin ilgai užsitęsęs derinimasis prieš manuosius (o ir daugumos kitų) favoritus baigėsi tuo, kad nuo scenos nuskambėjo pranešimas, panašus į verdiktą: DARK TRANQUILITY nebus. Laimei, netrukus latviai paaiškino, kad taip nėra, tai tik laikinos techninės problemos. Uf. Na, o kai viskas galiausiai prasidėjo, infarktas grėsė jau dėl ekstazės, pagaliau gyvai matant vieną iš mėgstamiausių grupių. Pirmą ir vienintelį kartą šiame feste prasibraunu prie pat scenos, kad galėčiau sekti kiekvieną judesį ir čia pat girdėti puikiai žinomus sunkiuosius hitus. Mikaelio judesių gracingumo, lankstumo ir tuo pačiu neblėstančios energijos galima tik pavydėti. O kur dar nerimstantis „gyvsidabris“ su bosu Michaelis, santūraus Niklaso ir pašėlusio dreduoto Martino H. puikių gitarinių partijų duetas, papildomas Martino B. klavišinių ir Anderso mušamųjų!

Per pora valandų nuskamba beveik viso ilgo kūrybinio laikotarpio geriausios dainos, išskyrus „energijos užtaisą“, kurio ponaitis Stanne pareiškė nedainuosiąs. Užtat buvo bisas, kuris, jeigu tikėsime DT frontmenu, tapo išskirtine „dovana“ šiai publikai, nes, sako, grupė bisams niekada neišeina. Įdomu, ar tranquiličiai su kitais užsienio svečiais žinos, kad net dvi plevėsavusios trispalvės (vienu metu – ir latvių rankose) yra ne Latvijos vėliavos? Užtat kai kas iš tautiečių žadėjo mėnesį neplauti Mikaelį palietusios rankos, o viena mergelė turbūt turėtų užsiklijuoti bučinio sulaukusį žandą. Visumoje tai buvo tikrai nepakartojamas ir sunkiai nupasakojamas šou. Ką čia bepridursi…

Bet tai dar ne viskas. Tik po DT nesitikėjau nieko geriau. RŪSA heavis buvo blankus, toks naftalininis ir beveidis. O HEAVEN GREY su savuoju paradaisiškai/braidišku doom/death buvo neblogai, bet ne tokiu metu groti tokiai grupei, kai netoliese esančiuose namuose jau laikas gaidžiams giedoti. Taigi iš tiesų bent jau man ketvirtasis „Metal Show“ baigėsi sulig tikraisiais headlineriais, o įspūdžiai iki šiol neišblėso.

Kai kam rytas už vakarą nebuvo protingesnis. Gėlėmis ir kryžiumi papuoštas nemirtingas mūsų brutalizmo patriarchas nulūžo prie laužavietės. Kai kam grįžimas namo latvių autobusu iki Rygos, o paskui reisiniu iki Vilniaus baigėsi gilią naktį. Bet juk svarbiausia, kad dveji kaimynai, jau keletą metų aplenkę mus, turi du gerus vasarinius metalo renginius. Pats laikas pabusti ir keltis ir mums, ar ne?

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Kittie_Insane
2007.09.03 13:19

apie Smashed nail sister, ta grupe pazistu senai, ir vokalistas ju tikrai ne toks, kaip pasirode autoriui=) apie ji galui pasakyti, kad estijoj tokio auksto ir talentingo profilio vokalistu yra labai mazai.

Zero
2007.07.27 17:50

tik niekas nesiteikia ishtaisyti.na, matyt jie geriau zhino :D

Karvabernis
2007.07.23 12:25

Nu tai žinau. Tik Birutė čia klaidą įvėlus.

Zero
2007.07.21 15:20

“Target of Hate” yra ankstesnis. naujas vadinasi “Martyr of Wrath”

Tymbark
2007.07.18 22:46

O mes turim Pragaro Aušrą :lol:

Karvabernis
2007.07.18 17:41

Apie Must Missą: netrukus pasirodys jų CD “The Target Of Hate”.
??? aš tą CD jau pusmetį turiu.
O reportas tai nuobodokas. Ar negeriau būt daryt du atskirus?

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus