HAMMERFALL “Crimson Thunder” - romantika!

Nekenčiu powerio! Šis stilius jau seniausiai užsitarnavo mano nemalonę ir visai ne tuo, kad “tai yra bobiškas metalas”, kai išsireiškė vienas mano pažįstamas. Su malonumu pasiklausau ir hard roko ir paprasto hevio, tik su paueriu mano santykiai niekaip nesusiformuoja. Visa bėda yra tame, kad ši metalo atmaina, susiformavusi iš dabar jau beveik nebekultivuojamo speed-o, sugėrė į save visas blogiausias popmuzikos tradicijas. Tėra kokie keturi- penki ryškesni ir talentingesni kolektyvai ir milžiniška armija nevykėlių pamėgdžiotojų, tiesiog surinktų iš kažkokių pakampių. Visos tos grupelės kaip viena naudoja tuos pačius gitarinius rifus, tą pačią ritmiką, tą pačią dainų tematiką ir net beveik visų pauerio grupių vokalistai atrodo dainuoti mokėsi Farinelio vardo berniukų kastratų chore.

Visme šitame jovale naudingai išsiskiria vokiečiai Hammerfall. Šie ne tik neperka sau idėjų “Bausch und Komiss” parduotuvėse, o kuria jas patys, jie netgi įsigudrina į savo muziką įpinti hevio elementų. Nepaisant to, kad ir Joachimo Kanso vokalas skamba tradiciškai (suprask- moteriškai), jis man pasirodė išraiškingesnis ir galingesnis, nei daugelis panašių balselių. Ir jie patys greičiau lygiuojasi į Manowar, nei į Blind Guardian, ar Helloweėen. Teigiamą įspūdį man paliko ir geležimi apsikaustęs monstras, pagal geriausias hevio tradicijas lydintis Hammerfall nuo vieno albumo viršelio prie kito, nes tie drakonai, nuteplioti mėgdžiojant Clyde Caldwell-o stilistiką man jau įkyrėjo. Jau būna, kad vien pamatęs piešinį ant albumo viršelio supranti: “A, čia dar vienas antrarūšis power kolektyvas!”

Netgi dainų tematika Hammerfall sugeba nesikartoti, sugalvodami kai ką daugiau, nei raumenigi žaliūkai su dvirankiais kalavijais ir plastmasiniai drakonai iš mažabiudžetinio filmo apie Konaną. Ypač tai jaučiama paskutiniame albume: labai dažna maišto, pasipriešinimo, protesto tema. Ir, žinoma, nostalgija, kurgi be jos! Žinoma, gaila tų laikų, kai teisus buvo ne tas, kuris turėjo daugiau pinigų, o tas, kurio ranka tvirčiau laikė kardą, o žodis “garbė” dar šį tą reiškė…

Žodžiu, vertinant pagal power kanonus paskutinysis krentančių plaktukų albumas labai netradicinis ir mano nuomone greičiau priskirtinas hevio kategorijai. Tipinio pauerinio gitarų zulinimo ne tiek ir daug, dainos labai melodingos, kintančio tempo, yra net du instrumentiniai kūriniai, Yngwie Malmsteino “Rising Force” koveris ir pora hevio stiliaus baladžių. Turėtų patikti ne tik merginoms, bet ir seniems heavy metal gerbėjams.

Track List:
1. Riders Of The Storm
2. Hearts Of Fire
3. On The Edge Of Honour
4. Crimson Thunder
5. Lore Of The Arcane
6. Trailblazers
7. Dream Come True
8. Angel Of Mercy
9. The Unforgiving Blade
10. In Memoriam
11. Hero’s Return
12. Bonus Track:
Rising Force

2002 © Nuclear Blast Records Reitingas 9/10