GWAR – kaip studentų eksperimentas virto rimta grupe

“Prieš milijonus metų, kuomet visatoje siautėjo ateiviai, viena grupelė kosmoso piratų taipogi nevaržoma dergė visus mūsų galaktikos kampelius. Ši gauja išdidžiai vadino save “Visatos padugnėmis”; jų smarkiai bijojo daugelio planetų gyventojai. Tačiau vieną dieną dėl įžūlaus nepaklusnumo piratai prarado savo Valdovo pasitikėjimą ir negailestingai buvo nusiųsti į pačią tolimiausią ir murziniausią planetą visatoje… Žemę.

Šiame purvo rutulėlyje tuo metu gyveno nieko apie kriminogeninę situaciją galaktikoje nesuprantantys dinozaurai, kuriuos minėta pašlemėkų gauja netruko sunaikinti. Tuomet jie, beprievartaudami bet kurią kelyje pasitaikiusią gyvybės formą, netyčiom užtaikė ant priešistorinių beždžionių. Taip atsirado Žmogus. Nuo to laiko piratai pradėjo smarkiai įtakoti žmonijos vystimąsi, kol vieną kartą, po siaubingo pasirodymo Atlantidos koncertų salėje, žmonės nusprendė užšaldyti “Visatos padugnes” Antarktidoje, idant šie galutinai nenusiaubtų Žemės. Po keliolikos tūkstančių metų vienos įrašų kompanijos prodiuseris, bekeliaudamas po atšiauriąją Antarktidą, užkliuvo už “Visatos padugnių” kapo. Pamatęs piratus prodiuseris mikliai suvokė gresiantį pelną ir surinkęs juos nuvežė į Niujorką. Ten jis davė jiems elektrines gitaras ir pradėjo juos reklamuoti kaip paskutinę rokenrolo sensaciją…”

Apie ką čia? Aš jūsų vietoje irgi nesuprasčiau, tačiau ši pasaka apie punk/thrasher’ius iš Amerikos – GWAR. Paskaičius tokią “biografiją” grupės svetainėje (lietuviškoji versija adaptuota autoriaus, ir kiek skiriasi nuo originalo), supranti, jog rimtas požiūris į muziką – nėra jos narių stiprioji pusė.

GWAR suformavo studentai iš Ričmondo. Tuo metu studijuodami Virdžinijos universitete, jaunuoliai nusprendė atlikti eksperimentą marketingo strategijos srityje. Keli iš jų mokėjo groti, kiti specializavosi meno srityje, treti, tiksliau, trečios buvo profesionalios šokėjos. Jų eksperimento užmanymas buvo įvertinti, kiek įvaizdis gali lemti roko grupės sėkmę. Ir tas pasirinktas įvaizdis Amerikoje iš tiesų lėmė jiems sėkmę. Smurtingas, seksualiai iškrypęs bei koprologijos motyvais perpintas grupės veidas šokiravo senolius ir sužavėjo ekstremalų jaunimą, kuris jau seniai buvo pripratęs prie Alice Cooperio makabriškų šou ir siaubingo KISS makiažo. Kaip paminėta įvadinėje pasakoje, GWAR “apsimeta” esantys supergalingi tarpgalaktiniai kovotojai, kurie atkeliavo į žemę užkariauti, tyčiotis ir galiausiai nugalabyti visą žmonių rasę.

Neabejotinai visi grupės nariai pasivadinę skirtingai gimdytojų suteiktiems vardams. Nors iš pirminės grupės sudėties teliko vokalistas, tačiau iš pirmo žvilgsnio nei grupės narių “veidai”, nei vardai nepasikeitė: Oderus Urungus (vokalistas, mamos suteiktas vardas – David Brockie), Balsac the Jaws of Death (gitara, mamos suteiktas vardas – Mike Derks), Flattus Maximus (gitara, mamos suteiktas vardas – Cory Smoot), Beefcake the Mighty (bosas, mamos suteiktas vardas – Todd Evans) ir Jizmak the Gusher (būgnai, mamos suteiktas vardas – Brad Roberts). Šiomis pravardėmis ir su jomis susietais kostiumais “naudojosi” visi GWAR narių kaitoje dalyvavę muzikantai. Be to, be pagrindinių muzikantų grupėje dar dalyvauja Techno-Destructo (pagalbinis vokalistas, Hunter Jackson), Slymenstra Hymen (šokėja ir vokalistė, Danyelle Stampe), The Sexecutioner (apsaugininkas ir pagalbinis vokalistas, Charles Varga), ir Sleazy P. Martini (grupės vadybininkas ir pagalbinis vokalistas, Don Drakulich).

GWAR savo pasirodymuose naudoja kartais protu nesuvokiamus kostiumus, pagamintus iš latekso ir papjė mašė (kieta medžiaga iš popieriaus masės – aut.). Į savo šou jie įtraukia pagoniškų ritualų inscenizacijas, lavonų imitacijas, vemiančias krauju ant publikos, o kartais ištraukiamas ir milžiniškas mechaninis vikšras.

Nenuostabu, kad grupės pasirodymus lydi skandalai ir puritoniškosios Amerikos valdininkų reakcijos, kurios, kaip nesunku nuspėti, nėra teigiamos. Kaltinimai nešvankumu ir nuolatiniai draudimai koncertuoti viename ar kitame mieste yra įprasti šiai grupei. Kita vertus, GWAR nesileidžia cenzūruojami humoro nesuprantančių politikų – sykį, padavę į teismą vietinę kažkurio miestelio valdžią, jie net laimėjo bylą ir visą gautą kompensaciją paskyrė labdarai.

Akivaizdu, jog grupė labiau vertinama už savo įvaizdį ir šou negu už muziką. Iš tiesų, 1993-aisiais jie net yra gavę Grammy nominaciją už savo ypatingai šokiruojantį mėgėjišką vaizdo įrašą “Phallus in Wonderland”. Tačiau stebint jų muzikinę pusę ir jos metamorfozes, galima teigti, jog šiuo metu GWAR vis labiau ėmė kreipti dėmesį į atliekamos muzikos kokybę. Viename iš paskutinių interviu grupės lyderis Oderus Urungus (David Brockie) teigė, jog tas “protiškai atsilikusių pankrokiškų gabalų” etapas baigėsi su 1999 metų albumu “We Kill Everything”, kuriame buvo “sukergti” patosiškas country ir pankrokas. Beje, kritikai teigia, jog šis albumas galėjo sulaukti didelės sėkmės tarp Amerikos kaimiečių, jei dainos jame nebūtų apie vaikų prievartavimą ir šnekančius tualetus.

Paskutiniai du albumai “Violence Has Arrived” (2001) ir “War Party” (2004) jau pasižymi energingesniu thrash metalu su smarkiomis punk priemaišomis. Muzikos kokybė juose – pakilusi, o ir dainų tekstai ima kabinti labiau socialines temas ir Bušą. Be jokios abejonės, satyra ir kostiumai lieka, tačiau jaunatviškas šėlimas, matyt, po truputį dedamas į šalį. Studentų pokštai pasenus – nebejuokingi…

Grupės svetainė: http://www.gwar.net

Diskografija:

Hell-O (1998)
Scumdogs Of The Universe (1990)
America Must Be Destroyed (1992)
The Road Behind (EP, 1993)
This Toilet Earth (1994)
Ragnarok (1995)
Carnival Of Chaos (1997)
We Kill Everything (1999)
Violence Has Arrived (2001)
War Party (2004)