Tėvaz – balsai, gitara
Vaškelis – gitara
Šapoka – būgnai
Žemaitis – bosinė gitara
Laukiniss – klavišai, garso efektai

„Skausmas, dievo kūnas, adatos, moters kūnas, vonios druskos, vyro kūnas, absurdas, vaiko kūnas, palaima. Tai – EXTRAVAGANZA. Daigus išleidusi 2010 metų rudenį Kauno požeminiuose garažuose, nuo dienos šviesos besislepiančių bepročių ir narkomanų apsupty, akis surėmus Šapokai bei Tėvui ir nutarus, kad užtenka tylėti. Subūrus egzistencionalizmo idėja paremtą psichodelinio jazz doomo projektą, grupėje apsilankė eilė multiinstrumentalistų.

Privatūs koncertai ir vakarėliai, sauja pasirodymų metalo scenose ir festivaliuose nesustabdė grupės naujai atgimti ir sužydėti 2012 metų vasarą, kaip visiškos tamsos, savidestrukcijos, iš bet kokių ribų išslystančios meilės ir kitų ramybės formų nešėjai, į grupę įžengus Vaškeliui ir Žemaičiui.

Nesutramdoma iškrypėlių kompanija kaskart praskečia vartus į tamsiausių malonumų liūną ir kviečia užeiti, prisėsti, išgerti arbatos ir maloniai susinaikinti. Kiekvienas audiovizualinis pasirodymas scenose tapo lydimas prieštaringais vertinimais, meilės akibrokštais ir grasinimais teismu.

Bręstant tamsai 2014 metai prasidėjo Laukinio įsiliejimu į grupę.

EXTRAVAGANZA depresyvaus post-juodmetalio garsai privers bepročius krykštauti, drugelius skraidžioti pilve, o gal ir atlikti tą paskutinį žingsnį, kurio taip nedrąsiai laukiame. Atsiraitok. Ramiai atsipalaiduok.“