GORGOROTH Londone - kaip tamsiosios dvasios bandė paveikti skeptikus

Trumpėjant dienoms ir bjaurėjant orams, Londono klubai “paduoda” ne vieną aukščiausio kalibro metalinį koncertą. Todėl rinktis reikia itin kruopščiai. Negali gi žmogus visą savo laiką, sveikatą (tiksliau, kepenis) ir pinigus skirti vien koncertų lankymams. Ilgai sukę savo nežilas galvas apsiprendžiame CATHEDRAL ir CRADLE OF FILTH (kažkur girdėtas pavadinimas ;) koncertą iškeisti į kur kas labiau “true” renginį – “juodųjų” norvegų GORGOROTH koncertą lengendiniame klube “Underworld”. Taigi, kokių atrakcijų ir emocijų pateikė save drąsiai “always true” vadinantys Gorgorothai bei juos palaikę taip pat neblogai žinomi 1349?

Niūrus paskutiniosios lapkričio dienos vakaras ypatingai tinka prie artėjančio renginio pobūdžio. Kadangi iki veiksmo pradžios dar yra šiek tiek laiko, nusprendžiame praskaidrinti besibaigiančią dieną vienu kitu buteliuku alaus. Alus sėkmingai bėga į skrandį stovint šalia klubo ir stebint nenumaldomai ilgėjančią eilę. Pastarosios ilgumas visiškai nebaimina, nes bilietus esame užsisakę iš anksto. Iš dalies gaila, kad prie klubo nevyksta Lietuvoje įprastų masinių „apšilimų” svaigaisiais gėrimais. Ramiai ir tvarkingai eilutėje stovinčią publiką linksmina tik pora neaiškaus amžiaus būtybių su pigiais alkoholiniais birzgalais rankose. Supratę, kad didžiulėje eilėje teks ilgokai pastovėti, smunkame į šalia klubo (tiksliau, virš jo) įsikūrusį barą smagiu pavadinimu „Worlds end”. O žmonių prie klubo nemažėja…

Po eilinės alaus injekcijos įsitikiname, kad eilė į klubą per valandą nesutrumpėjo, o dar labiau pailgėjo. Todėl stojame į ją ir kantriai judame link įėjimo. Jau prie pat durų pasigirsta apsaugos darbuotojos riksmas „sold out!”. Tai reiškia, kad visi neįsigiję bilietų ir vis dar stovintys eilėje gali varyti namo. Tuo tarpu mus čiumpa du apsauginiai ir, kaip reikiant pakratę bei atėmę fotoaparatą, šaukia kaip armijoje “go go go”. Suprak, varykit greičiau į vidų.

O viduje tiesiogine prasme verda pragaras. Tokio kiekio žmonių “Underworlde” dar nebuvau matęs. Tiesiog neįmanoma prasilenkti. Va tau ir “underground spirit”. Tokios grūsties nebuvo nei per jau minėtuosius CATHEDRAL, nei per GORGOROTH tėvynainius ENSALVED, nei per daugelį kitų aukščiausio lygio grupių pasirodymus. Suprasčiau, jei tai būtų vienintelis koncertas visoje Didžiojoje Britanijoje. Tačiau tai – turo koncertas, vykstantis, vidury savaitės. Žodžiu “black metal rules”. Na, bent jau čia susirinkusiųjų skaičiumi.

Šiaip ne taip prasibrovęs pro minią, iš salės pakraščio bandau įžvelgti veiksmą scenoje. O ten jau varo 1349. Neįžiūriu, ar už būgnų sėdi su 1349 grojantis legendinis SATYRICON artileristas Frostas. Bet būgniniko technika gyvame 1349 pasirodyme imponuoja labiausiai. Gaila, bet per žmonių galvas labai sunku pamatyti veiksmą scenoje – kažkaip norisi gyvai išvysti visus tuos grimus, šovininius diržus ir pan. Nuoširdžiai pasistengęs įsigilinti į 1349 pasirodymą nuslenku prie baro. Jis dabar aptuštėjęs, nes didžioji dalis publikos susigrūdo salėje.

Gurkšnodamas alutį prie baro praklausau likusią 1349 koncerto dalį. O šiaip, visai įdomu, kai iš kolonėlių sklinda už sienos vykstančio renginio garsai. Tegul mielas skaitytojas nepagalvoja, kad esu snobas ar panašiai, bet koncertą stebėti salėje itin sunku dėl vis dar tirštėjančios žmogiškos masės. Beklausant 1349 į galvą lenda įvairiausios informacijos apie pastarosios grupės ir GORGOROTH turą nuotrupos. Dėl įtartinų priežasčių neįvykę koncertai Slovakijoje ir Slovėnijoje, pasklidę gandai apie atšauktus koncertus Didžiojoje Britanijoje, net toli nuo scenos jaučiamas muzikantų “kietumas” ir panašūs niuansai neleidžią per daug idealizuoti šio vakaro herojų.

Mano mintis netikėtai nutraukia barą užplūdusi žmonių minia. Pasibaigus pirmosios grupės pasirodymui, publika puola gaivintis mažiau ar daugiau tauriais gėrimais. O mes ramiai sau laukiame šio vakaro “vinių”. Scenoje statomos minimalios dekoracijos, šmėžuoja garsistų figūros. Atsigaivinusi publika pradeda rinktis prie scenos ir labai greita užpildo visą klubo erdvę. Žmonių laaaabai daug. Salėje įsivyravusią “true evil” atmosferą sudrasko kažkuris GORGOROTH narys, suklykdamas į mikrofoną ypatingai absurdišką frazę: “No fucking foootoooossss”. Net ir pikčiausiai atrodantys grupės gerbėjai pradeda garsiai juoktis – muzikantai gal pamiršo, kad kas antras koncerto lankytojas turi telefoną su fotokamera?

Galų gale prasideda GORGOROTH pasirodymas. Salę užpildo dūmų kamuoliai, publika pradedą šaukti, cypti, klyti ir leisti visokius kitokius nepadorius garsus. Šiaip vaizdas tikrai neblogas – iškeltų rankų jūra dūmuose. Scenoje pasirodo patys GORGOROTH ir pradeda kalti savo programą. Ech, stebėti veiksmą ant scenos praktiškai neįmanoma. Aišku tik tiek, kad norvegai yra išlaikę klasikinių blekerių įvaizdį – spygliai, grimas, du ar net trys “šoviniakai” ant kūno. Publika nuo pat pirmojo kūrnio audringai palaiko savo numylėtinius. Minios vidury kažkoks Norvegijos patriotas mosikuoja šios šalies vėliava.

Paklausę porą-trejetą kūrinių, mes vėl nuslenkame prie baro. Be abejo, tikri “black metal” fanai (ir fanatikai) stebi veiksmą scenoje ir nesiruošia pasišalinti iš salės bent porai minučių. Čia vėl mane užplūsta mintys apie GORGOROTH ir jų pakeleivius. “Sold out” ir “true black metal”. Nedera šios dvi frazės man tarpusavyje, nors tu ką. Bet prie baro už tai gerai – žmonių praktiškai nėra.

Grižę į salę, vėl bandome stebėti koncertą. Stebisi nekaip – pradžioje ganėtinai “einamai” skambėjęs blackas su kievienu kūriniu darosi ne juodesnis, bet pilkesnis. Ant scenos praktiškai jokio veiksmo. Muzikantai groja, vokalistas klykia, publika patenkinta. Puikiai suprantu, kad tokia muzika daugeliui čia susirinkusiųjų žmonių veža. Bet tai negelbėja GORGOROTH nuo monotonijos. Teko gyvai ar įrašuose matyti ganėtinai daug stiprių “black metal” grupių. Ir asmeniškai man šio vakaro žvaigždės neturi vieno svarbaus dalyko. Kai kas tai vadina draivu, kai kas – cinku. Įtariu, kad dėl to kalti patys muzikantai – kaip minėjau, nuo scenos sklinda ypatingai stipri arogancija. Atrodo, kad „gorgorothams“ šis koncertas – eilinis darbo vakaras, kurio metu dar kartą visiems galima parodyti savo kietumą, juodumą, šaltumą, norvegiškumą ir norą groti nekomercinį “black metal”. Na, kiek jis nekomercinis reikėtų paklausti turo vadybininkų :).

Tad kokį įspūdį paliko GORGOROTH ir 1349 pasirodymas? Grupės fanai tikrai turėjo likti patenkinti. Asmeniškai man jų koncertas buvo ganėtinai blankus. Čia norėtųsi paminėti lietuviškas “black metal” grupes, kurių pasirodymai būna žymiai dvasingesni. DISSIMULATION, NAHASH, kitos jau mirusios lietuviškos “juodosios” (ar pusiau juodosios) komandos be ypatingų lėšų, stiprių leidybinių kompanijų palaikymo sugebėdavo ir sugeba pateikti koncertuose tai, ko nebeliko pas daugelį “black metal” žvaigždžių – nuoširdumo, įsijautimo ir tikrai tamsios energijos. Nėra to “true”, kurį GORGOROTH ir jų kolegos stengiasi pateikti (ar parduoti) savo koncertuose.