Straipsniai

GODS TOWER vokalistas L.Knife: „Lietuva man tiek pat brangi, kaip ir Baltarusija“

2012.01.13 00:00, Gedas (Seniukas)

Apie baltarusių grupę GODS TOWER Lietuvoje visą laiką buvo kalbama su pagarba, kadangi šis kolektyvas dar 10-ojo dešimtmečio pradžioje buvo viena ryškiausių pagoniško metalo žvaigždžių posovietinėje erdvėje. Nelengvas likimas teko GODS TOWER: be viso to, kad šie iš prigimties laisvi žmonės turi matyti sveikam protui niekaip nepriimtinus dalykus gimtojoje šalyje, gitaristo, pagrindinio kompozitoriaus Aleksandro Urakovo mirtis 2003-aisis, atrodė, galutinai palaidos Baltarusijos metalo vėliavnešius.

GODS TOWER vokalistas L.Knife: „Lietuva man tiek pat brangi, kaip ir Baltarusija“Visgi GODS TOWER rado jėgų ir noro tęsti savo veiklą ir praeitų metų pabaigoje išleido naują studijinį albumą „Steel Says Last“ – paskutinį A. Urakovo palikimą. Apie šį albumą ir kitus, kur kas intymesnius dalykus 2011 m. gruodį įvykusio festivalio „Vilkų žiema“ metu radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laidos „Audronaša“ vedėjui Gedui papasakojo GODS TOWER vokalistas Lesley Knife.

Sveikas, Lesley! Džiaugiuosi tave matydamas jau antrą kartą Lietuvoje per šiuos metus (GODS TOWER grojo ir „Kilkim žaibu 2011“ festivalyje, – aut. past.). Kiek žinau, jau pristatėte savo naująjį albumą „Steel Says Last“ savo gimtojoje Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje…

Koncertavome ir Rusijoje.

…taip pat ir Estijoje, Latvijoje. Ar žmonės ištroškę išgirsti naują GODS TOWER muziką?

Manau, kad taip. Visur žmonės labai gerai priėmė senąją kūrybą. O „naujojoje“ muzikoje visiškai nauja kūryba sudaro tik apie 20 procentų, visa kita egzistuoja jau seniai, tik niekada nebuvo išleista. Sprendžiant pagal žmonių reakciją, albumas buvo laukiamas, gerai priimtas, taigi viskas gerai. Žinai, kas mane labiausiai nustebino? O gi tai, kad jau kitą dieną po albumo išleidimo žmonės dainavo tiesiogine žodžio prasme šias dainas. Minske taip buvo.

Tai reiškia, kad žmonės buvo girdėję šias dainas koncertuose?

Ne. Tiesiog jau kurį laiką „plaukiojo“ piratinė produkcija, vadinasi, albumas tikrai buvo laukiamas. Minske mes grojom praėjus savaitei po albumo pasirodymo ir man pasakė, kad parkuose pagal gitaros partijas jau grojama viena iš pagrindinių disko dainų. Negalėčiau albumo pavadinti nepavykusiu nė per kur. Kol kas viskas einasi labai gerai.

Buvo labai malonu, kai atvykome į „Kilkim žaibu“ ir žmonės mus prisiminė. Kad taip gali būti, nepuoselėjau jokių iliuzijų – vis tik kiek metų praėjo! Štai vakar Latvijoje mus labai gerai priėmė, o Estija pakerėjo tuo, kad, nors žmonių buvo labai mažai, bet absoliučiai visi buvo savi. Viskas suprantama, nes pati Estija yra nedidelė šalis, tai ir žmonių nėra daug. Taigi šios trys dienos jau praėjo ir dar nė viena nenuvylė, viskas buvo šaunu.

Tikiuosi, ir Lietuva jūsų nenuvils.

Lietuva manęs dar niekada nėra nuvylusi. Aš išvis esu įsimylėjęs Baltijos šalis. Kiekviena iš jų man brangi, bet Lietuva yra man tiek pat brangi, kaip ir Baltarusija. Ji tarsi gimtoji žemė. Taip yra dėl daugelio priežasčių. Labai noriu išmokti lietuvių kalbą, bet suprantu, kokia ji sudėtinga. Supratau, kad be mokytojo čia neapsieisiu, bet kada nors tikiuosi vis tiek ją išmokti.

Kalbant apie „Vilkų žiemą“, renginys kažkiek primena legendinį turą „Baltic Thunder“, įvykusį 2000-aisiais…

Taip, primena, bet anuomet buvo daugiau maišalynės, o dabar viskas kur kas konceptualiau. Tada būta stilistinių nesutapimų, o dabar viskas kaip ir apjungta bendra tematika.

Kokie prisiminimai išliko iš to koncerto, įvykusio prieš beveik dvylika metų?

Ne, ne dvylika. Prieš 11 metų. Atsiminimai nuostabūs, nes man pavyko pagroti kartu su ZPOAN VTENZ, kurią laikau didžia grupe. Gaila, kad jos daugiau niekada nebus. Vis tik Vilmos mirtis… Na, tu pats supranti, vokalistės mirtis – didžiulė tragedija…

Taigi labai didžiavausi, kad grojau su ZPOAN VTENZ. Įsiminė viskas tuo, kad teko apsilankyti Lietuvoje, Vilniuje, buvo gerų grupių. ZPOAN VTENZ man įsiminė dėl daugelio priežasčių, o ir šiaip dievinu šią grupę. Visų pirma, mums buvo pirmas kartas jūsų šalyje, o antra, daugelio tų grupių jau kaip ir nėra. Apskritai koncertas buvo unikalus. Grojome žmonėms, kurie yra ypatingi, kuriuose yra kažkas artimo… Na, apskritai, apie tai reikia kalbėti būnant už stalo, ne duodant interviu.

Na, gerai, nekankinsiu tavęs. Pakalbėkime apie jūsų naująjį albumą „Steel Says Last“. Mano nuomone, jo muzika, palyginti su kitais GODS TOWER albumais, yra eklektiškesnė, dainos yra nevienalytės. Ar visos dainos buvo sukurtos panašiu metu?

Ne. Apie 80 procentų dainų buvo sukurtos anksčiau, bet jos vis tiek buvo nemenkai pakeistos. Labai pakito dainų tekstai. Viena daina buvo beveik visa perrašyta, o kita visiškai perkurta iš naujo. „Yestreday‘s Rivers“ buvo perrašyta apie 50 procentų, o „People In The Swamp“ buvo sukurta visiškai naujai. Visą muziką sukūrė D. Ovčinikovas ir D. Lazarenko (atitinkamai GODS TOWER klavišininkas ir gitaristas, – aut. past.), iš A. Urakovo liko tik pagrindinė dainos melodija. Vokalines partijas sukūriau aš. Tai jau kiti GODS TOWER.

Sakyčiau, kad dainos skiriasi dėl to, kad mes labiau panirome į heavy metalą. Jau anksčiau jautėme, kad linkstame į heavy metalą, nes tada, 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, buvo matyti, kad pagan metale sukasi daug svetimų žmonių. Tik pusė visų žmonių pagan judėjime darė kažką nuoširdžiai, o likusi pusė tebuvo kvailiai, kurie smukdė bendrą dvasią. Norėjosi nuo to atsiriboti ir todėl pasirinkome heavy metalą. Iš ten atėjome, ten ir sugrįžome. Tą liniją iki šiol ir išlaikome. Esame baltarusiško pagan metalo grupė, bet esame savotiška pagan metalo grupė, besiskirianti nuo kitų. Gerai tai ar blogai – spręsti jums. Pastaruoju metu mums taikau terminą ne „pagan metal“, bet „solar metal“ – saulės metalas. Visų pirma, esame saulės garbintojai (tai niekur nebuvo dingę), saulė yra mūsų dievas. O antra, muzikoje jaučiama savotiška saulėta energetika, todėl tas terminas, manau, mums labai tinka. Štai ir „Steel Says Last“, mano galva, labai atitinka tą terminą. Pagan metalas jau kaip ir nelabai tinka GODS TOWER.

Mes save laikome pagoniška grupe, bet „pagan“ toks, kaip jis šiandien suprantamas, niekaip netinka GODS TOWER. Yra didžiulis skirtumas. Štai dėl ko albumas labai skiriasi nuo tokios koncepcijos. Su naujuoju albumu (o mes jau pradedame galvoti, kas bus toliau) vis labiau judėsime link solar metalo. Jei tas terminas prigis. Nežinau, kaip tiksliai pavadinti GODS TOWER.. Jau esu girdėjęs kalbant, kad mes nesame pagoniška grupė, ir man tai kelia juoką. Galvokite ką norite! Mes visada darėme tai, ką norėjome, niekada neplaukėme pasroviui, o sėdėjome savoje valtelėje.

GODS TOWER vokalistas L.Knife: „Lietuva man tiek pat brangi, kaip ir Baltarusija“Sakyčiau, kad „Steel Says Last“ muzika yra kiek lengvesnė už „The Turns“ ir „The Eerie“, joje jaučiamas kažkoks liūdesys. Kas lėmė tokį muzikinį posūkį?

Nesakyčiau, kad mes tapome lengvesni! Mes skambame sunkiau, muzika tapo labiau gitarinė. Gal ji atrodo lengvesnė, nes groja kitas gitaristas. O liūdesys… Supranti, sakiau jau, kad labai pasikeitė tekstai. Albumas tapo labai politizuotas. Gyvename šalyje, kuri niekaip nepratilptų pro Europos vartus. Pas mus diktatūra. Mūsų šalyje nieko gero nevyksta. Visi tekstai, kuriuos pakeičiau ar parašiau naujai (kaip „People In The Swamp“), yra apie tai, kas pas mus dedasi. Pas mus labai šūdina situacija ir aš negaliu apie tai kalbėti džiaugsmingu veidu. Dėl to ir jaučiamas tas liūdesys. Mūsų šalyje dabar muzikantas negali pasisemti jokio įkvėpimo. Aš irgi pasisemiu ne įkvėpimo, o pykčio.

Ir kitas albumas savo tekstais, o gal ir muzika, bus labai piktas. Ne piktas blekeriška prasme, bet piktas savaip, agresyvus su potekste. Neįmanoma dabar pasisemti jokių teigiamų emocijų. Tam, kad nors kiek geriau pasijustų, žmonės idiotiškai prisilaka degtinės. Matau visą šitą beprotybę, manyje kaupiasi pyktis. Viskas susideda ir paskui kažkuo pavirsta. „Steel Says Last“ buvo pirmas etapas, kai dar kaupėsi ne pyktis, bet nusivylimas ir liūdesys. Dabar – kitas etapas ir muzika bus kitokia. Bet geriau nespėliokime, bet pažiūrėkime, kas išeis. Manau, kad pavasarį jau būsime ką nors sukūrę.

Pamenu, kai „Baltic Thunder“ koncerto Vilniuje metu jūs nuo scenos pasakėte daug aštrių žodžių apie žinome, kokius žmones. Tada jūs kaip tik sugrojote „Abandon All Hope“, kuri anuomet buvo visiškai nauja daina. Ar jums vis dar aktualūs žodžiai „So let’s march on under red stripe on the white“?

Jie visada aktualūs! Aš niekad neslepiu to, kad esu nacionalistas. Gal pastaruoju metu tapau kiek liberalesnis, nes gyvenu griežtame režime ir suprantu, kad diktatūra niekur neveda, kad tai yra labai blogai. Ta diktatūra, kuri yra pas mus, yra visiškas mėšlas ir aš norėčiau gyventi demokratiškoje šalyje. Manau, kad normalioje demokratinėje valstybėje sveikas nacionalizmas egzistuos. Gal dabar pasakysiu požiūrį, nelabai tinkantį Europos Sąjungai, bet man nepatinka, kai aš einu gatve, o pro šalį važiuoja mašina koks nors turkas, iškišęs kojas pro langą ir spjaudosi. Negerai taip. Manau, kad žmonės, jei jau atvažiavo, turi vietos žmones gerbt. Juk mes nuvažiavę į kokią nors Meką nevaikštome po mečetę su martensais, ar ne?

O atgailauti, kad pas kažką kažkada mes žygiavome kryžiaus žygius… Na, taip ir iki akmens amžiaus galima nusikapstyti, kai kromanjoniečiai pripjovė neandartaliečius. Tai ką, dabar pas mane koks neandartalietis ateis skųstis? Visa tai – nesąmonė. Bent jau Baltarusijos valstybė tokių problemų nesprendžia (ji išvis nieko negali išspręsti). Nežinau, kaip jūs sprendžiate tokius klausimus Europos Sąjungoje, nes aš negyvenu joje. Manau, kad jūs turite savų problemų. Bet demokratija skiriasi tuo, kad visos problemos yra spręstinos, randamos kažkokios išeitys. Baltarusijoje niekas nesprendžiama, viskas kaupiasi ir vieną dieną visa tai gali pavirsti kruvina mėsmale.

Tu kuri dainų tekstus. Ar tavo grupės draugai nedaro tau jokios įtakos, kuriant juos?

Ar būna kokių nors ginčų? Pas mus grupėje kiekvienas mūsų – asmenybė, todėl vyrauja karinė demokratija: yra demokratija, bet jei kas nepatinka, gali gauti ir į snukį :). Visus sprendimus priimame bendrai. Jei kažkas nesutampa, pas mus kaip Žečpospolitoje – liberum veto, kai nepatinka visiems, ieškoma kitų kelių. Mūsų yra mažai, mes galime sau tai leisti.

Paprastai kiti grupės nariai nesikiša į tekstus, aš jau čia užsirekomendavęs. Bet aš niekada nieko nedarau, nepasitaręs su kitais. Ateinu į repeticiją ir sakau, kad turiu idėją, papasakoju bendrą siužetą. Jei visiems patinka, vystau toliau. Jei nors vienas (nesvarbu, dėl kokių priežasčių) pasakys, kad jam nepatinka, atrodo kvailai, aš ieškosiu kito kelio. Taip buvo ir bus visada, todėl mes taip laikomės kartu. Mes visi esame skirtingų pažiūrų, bet mus vienija tai, kad mūsų požiūriai yra laisvi, t. y. mes nieko neteisiam. Būtent dėl to man nepatinka didžioji dalis rusų pagan metalo grupių, kurios propaguoja kažkokį kvailą fašizmą. Esu susidūręs su daug fašistų – pusė jų yra asirai. Be to, jie patys nesupranta, ko jie nori. Pasigauna kažkokias kvailas idėjas ir prisigalvoja visko.

Aš pats 10-ajame dešimtmetyje svaigau dėl Velesovo knygos, nors dabar suprantu, kad tai buvo klaida, nes ta knyga – falsifikacija. Bet iš tos knygos aš sėmiausi kūrybinio įkvėpimo, o ne kažkokių šūkių. Tos mintys, kurias aš pabrėžiau, liko nesuprastos. O tie žmonės ne tik kad seka tomis abejotinomis idėjomis, bet ir jas propaguoja. Nenoriu su tokiais žmonėmis turėti nieko bendro. Kvailystė kažkokia. Manau, kad žmonėms visada turi būti palikta pasirinkimo laisvė. Jei nėra pasirinkimo, nieko gero nebus. Jei tave apninka abejonės, turi iš karto pasitraukti, nes kitaip paskui sėdėsi ir galvosi: ką daryti?

Matau, kad GODS TOWER yra kaip harmoninga šeima…

Na taip. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, pas mus būna ir muštynių, ir barnių, bet būna ir atvirkščiai. Mes jau seniai supratome, kad GODS TOWER žmonės yra nepakeičiami. Kiekvieno žmogaus pakeitimas reiškia, kad prarandi mažiausiai metus. Naują žmogų reikia pažinti, su juo apsiprasti. Juk nebus taip, kad mes jį auklėsim, pratinsim, nes tokiu atveju tai jau būtų spaudimas ir prievarta, o prievarta GODS TOWER yra nepriimtina.

Ir štai savo šeimoje turite naują žmogų – Dimą. Naują tik iš dalies, jau porą metų bus…

Aš jį pažįstu kokius 15 metų. Jis visada būdavo šalia mūsų. Mes net gyvename netoli vienas kito. Dima yra vienintelis žmogus, kuris įvaldė amžiną atilsį A. Urakovo manierą, perdirbo ją savaip ir tai tapo Dimos stiliumi. Tai yra gerai, nes nenorėčiau, kad kas nors tiesiog kopijuotų. Žmogus, kuris kopijuoja, negali tobulėti kaip kūrėjas, o mes norime kurti kažką naujo. Jei tai skirsis nuo to, kas buvo anksčiau, bus gerai, nes tai reikš, kad įgauname naujas formas ir nesustojame, neapkerpėjame. Gal kažką ir prarasime dėl to, bet ir įgausime kažką naujo.

Kažkada apie tai diskutavome ir priėjome išvados, kad ką bedarytume, galiausiai vis tiek išeina GODS TOWER. Grojome EUROPE – išėjo GODS TOWER, grojome BLACK SABBATH – išėjo GODS TOWER. Dabar ruošiamės sugroti BATHORY ir 100 procentų, kad tai vėl bus GODS TOWER.

GODS TOWER vokalistas L.Knife: „Lietuva man tiek pat brangi, kaip ir Baltarusija“O ką galime išgirsti naujoje GODS TOWER muzikoje? Ar jau turite sukūrę kažką naujo?

Kol kas turime tik 3 ruošinius. Dabar štai grįšime namo, pailsėsime ir po Naujųjų sėsime prie jų. Neprižadu, kad viską iš karto įrašysime ir paviešinsime, bet vis tiek viską įrašysime ir kažkada išleisime. Gal tai bus pavasarį, gal vasarą. Skubėti tikrai neskubėsime, geriau viską ramiai apgalvosime. Jei padarysime viena, greičiausiai po to seks pratęsimas, bet kol kas aiškaus vaizdo dar neturime. Štai aš niekada nerašau tekstų, kol neturiu pavadinimų. Man būtinai reikia žinoti dainos pavadinimą. Kai žinau pavadinimą, žinau, apie ką bus daina ir pradedu kurti. Taip su visu albumu – nėra pavadinimo, nėra ir albumo.

Pavadinimas „The Eerie“ man prisisapnavo. Iš vakaro prisiskaičiau anglų kalbos žodyno, o naktį susapnavau tą žodį. Ryte nuėjau pas J. Sivcovą, kur visi rinkomės, ir sakau, kad yra tokia idėja. Visiems ta idėja patiko ir taip gimė „The Eerie“. „The Turns“ ne tai, kad prisisapnavo, bet buvo išgeneruota. Nesąmoningai tas albumas buvo skirtas PINK FLOYD. Pvz., „Twilight Sun“ daina yra skirta Sydui Barettui. Aš saviškiams sakiau, kad ši daina skirta Sydui Barettui, bet nusprendėme albume to neminėti, nes ne visi metalistai žino, kas toks yra Sydas Barettas. Jei kas nežino, tai paaiškinu – tai pirmasis PINK FLOYD vokalistas ir dainų kūrėjas. Man tai svarbi persona, su ja aš augau.

Kita daina „Abandon All Hope“ gimė žiūrint kažkokį fantastinį serialą ir geriant alų. Tame filme rodė lėktuvą, ant kurio buvo parašyta „Abandon All Hope“ ir aš sakau „O, geras. Čia geras!“ „Steel Says Last“ gimė iš vaikiškos knygelės. Ten buvo vaikiška knygelė iš sovietinių laikų apie kunigaikštį Sviatoslavą, pagonybę, Kijevo Rusią. Vienoje dalyje kunigaikštis Sviatoslavas sako, kad peilis kalba paskutinis. Atseit, iš pradžių kalbama žodžiais, paskui – kardais, o galiausiai prabyla peiliai. Kurį laiką diskutavome apie tai, nes „Peilis“ yra mano pravardė ir pavadinti albumą mano vardu būtų nekuklu. O pakeitus į žodį „plienas“ pasikeitė prasmė ir, be to, tai skamba riebiai.

Taigi kol kas mes net neturime albumo pavadinimo, todėl negaliu pasakyti, nei kada jis bus, nei kas jame skambės. Kol kas teturime keletą ruošinių, su kuriais pradėsime dirbti grįžę namo.

Džiugu girdėti, kad GODS TOWER nestovi vietoje, juda pirmyn! Labai ačiū už šį interviu Lesley. Na, ir paskutiniai tavo žodžiai mūsų laidos klausytojams ir lietuviams, kurie šiandien atvyko pašėlti pagal GODS TOWER muziką.

(Lietuviškai) Labai ačiū! Tegyvuoja Lietuva! Heavy metal forever! (juokiasi) Nelabai moku lietuviškai, tad gal vėliau išmoksiu, pasakysiu daugiau. O šiaip labai ačiū, mes jus labai mylime ir tikimės, kad tai ne paskutinis mūsų susitikimas! Viskas.

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tarkim
2012.01.16 11:26

Ačiū, patiko. Gal kiek naivoka vietomis, bet šiaip geras.

Seniukas
2012.01.13 16:22

Ypač dėkoju Kafbojui, kuris labai pagelbėjo, kad šis interviu įvyktų!

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus