GODS TOWER: „Tikimės, kad mes žmonių nenuvilsime“

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Festivalis „Kilkim žaibu“ šiemet surinko ypač stiprią dalyvių komandą, kurioje nestigo garsių ar net legendinių vardų. Viena iš tų legendų – jaunosios kartos gal ir ne taip gerai pažįstami gudai GODS TOWER, kurie Lūksto pakrantėje lyjant lietui surengė įspūdingą senosios mokyklos pasirodymą. Nereikėjo nei apšvietimo efektų, nei kostiumų, nei šokėjų. Metalas ir tik metalas. Radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laidos „Audronaša“ vedėjas Gedas pakalbino GODS TOWER klavišininką Dmitrijų Ovčinikovą ir buvusį auksinių šios grupės laikų vadybininką, beje, gerai žinomą veikėją šiandieninėje Baltarusijos pop scenoje, Viktorą Lapickį.

Sveiki, GODS TOWER. Smagu jums matyti Lietuvoje jau antrą kartą. Kokie prisiminimai išliko iš pirmojo vizito mūsų šalyje?

D: Na, aš asmeniškai pirmą kartą grupei lankantis Lietuvoje nebuvau, kadangi ten dalyvavo paskutinioji GODS TOWER sudėtis. O štai šį kartą atvažiavo beveik klasikinė GODS TOWER sudėtis, tik, deja, be gitaristo. Lietuvoje lankiausi su kita grupe – RASTA, ir prisiminimai išliko pakankamai malonūs.

Tuo metu, kai GODS TOWER veikla buvo pati aktyviausia, palaikėte neblogus kontaktus su Lietuvos undergroundu. Su kuo išsaugojote ryšius iki šiol?

V: Atvirai kalbant, tie laikai praėjo ir kontaktai pasimetė. Būtų tikrai susitikti ką nors iš tų laikų ir pabendrauti. Tikiuosi, ir šiame festivalyje pavyks su kuo nors pavyks susidurti. Kai kas iki šiol sukasi šiame pasaulyje, kai kas iš jo jau pasitraukė. Pvz., prisimenu tokį žmogų, kaip Tadas Kazlauskas, kuris vykdė labai aktyvią veiklą. Daug žmonių ten sukosi, pas jus juk buvo daugiau kaip 20 fanzinų, su kuriais teko bendrauti. Buvo ir daug grupių. Štai vakar, atvykęs į festivalį, susitikau žmogų iš POCCOLUS, buvo labai įdomu pabendrauti po tiek daug metų. Prisiminėme įvairias grupes, net nebūdinai metalines, pvz., buvo toks labai įdomus projektas WEJDAS, kuris man labai patinka. Dabar jau nebėra tokio bendravimo, kaip anksčiau, viską pakeitė internetas, socialiniai tinklalapiai pakeitė popierinį paštą.

Ar jus tenkina tokia situacija, kai viskas persikėlė į internetą?

V: Sunku pasakyti, ar gerai. Tai tiesiog yra, ir viskas. Nuo to niekur nepabėgsi. Dabar, aišku, viskas yra žymiai patogiau. Tam, kad sulauktum pripažinimo, nebereikia išsiuntinėti tonas kasečių. Kita vertus, anksčiau viskas buvo įdomiau, kadangi kiekvienas ranka rašytas laiškas būdavo unikalus. Dabar viską atsisiunti iš interneto, informacijos srautas yra baisinis, net nespėji visko sugaudyti. Anksčiau būdavo, kad kiekvieną dieną kažką gauni, kažką įdomaus atrandi… Galima tai vadinti senatviniu marazmu, bet, kaip sakoma, anksčiau buvo geriau (juokiasi).

Ar galėtumėte palyginti, kokia situacija buvo Baltarusijos undergrounde anksčiau ir kokia yra dabar? Reikia pripažinti, kad mes tikrai nedaug žinome apie jūsiškę sceną.

D: Bendrai paėmus, nelabai kas ir pasikeitė. Aišku, viskas tapo gerokai lengviau prieinama, daugiau organizatorių, pagaliau atsirado studijos, vyksta koncertai. Vis dėlto, sakyti, kad kokybine prasme kažkas pasikeitė, negalima. Kaip ir anksčiau, gerų grupių tėra vienetai, tik anksčiau geras grupes būdavo lengviau atsirinkti. Tokios grupės būdavo perspektyvios, o apie jaunas grupės, kurios neturėjo tikslo prasimušti ir neturėjo parodyti nieko įdomaus, tada niekas nesužinodavo. Šiandien informacijos yra kur kas daugiau, bet kokybės vargu, ar daugiau atsirado.

Kai gavote pakvietimą iš „Kilkim žaibu“ organizatorių, ilgai jį svarstėte?

D: Ne, tikrai ne.

V: Oi ne. Mes su džiaugsmu jį priėmėme, nes buvo smagu atvykti į Lietuvą, kurioje jau nesame buvo daugiau kaip 10 metų. Mums įdomus yra kiekvienas koncertas, o šituo kvietimu tikrai labai apsidžiaugėme.

D: Tai, kad šis festivalis gyvuoja tiek daug metų, taip pat suteikia jam daug pliusų. Baltarusijoje tokio renginio nėra.

V: Baltarusijoje metalinės pakraipos festivalių kaip ir nėra. Būna roko festivaliai, bet ir jų vienetai: vienas, du ar trys. Ir tai visi jie rengiami komerciniu pagrindu, kai reklamuojamas koks prekės ženklas ar pan. O tokio nuoširdaus, tikro festivalio Baltarusijoje nėra.

Pakalbėkime apie GODS TOWER muziką. Pradėjote savo karjerą kaip thrash metalo grupė, paskui visiškai pakeitėte savo skambesį? Vis tik tai, ką grojote būdami CHEMICAL WARFARE ir ką pradėjote groti pasivadinę GODS TOWER – visiškai skirtingi dalykai.

D: Tai turbūt buvo ieškojimų išdava…

V: Pabandysiu paaiškinti. Kai buvome jauni, mums darė didžiulę įtaką mūsų mėgstamos grupės: KREATOR, SODOM, SLAYER, DESTRUCTION ir kt. Tad ir mes bandėme padaryti kažką panašaus. Po to, kai paaugome ir subrendome kaip muzikantai, užsimanėme sukurti kažką savito. Juk neįdomu pergroti kitus, būti kitų grupių klonu. Jei esi muzikantas, menininkas, turi ieškoti ko nors savito, kad galėtum tai parodyti kitiems. Tokia ir buvo tos permainos priežastis – evoliucija. Kūrybinė evoliucija.

D: Nors SLAYER galime visai neprastai sugroti (juokiasi).

Paskui išleidote tris demo įrašus: „The Eerie“, „Canticles“ ir „The Turns“. Ir jeigu visos dainos iš „The Eerie“ ir „The Turns“ buvo perrašytos ir išleistos CD pavidalu, tai kai kurie „Canticles“ kūriniai taip ir pasiliko demo įraše. Kodėl nenorėjote jų perrašyti ir įtraukti į tuos albumus, kurie vėliau pasirodė kaip CD?

D: „Canticles“ buvo eksperimentinis albumas. Dalis dainų, kurios buvo tinkamos albumams: „Seven Rains Of Fire“, „Mysterious“…

V: „Beyond Prayer“… Taigi liko tik dvi dainos, kurias net ir dainomis sunku pavadinti, nes jos yra labiau ritualinė muzika.

D: Manome, kad tos likusios dainos ir tokiu pavidalu skamba pakankamai įtikinamai, tad kam jas perdirbinėti? Geriau sukursime keletą naujų.

„The Turns“ buvo labai populiarus Rytų Europoje, ypač buvusioje Sovietų Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kokia reikalai klostėsi su Vakarų Europa? Kokius puoselėjote į Vakarų Europą orientuotus planus, svajones, susijusias su šiuo albumu?

V: Planavome „The Turns“ išleisti Vakarų Europoje. Grojome festivalyje Vokietijoje, kur dalinomės scena su IN FLAMES ir BEHEMOTH, kuri tuo metu buvo nelabai kam žinoma grupė. Planavome, kad albumą išleisime, tačiau derybos su įrašų kompanijomis kažkaip nepavyko. Vokietijoje „Prophecy Productions“ išleido rinkinį, sudarytą iš abiejų albumų, bet galbūt dėl skurdžios reklamos nieko daugiau ir nebuvo. Nors būta keletas pozityvių recenzijų, tačiau nebuvo normalios sutarties su normalia įrašų kompanija. Beje, šiuo metu kaip tik deramasi su viena įrašų kompanija, kad Europoje būtų perleisti abu GODS TOWER albumai. Kai tai nutiks, tikrai visi sužinos.

GODS TOWER atsikūrė. Kokie šio atsikūrimo momentai labiausiai džiugina jus pačius?

D: Džiugina tai, kad grupė yra įdomi, kad žmonės vis dar noriai ateina į mūsų koncertus.

V: Galima sakyti, kad žmonių dabar susirenka net daugiau nei anksčiau.

D: Ateina labai daug jaunimo, bet matome ir veteranus, kurių nesame sutikęs labai daug metų. Tai yra labai malonu. Be to, šis reiškinys yra pakankamai masinio pobūdžio, nes į pirmąjį koncertą Minske susirinko maždaug 1000 žmonių. Tai buvo mūsų solinis koncertas, todėl tai džiugina dvigubai. Panaši situacija pasikartojo ir mūsų gimtajame Gomelyje, taip praėjo ir kiti koncertai. Maloniai nuteikė ir tai, kaip mus priėmė, ir susirinkusios publikos kiekis.

Kokie buvo atsiliepimai Baltarusijos undergroundo spaudoje?

D: Labai pozityvūs. Vaizdo klipą iš mūsų repeticijos peržiūrėjo keli tūkstančiai žmonių, kas mus irgi labai džiugina. Vienu žodžiu, mes visi labai patenkinti.

Jei palygintume „The Turns“ gabalus ir tuos du jūsų sukurtus kūrinius, įtrauktus į albumą „Abandon All Hope“, skirtumas akivaizdus. Jei neklystu, kažkuriame interviu skaičiau, kad būsimo GODS TOWER albumo „Steel Says Last“ dainos yra sukurtos anksčiau…

V: Visos šios dainos yra iš anų laikų.

…Taigi kuriuo būtent laikotarpiu buvo sukurtos šios dainos?

D: „Steel Says Last“ yra loginė „The Turns“ tąsa, todėl jie dvelks vienoda dvasia. O kodėl „Abandon All Hope“ taip skyrėsi? Visų pirma, jo kokybė buvo nepakankamai gera, anuomet mes neturėjome galimybių padaryti viską tinkamai. „Steel Says Last“ pratęsia „The Turns“ kelią, tik jo dainos, sakyčiau, bus lengviau suprantamos, labiau metalinės. Nemanau, kad kas nors liks nusivylęs. Tai bus klasikiniai GODS TOWER.

Smagu tai girdėti. Na, ir paskutiniai jūsų žodžiai šiame interviu – ko norėtumėte palinkėti Lietuvos metalistams, kurie ir anksčiau jūsų klausėsi, ir šiandien stebės jūsų pasirodymą?

D: Linkėjimai patys geriausi. Tikimės, kad ir toliau mūsų klausysite, kad prisidės naujų žmonių, nes užaugo nauja karta. Labai malonu, kad visas šitas reikalas nežlunga, kad žmonės ir toliau atvažiuoja į festivalius. Gyvenimas tęsiasi (šypsosi).

V: Ir tikimės, kad mes žmonių nenuvilsime!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.