Bodleras “Maita”
Ką matėm vasarą, ar menat, mergaite,
O angele, ar menat jūs
Tą saulės siaubiamą, tą gličią maitą,
Tuos pūvančius mėsos kraujus?
Atmetusi kanopas – mirsiu neužmirsiu –
Lyg prostitutė nedaili
Ji tysojo išbrukusiu pilvu į viršų
Ir dvokė kelio pakrašty.
O maitą saulė virė, šutino ir ardė,
Negailestinga ir karšta
Kas elementais išsisklaidžiusią, bevardę
Priglaustų įsčiosna Gamta.
Dangun kerojosi maitos šakoti groblai
Tartum didelė gėlė,
Ir mums alpioj kaitroj vos nepasidarė bloga –
Taip dvokė baisiai pakelė.
Puvimo židiniai kaip dėmės ant paletės
Mirgėjo mūsų akyse,
Siaubingas kūnas augo, dauginosi, plėtės
Ir smelkė dvokiančia alsa.
Ir sklido iš pasaulio šito paslaptingi
Garsai ir slopūs ataidai,
Tarytum srūtų iš sėjėjo saujos tingiai
Į dirvą beriami grūdai
Beformiškas chaosas mūs akims atrodė
Pirmykščiu eskizu, kurį,
Dievaitės kuriant atvaizdą, ne kartą drobėj
Pakeičia prigimtis tauri.
Į mus iš už uolos apskretusi, prakaulė
Šnairavo įžūli kalė,
Momento laukdama pritykint prie kaulų
Ir skanų kąsnį atsiplėšt.
Ir jūs irimo neišvengsite, mergele!
Jūs – pienas, kraujas ir midus,
Bet priešmirtinę puotą kirminai jau kelia
Ir jums, o angele grakštus!
Ak, ligi kaulų sudūlėsite, gražuole.
Karste jūs gulite, jaučiu,
Suzmekusi žieduos ir apraudota uoliai,
Kaip grobis pomirčio svečių.
Jūs pasakykit kirminams akloj tamsybėj,
Kai ėst bučiuodami pradės,
Kas bruožai grožio laikino liks amžinybei
Kaip spindulys raiškus žvaigždės.
Iš mėgstamiausių eilėraščių dar būtų V. Mykolaičio - Putino "Margi Sakalai" ir "Vivos plango, mortuos voco"
http://sventupis.w3.lt/poezija/vincas.htm