Festivaliui „Kilkim žaibu 18“ praėjus

Kol dar gyvos praėjusio festivalio „Kilkim žaibu 18“ emocijos, mintimis apie praėjusį festivalį dalijasi vienas iš organizatorių, Daividas:

FESTIVALIO ORGANIZAVIMAS truko ištisus metus ir buvo pradėtas ruošti dar nepasibaigus 17-am festivaliui, kaip ir dabar jau mintyse yra formuojamas 19-as. Pilnametis 18-as festivalis dėliojosi tikrai sunkiai. Įvertinant, kokia neskaitlinga mūsų organizacijos komanda, visi darbų turėjome labai, labai daug. Vieni plušo kiaurus metus, kiti dirbo už tris renginio metu, kiekviena organizacijos grandis buvo labai svarbi ir laimei – trūkusių grandžių beveik nebuvo. Tiek iš techninės pusės, tiek iš žmogiškųjų išteklių pusės numatytus planus pavyko įgyvendinti ir savo darbu esame patenkinti. Nuoširdus ačiū visai komandai! Jūs esate nerealiai nuostabūs ir nepakeičiami!

ATLIKĖJAI. Šiemet jų buvo tikrai daug. Gausus dalyvių skaičius, iš kurių 11 kolektyvų buvo skraidinami lėktuvais iš pačių įvairiausių vietų. Būta atvejų, kai vienos grupės atlikėjai buvo skraidinami iš skirtingų šalių bei miestų ir išskraidinami į skirtingas vietas. Toks logistikos voratinklio išnarpliojimas tikrai pareikalavo didžiulio susikaupimo. Kelionių detalės keitėsi iki pat renginio pabaigos, buvo net atvejis, kad bėgdamas uždegti festivalio atidarymo ugnies, pakeliui dar suspaudžiau skrydžio pirkimo mygtukus. Visą tai atskleidžiu tik tam, kad nors iš dalies būtų suvokiama, koks yra organizavimo dūzgesys, kuris lieka nematomas žiūrovams. Laimei, visos situacijos buvo išnarpliotos, visi dalyviai atgabenti laiku, visi grojo pagal numatytą grafiką, niekas nevėlavo. Ir džiugu tai, kad šiais metais dalyvių tarpe nepasitaikė „primadonų“ (kurių mes labai nelaukiame), visi atlikėjai buvo žmoniškos rasės, nekėlė dirbtinų rūpesčių. Netgi šių metų headlinerius galiu įvardinti kaip puikius žmones, kokie tikrai pasitaiko ne kas metai.

SCENOS. Šiais metais, komandos jaunesniųjų narių pageidavimu, buvo nutarta statyti dvi profesionalias scenas ir vieną mažytę papildomą naktišokiams bei rungčių vedimui. Šis pasirinkimas, be abejo, pareikalavo daugiau dėmesio, darbo ir finansinių išteklių. Bet turime pripažinti, kad žingsnis buvo teisingas. Atstumas tarp scenų šį kartą nebuvo neįveikiamas, programa praturtėjo ir renginys dar paėjo žingsneliu į priekį. Užbėgu už akių visiems dejuojantiems dėl scenų aptarnavimo ar garso kokybės. Atleiskite, bet tai visiškas „briedas“. Turime ilgametę patirtį ir galiu drąsiai pasakyti, tokį garsą Lietuvoje gali pastatyti vos kelios įmonės, kurias suskaičiuotume ant vienos rankos pirštų. Netgi tris kartus didesni festivaliai Lietuvoje stato savo žiūrovams kuklesnes scenas. KŽ scenoms netaupo niekada! Abi scenos buvo Mercedes ir BMW klasės, kalbant gatvės žargonu. Tik ir tokie mechanizmai kartais gali neatsilaikyti prieš „Majorą Forcą“. Šoninis vėjas ir vandens siena yra tikrai ne geriausias priedas idealiam garsui. Bet garsistai ir apšvietėjai tvarkėsi puikiai, nors ir teko nešti laidus džiovinti į kambarius ir kompai skendo balose. Koncertų maratonas, tris paras pliaupiant lietui, buvo atlaikytas tikrai sėkmingai. Pagarba abi scenas aptarnavusiam personalui!

PUBLIKA kaip visada nuostabi. Ačiū, kad nepabūgote darganos ir buvote su mumis! Ir džiugu, kad vis didėja užsieniečių procentas auditorijoje, turime kur plėstis.

ORAS. Pernai buvo +35 laipsniai pavėsyje, šiemet – drėgmė gėrėsi kiaurai. Buvo momentų, kai po neperšlampama striuke neliko nei vienos sausos siūlės. Tris paras trukusio lietaus nebuvo mūsų festivalyje per visą jo istoriją. Perkūnas tikrai apsilankė mūsų festivalyje ir šėlo kartu su mumis. Nežiūrint to, vis vien manau, kad renginys buvo vienas geriausių iš visų buvusių KŽ. Rytą pralinksmino vienas basas vyrukas eilėje prie alaus. Paklausus, ar jam nešalta 7-ą ryto vien su šortais ir marškinėliais, jis atsakė: „Man nešalta, aš iš Norvegijos, pas mus visada taip!“. Taigi – blogo oro nebūna, būna tik blogas pasiruošimas jam.

FESTIVALIO VIETA mums vis dar atrodo ideali vietovė mūsų renginiui. Vyraujantys kontrastingi ciklonai toje vietoje atspindi neramią renginio dvasią. Ežero purslai ir ąžuolų ošimas tarsi priduoda reikiamos nuotaikos atlikėjų pasirodymui. Net patys atlikėjai, tokie kaip MGŁA, dėkojo už puikią atmosferą, kurios anot jų neįmanoma sukurti jokioje salėje. Dargana, dulksna ir šaltis – tai buvo tikra MIGLA. Ačiū Telšių rajono savivaldybei, kad mus globoja, Varnių regioniniam parkui už pasitikėjimą skiriant mums didžiąją aikštę, ačiū Varnių seniūnijai, kad mus priima į savo miestelį, ačiū Varnių miškų urėdijai, kad duoda malkų mūsų laužams. Išskirtinis ačiū atsinaujinusiam poilsiavietės „Varnių piras“ kolektyvui. Šiais metais mes kaip niekada jutome jūsų draugiškumą ir paramą. Esate puikūs žmonės ir tikimės sėkmingai bendradarbiauti su jumis ateityje.

SENOVINĖS PROGRAMOS dalyviai su savo užduotimis tvarkėsi kaip niekada sklandžiai. Matėme tikras kovas, kuriose lūžo kaulai, žiūrovai turėjo galimybę išbandyti senovinius žaidimus, rungtis tiek, kiek leido oras ir jėgos. Vyrai, jūs esate nepalaužiami!

PRAMOGOS. Ne visos jos buvo įgyvendintos dėl blogo oro, bet, manau, norintys pramogauti atsitraukus nuo koncertų – turėjo ką veikti, karių stovyklose netrūko užsiėmimų…

ALUS ir MAITINIMAS buvo kaip niekad įvairus, alaus gurmanai galėjo sau rasti skanėstų pagal kiekvieno skonį ir pomėgius. Maisto buvo taip pat daug, kokybiško ir įvairaus. Aptarnavimas buvo sklandus, eilėse neteko kankintis. Nors dėl blogo oro lauko prekyvietėse nebuvo įprastinės apyvartos, tikimės, kad nenustosite ūpo dirbti su mumis ateityje.

TUALETAI. Taip, reikia ir apie juos nepamiršti. Atsiprašome, jog neįvertinome, jog jau ketvirtadienį mus užplūs tūkstantinė minia. Penktadienį ryte kvietėme pastiprinimą, jo gavome daugiau nei reikėjo, toliau problemų nebekilo.

ŠIUKŠLĖS. Ir vėl galime pasidžiaugti, kad festivalio KŽ publika yra tikrai kultūringa. Šiukšlių buvo, bet visos sudėtos tvarkingai, prie scenos vos keletas nukritusių bokalų liudijo, kad vis dėl to kiekvienoje auditorijoje pasitaiko nevalyvų personažų, laimei, jų kas metai mažėja. Didžiuojamės jumis!

KONTRABANDA. Apie draudžiamus įsinešti daiktus rašome festivalio svetainėje ištisus metus. Nepykite ant mūsų, jei mes tų taisyklių laikomės. Festivaliui jos yra reikalingos. Mes stengiamės dėl jūsų pačių saugumo.

APSAUGA šiemet esame visiškai patenkinti. Ačiū „GRIFS“ ir ypatingas ačiū „Samogitian MC“. Jūs esate jau daugiau partneriai ir kolegos, nei samdoma apsauga. Mes džiaugiamės jūsų kompanija!

SAVANORIAI. Nors ir nedaug, bet visi baisiai kieti. Visi dirbo kaip puikiai suderintas mechanizmas. Ačiū, lauksime jūsų ir vėl!

KŽ KOMANDA. Kukliai pasikartosiu. Esu laimingas būdamas jūsų tarpe, geresnės komandos aš neįsivaizduoju!

KOMERCINIS RENGINYS? Dažnai girdime apibūdinimą, kad festivalis „Kilkim žaibu“ yra komercinis renginys, nes į jį yra parduodami bilietai. NE. Mūsų festivalis nėra komercinis. Nė vienas iš mūsų komandos narių negauna atlyginimo už darbą. Bilietai padengia tik apie 60-70 % festivalio išlaidų, kitas pajamas stengiamės suorganizuoti iš rėmėjų ir prekybininkų. Šių metų renginio biudžetas buvo rekordinis KŽ istorijoje. Nebijome paatvirauti, už tokią sumą būtų galima suorganizuoti dvi Lietuvos provincijos miesto šventes arba surengti vieną vartotojiškos masės renginį, kuriame publikos būtų 4 kartus daugiau nei pas mus. Bet mums tai būtų neįdomu. Esame ne pelno organizacija. Tos idėjos ir laikomės. Jei kažkuriais metais mums lieka lėšų po renginio, tai panaudojame sekančio festivalio brangesniems atlikėjams arba geresnėms scenoms. Sau neimame nieko.

Šiais metais mus aplankė rekordinis žmonių skaičius festivalio istorijoje ir, jei ne blogas oras, žmonių ko gero būtų dar daugiau. Ir vis dėlto, jau dabar aišku, šis festivalis nebuvo pelningas, vis dar suvedinėjami rezultatai. Lauko prekyba nebuvo sėkminga, parama organizatoriams bus minimali. Gali būti, kad bus lengvas nepriteklius. Jei įvyks stebuklas, gal pavyks pasiekti išsvajotą nulį. Kaip ten bebūtų, pasakau iš karto – mūsų tai nepalauš. Tai ne pirmas toks atvejis mūsų istorijoje – turime kasdienius darbus, iš kurių gyvename ir KŽ nepriteklių per metus galime sau leisti atitaisyti. Mums svarbu, kad darome tai, kuo tikime, ir tai, kas mums patiems įdomu!

„Kilkim žaibu 19“? TAIP, be abejo, TAIP! Mes dar turime idėjų ir parako! Mes dar žaibuosim ir nors dabar tai atrodo neįmanoma, bet gal mums pavyks tai padaryti ir dar geriau!

„Kilkim žaibu“ – rokenrolas iki Valhalos!