Festivalis „Masters Of Rock 2011“ - gyveni žmogus ir sužinai apie save daug naujo

2011 m. liepos 14-17 dienomis Čekijos miestelio Vizovice likerio gamyklėlės teritorijoje vyko kasmetinis festivalis „Masters Of Rock 2011“. Pats laikas aprašyti epinę kelionę į ne mažiau „epinį“ festivalį „Masters Of Rock“. Vis dar norisi pakeisti pirmąjį žodį į „monsters“, ir ne gerąja prasme. Aš nebūčiau aš, jei nezvimbčiau :).

Bet apie viską iš eilės. Pradinis planas buvo aplankyti progresyvo festivalį „Night Of Prog“ Vokietijoje, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad du pakeleiviai beveik vienu metu paskambino su informacija, kad „dega“. Ką gi, „dega“ tai „dega“. Paliekam tik Čekiją ir važiuojam? Sako, važiuojam.

Praleisiu pirmą dalį – Prahą, ir nukeliaukim tiesiai į Vizovice miestelį, kuriame ir vyko festivalis. Jau renginio puslapyje esanti 2009-ųjų informacija turėjo sukelti nerimo, bet leidausi į šią beprotybę, juolab penktadienį reikėjo būti Prahoje – dėl savų ir labai pateisinamų priežasčių. Įdomu buvo pabuvoti kiek lengvesnio formato festivalyje su (sakykim) dideliais vardais.

Trumpai apie renginį: įsivaizduokite bliuzo-roko naktų mišinį su (apie) 15-20 tūkstančių galvų, stipriojo alkoholio girdyklomis šalia scenos ir improvizuotu WC visur, kur yra kokia nors sienelė. Žodžiu, jei jums patinka 30 laipsnių karštyje gyventi šiukšlių dėžės ir viešojo tualeto be nuleidžiamo vandens hibride, tai „Masters Of Rock“ skirtas būtent Jums!

Kalbant apie muzikinę pusę, reiktų prisiminti garsą. Jis buvo – ir buvo jis visų pirma už tvorelės, kur galėjai daugmaž normaliai paklausyti arba visą (paprastų grupių) pasirodymą, arba pirmąsias tris („nepaprastų“ grupių) dainas. Tiesa, dienos metu ten buvo pečius. Kaip, beje, ir ant pačios scenos. Rodos, 30 laipsnių minėjau? Tai čia pavėsyje… Ant scenos, į kurią dienos metu tiesiu taikymu plieskė saulė, muzikantai greitai vaizdžiai pademonstruodavo, kaip verdamas vėžys keičia savo spalvą. Nebent būdavo pasislėpę po storu grimo sluoksniu, kaip kokie protinguoliai POWERWOLF.

Prasibėkime per matytas/girdėtas grupes. Pastaba: jei grupė matyta ir ne kartą, tai labai plačiai apie ją nebus, daugiau dėmesio skyriau naujoms ir dar nematytoms (negirdėtoms) grupėms.

Ketvirtadienis

ALESTORM – pirma grupė ir pirmas nusivylimas. Tikėjausi gerokai daugiau energijos ir vaizdo ant scenos, bet… gal prisidėjo kelionės nuovargis, gal tiesiog tikėtasi buvo daugiau nei gauta. Matyt, reikia pasižymėti šią grupę kaip „pamatyti pakartotinai“.

AMORPHIS – kaip ir visuomet, super! Visai neseniai išleidę naują albumą, šie vyrukai nestokoja nei energijos, nei profesionalumo. O jau muzikos grožis!!! Be jokių abejonių, verta pamatyti dar ir dar, ir dar kartą.

PAGAN ALLIANCE = FINTROLL + ELUVEITIE – derinys privertęs užmiršti viską, net ir, kaip kvėpuoti. Jau pradėjus manyti, kad AMORPHIS „nunešė stogą“, teko staigiai keisti nuomonę :). Vargu, ar įmanoma papasakoti, koks tai malonumas, kai dvi tokios grupės nusprendžia tiesiog „pasitūsinti“ ant scenos ir pradėję pasirodymą bendru instrumentalu, po to keičia viena kitą, įvairiai perpindamos scenoje esančių muzikantų derinius. Kiek supratau, sprendimas taip koncertuoti buvo priimtas po bendro turo, kurio metu ir gimė ši pagonių sąjunga. Norisi pasakyti: taip ir toliau!

HAMMERFALL – geriausiai prisimenu tai, kad teko kažkaip mąstyti apie fotoaparatūros saugumą, nes pradėjo lyti. Tai, beje, matoma ir nuotraukose (lietus, turiu omenyje).

Ir tai buvo pirmoji „kregždė“, privertusi suabejoti mano ir festivalio skonio atitikimu…

Deja, bet MOONSPELL teko klausytis iš palapinės… Jau tampa „tradicija“, kad mėgstama grupė, nukišta į dienos (hm, pavadinkim tai „dienos“) galą, būna išklausoma „distanciniu būdu“…

Penktadienis

Nematyta NĖ viena grupė, nes grįžta iš Prahos per AIRBOURNE pasirodymą. Iš tolo girdimi garsai anaiptol neįtikino nueiti iki scenos.

Šeštadienis

VISIONS OF ATLANTIS – simfoninio powerio grupė su dviem – vyrišku ir moterišku – vokalais ir … be bosisto. Kaip paaiškino pasirodymo pradžioje vienas iš grupės narių, bosistas negalėjo atvykti. Priežastimi buvo įvardintas kažkoks įvykis jo motinos gyvenime (vėliau grupė pranešė besiskirianti su bosistu dėl esminių nesutarimų). Ką gi, ir su puse ritmo sekcijos jie nuskambėjo. Tiesa, niekaip nesuprasiu dviejų švarių vokalų (kad ir skirtingalyčių) poreikio, bet ne man spręsti. Pradžioje sudominusios ir patraukusios, po kiek laiko vizijos atsibodo, suvienodėjo. Taigi nuėjau alaus. Pačiu laiku, nes laukė malonus siurprizas.

POWERWOLF – o, taip! Pirma mintis: „grupė, nors ir poweris, būtent „Velnio akmeniui“, Anykščių kunigėliui“. O jei kiek rimčiau – gana įdomiai skambėjo šie „vilkai“ su blackerišku makiažu bei bažnytine atributika ir tos pačios institucijos muzikos intarpais bei įtaka…

SEVEN sudomino tuo, kad tai – pirma ar vienintelė (?) Čekijos grupė, pasirašiusi sutartį su kažkuria iš žymesnių įrašų kompanijų. Kaip svečiai buvo anonsuojami Viktor Smolski bei Blaze Bayley. Ką galiu pasakyti? Po „vilkų“ jie skambėjo ne tai, kad nykiai, o visai „bespalviai“ ir saviveikliškai. Nors ir bandė sužavėti visus ugnies šuorais ir fejerverkais, tačiau mano dėmesio jie nepatraukė. Neišlaikiau ilgiau nei kelių nuotraukų padarymas, todėl ir svečių nesulaukiau: kaip bemylėčiau Smolskį, ilgiau klausytis saviveiklinės kapelos jėgų nebuvo…

LEGION OF THE DAMNED – įtemptai bandau prisiminti, tačiau realiai neprisimenu nieko: nei blogo (tą tikrai prisiminčiau), nei gero. Matyt, nepadarė jokio gero įspūdžio, kaip ir nenuvylė…

ROSS THE BOSS – tvarkingas amerikoniškas rokenrolas… ir laikas alaus rezervo papildymui.

VICTOR SMOLSKI – nors buvo anonsuojama kaip „masterclass“, tai buvo tiesiog šio gitaristo atliekami instrumentiniai kūriniai. Taip, veik tie patys, kaip ir „masterclass“ metu, tik be komentarų ir klausimų-atsakymų. Ką galima pasakyti apie pasirodymą? Ogi tik tai, kad tai – pusvalandis dingęs iš mano gyvenimo. Kažkur anapus, su nuostabiais gitaros garsais. O tiems, kas mėgina prisiskambinti man gitarinio instrumentalo metu, galiu palinkėti tik sėkmės ir kantrybės.

U.D.O. – sakykit ką norit, šie seniai turi parako! Žinoma, būtų įdomu pamatyti tą pačią dieną juos ir ACCEPT, kad būtų galima palyginti. Nors, iš kitos pusės, kiekviena grupė atskirai „susiklauso“ labai mielai ir „skaniai“. Kaip nekeista, garsas per vokiečius netgi nekliuvo… Tiek nauji, tiek seni kūriniai puikiai nuskambėjo ir tapo puikia dienos pabaiga.

Sekmadienis

STEELWING – kolegei (šiuo metu buvusiai kolegei) pasufleravus, iš kur žinomas pavadinimas, ropojama pasižiūrėti ir paklausyti konkurso „Rock The Nation“ nugalėtojų. Galite mėtyti į mane ką norite, bet ant scenos – švediškas SOUL STEALER analogas, su kiek kitokiu vokalu, tačiau dviem gitaromis (ko labai reiktų kai kam) ir „aptiažkėmis“, raudonomis :). Veiksmo netrūksta, atrodo gerai, groja smagiai, nors reikia kiek įprasti prie vokalo ir jo stiliaus.

MERCENARY – jau ne kartą matyta (girdėta) ir fotografuota grupė. Sugrojo taip, kaip ir tikėtasi :).

EVILE – grupė, kuriai pradėjus groti iš mano lūpų išsprūdo nevalingas: „pagaliau muzika pasigirdo!“ Smagus thrashiukas asmeniškai man atstojo saldainį po nelabai skanių pietų. Ir privertė susimąstyti apie savo gyvenimo vertybes, ypač muzikines…

ARKONA – taip! Ne veltui seku ir bandau „pagauti“ šios grupės pasirodymus Europoje jau kelis metus. Žinoma, žiūrėdamas į scenoje belakstančią kailiais apsigaubusią vokalistę, supranti, kad „įvaizdis yra viskas“ :). Besiklausydama vis pagaudavau save mąstant, kaip jie tiesiog idealiai tiktų „Žaibams“, į kompaniją braliukams SKYFORGER… ech…

DELAIN – nežinau, kas ir kaip sudarinėjo pasirodymų tvarkaraštį, bet paleisti kitą moterišką vokalą po Mašos iš ARKONA – tai nužudyti tą grupę vietoje (nebent ten būtų TARJA su savo stipriu operiniu balsu). Keletas ryžų garbanų foto, ir kelias link alaus…

OOMPH! – cha! Gotai… Sakykit, ką norit, bet tai – pankai, apsimetantys gotais (geras mimikrijos pavyzdys). Muzika „vežanti“, o publika pasyvi iki negaliu. Negalima sakyti, kad visiškai visa, tačiau vokalistui paprašius „ratelio“, prašymas lieka neišgirstas (kaip ir kitos grupės atveju).

OVERKILL – prisimenant pernykštį „Wackeną“ ir veržiantį diržą :) užimama pozicija. Vokalistas į sceną įsiveržia kaip viesulas, sustabdydamas visai prie scenos krašto. Žinoma, vyrukas žino, KAIP jis atrodo, ir kaip tai pademonstruoti, kad pamatytų visi. Be problemų neapsieita – ilgai buvo mėginama kariauti su mikrofono stovu, kuris kategoriškai atsisakė pasiduoti trumpinamas. Tačiau trumpinimo procedūra leido pasigėrėti raumenukais. Jau minėjau pasyvią publiką? Neišjudinus stovinčiųjų, bisinis „Fuck You“ buvo atliktas su malonumu ir į temą.

HELLOWEEN – atvirai? Net jei jie ir groja gerai, tai klausytis buvo neįmanoma. Gal tiems, kas žino jų dainas mintinai, pasirodymas buvo priimtinas, ir net (!) galėjo patikti, tačiau, kai iš grupės repertuaro žinai tik jų pavadinimą… Variantas ne koks, tikrai ne koks.

Štai taip praleistas savaitgalis Čekijos Vizovice likerio gamyklos teritorijoje.

Išvados? Žinoma!

- Nevažiuoti į festivalį, kuriame nėra nors 20-25 procentų sunkiosios artilerijos, nes roko naktys, nepriklausomai nuo šalies, kurioje vyksta, yra identiškos. Net jei ir jose surenkami skirtingo kalibro „vardai“.

- Gerokai rinktis kampaniją ir, jei dar prieš kelionę kyla problemų, spjauti į piniginius reikalus ir patausoti nervus – jie kaštuoja gerokai brangiau.

- Pasirodo, man patinka gerokai sunkesnė muzika nei paprastas heavy ar power. Gyveni žmogus ir sužinai apie save daug ką naujo.

Ar važiuosiu daugiau į naujus ir nežinomus festivalius? Atsakymas vienareikšmiškas – taip! Tik skirsiu kiek daugiau laiko išrinkti, juolab alternatyvų yra, ir ne viena.

Ar manęs sulauks „Masters Of Rock“? Atsakymas vienareikšmiškas – ne! Dar neišvykusi iš Vizovice pasakiau, kad „ne, net ir tuo atveju, jei jie atvežtų Steve Vai“, nors dėl šio atlikėjo aš galiu daug ką atleisti ir daug ko „nematyti“ :).

P.S. Tai vieno žmogaus nuomonė, ir ji (ne)būtinai (ne)turi (išbraukti nereikalingą) sutapti su jūsiške! Geriausias būdas sužinoti – pabandyti pačiam!