Festivalio Žemaitijos gilumoje privalumai ir trūkumai

Malonu žinoti, kad visi sveiki ir pailsėję po visokiausių iškylų ir laiko žudymo Palangoje. Beje, kartą prieš n-vasarų buvau toje Palangoje: jei ne įkaušusi kompanija vietinėje “karčemoje”, tai įspūdžių iš mūsų kurorto visai neturėčiau. Gal ten ir blaivam gali būti smagu, bet ne visi turi tą šeštą jausmą…

Tiems, kurie nesutinka – atsiprašau (visi turi teisę gyventi). Norėčiau gi pasidžiaugti mūsų lietuviškuoju roko festivaliu Plateliuose. Jau pati idėja “festivalis” įpareigoja “trali-vali”, o dar kai nusibeldi į kitą Lietuvos galą, šansų pabėgti blaivam nėra.

Kiekvieną kartą važiuojant į “Roko naktis”, kamuoja mintis, kodėl visa tai Žemaitijos gilumoj? Ir kiekvieną kartą atsakymas prasimuša grįžtant namo: pirma, kad nekiltų noras grįžti “neišgėrus taurės iki dugno”, antra, kur gi dar apart “Mulen Ružo” sutiksi tiek mielų sugėrovų, trečia, begrįžtant galima pradėti blaivytis, nors kraujo alkoholyje nerasta. Kita vertus, organizatoriai turi savų sumetimų dėl vietos: reikia pripratinti žemaičius prie metalistų, gotų ir pankų, kad atvažiavę į kokį didmiestį negautų širdies smūgio, ne veltui kasmet dalyvių sąrašas vis sunkėja. Pamenu, prieš porą metų toje pat vietoje teko nuostabiai praleisti saulėtekį malonioje kompanijoje su dvidešimčia telšiškių. Na ir kas, kad veidai nesugadinti intelekto, bet už tai jie moka organizuotai poilsiauti, papildo festivalio biudžetą (nors nepastebėjau nei pas vieną oficialios apyrankės bylojančios apie bilieto pirkimą). Ir šiaip vyrai labai sukalbami ir sudainuojami, atsinešė net gitarą (neišsidavė, iš ko “skolinosi”), girdėjau, kad groja roką (kažkokius A.Rozenbaumo cover’ius). Tiesa, truputį nustebau, kai po trečio “joint’o” maestro V.Kairiūkštis užvedė pirmuosius posmus ir priedainį iš QUEEN “We will rock you” ir visi telšiečiai puolė plakti letenomis per stalą, bet sugėrovas iš dešinės nuramino pasakęs “…bl…, koks geras gabalas. Gal žinai, kas varo?…”. Tuomet ir supratau, kad maestro ne šiaip sau “heavy roką” stumia: pasirodo jis su festivalio orgkom’u išvien neša kultūrą į žemaičius.

Užteks tų malonių akimirkų ir sentimentų. Šiemetinis festivalis dar kartą įrodė, kad Palanga sucks. Gaila tik, kad po pirmos paros gėrimo ir rūkymo sėdo baterijos (bepigu M.Valančiaus chebrai su “Energizer” elementais proklamacijas dalinti). Kol dar galėjau matyti, viskas atrodė gerai: ta pati chebra iš pernykščių ir užpernykščių “naktų” su didelėm srėbtuvėm (vardų niekada ir neklausiau, nes etika neleidžia įpusėjus kvaišalų atsargoms klausti vardo), tie patys atlikėjai, kurių vėl nemačiau (apart mylimos senutės KATEDROS), tas pats ežeras su nusidriekusiais alaus ir čipsų kioskeliais paplūdimyje. Žodžiu, viskas miela ir vienodai stabilu kasmet, apart naujų orgkom’o festivalio įvaizdžio detalių, kurias galima butų pastebėti sekmadienio popietę, jei neatsirastų krūva dar per dvi paras nesutiktų “brolių”, su kuriais būtinai reikia išlenkti burnelę ar sutraukti “taikos pypkę”.

Dar viena mintis kyla, būnant Plateliuose, kad gausybė jaunų merginų iš Žemaitijos (ir ne tik) susirenka čia ne tik originalų makiažą parodyti. Jų čia tuntai šmirinėja, neva yra skubus reikalas nueiti nuo savo palapines iki scenos, po to prasibrauti per nusėstą alaus gėrikų pavėsinę prie kioskelio, dar pakeliui užsukti “pasipudruoti nosies”, po to nuslinkti per apsėstą išsirengusių neblaivių karžygių paplūdimį, ir apsukus ratą prie muzikantų apartamentų, grįžti į startinę poziciją. Toks dislokacijos vietos keitimas verčia susimąstyti, ar ne roko pasiklausyti mergiotės kasmet susirenka. Tiesa, retai kada tenka sutikti pažįstamą veidelį iš pernai – tik labai gudrios arba ištekėjusios sugeba dar kartą atvažiuoti į “Naktis”, nors mačiau prie mūsų stalelio keletą gražuolių “be makiažo”, bet žinau, kad jos, kaip ir kiti normalūs žmonės, ne koncerto pažiūrėti atvažiavo: kaip išsireiškė vienas maestro – “…gerklė iki p….(moters lyties org. – aut. pastaba).

Atsiprašau už brutalumą – iš dainos žodžių neišmesi. Taigi, apie muzikinę dalį. Ko gero tą dalį jau bus aprašę ne vienas vietinės ir nevietinės reikšmės leidiniai, be to ir mano mylimo dienraščio www.ferrum.lt redaktorius Liuzeris spėjo išsiblaivyti anksčiau už mane ir perdavė mano mintis nepagražintas. Viskas taip ir buvo, tik nuo savęs pridėsiu, kad viso to, kas vyko ant scenos po KATEDROS pasirodymo, aš nemačiau, bet žinau, kurį Algį visą naktį ramino kaimyninėse palapinėse.

Iškankintas Narzano ir fotoaparato, padėjau auklėtiniams susinešti žaislus į “numerius”, ir stačia galva kritau į kruopščius debatus apie nesėkmingus sėkmingo pasirodymo epizodus. Dar ilgai roviausi du žilus plaukus, kad tik spėjus chebrai apšilti ant scenos teko užbaigti grojimą. O galėjom ir antrą kėlinį pavaryti su “laisvąja” programa. Pats mačiau, kaip Rička tris savaites prieš tai kankino likusius mokydamas klasikinių gabalų “Aguonos”, “Pavojai” ir kt. Ne juokas gi Povilą su KISS repertuaru perspjauti…(o dar su kardais turkiškais).

Paryčiais atsidūriau nesuprantamais judėjimo metodais prie savo palapinės ir supratau, jog visai gerai, kad kolektyvas nematys manęs dvasinės stiprybės akimirką. Koma atėjo kitą popietę, kai stygas derinosi kažkas iš lietuviškų dešimt metų tebekylančių metalo žvaigždžių. Keli litrai tautinės spanguolių “Sobieski” (nuostabus skonis) ir pora gramų užsieninės marichuanos privertė keliom valandom pasijusti DIEVU. Tie, kas matė – nesuabejojo (sąrašą apaštalų galėsiu persiųsti asmeniškai). Apsireiškimo metu buvo padaryta nekomercinė fotosesija, norint prastumti išankstinį projektą reklamos neužsakovams – Lenkijos sulčių gamintojams “Mikuš”. Tai buvo vienintelis nealkoholinis gėrimas, kurį mačiau iš arti, bet skonio patirti nepavyko… Dar kurį laiką astralinės ausys girdėjo pažįstamas nuotrupas: ŽALVARINIO mergiočių žemaičiavimas, maestro “Mėnulio šviesoje” (gal net mačiau, bet niekas neįrodė), Samas su vagimis aplinkui davėsi, ir Povilas su KISS, turkais ir kardais.

Kadangi esu kažkurioje srityje profesionalas (niekas dar neatskleidė kurioje), tai manau galįs vertinti festivalį kaip vykusį (nepainiokit su rus. выкуси – aut. pastaba). Nemanau, kad kitais metais Plateliuose lankytojų bus mažiau. Visom išgalėm prisidėsiu, kad kitąmet „Wacken Open Air“ būtų nukeltas į kitą savaitgalį, o KATEDRA nebegrotų ketvirtą kartą toj ašarų pakalnėj – galima bus pereiti į astralinį kūną jau važiuojant į “Roko naktis 2006″.