„Ferrum Rust 2008“ – visko po lašiuką

Foto: Shatune. Daugiau foto: čia >>

odium: Jei kalbėtume apie metų laikų ir muzikos sintezę, tai ruduo man visada labiausiai asocijavosi su doom metalu. Niūrus, šaltas, darganotas – panašumų ne vienas ir ne du. Ir nors tąjį šeštadienį orai gan lepino, asmeninė nuotaika pasitaikė kaip tik ta MOURNING BELOVETH sutikimui. O pastarieji buvo jau tradicinio festivalio „Ferrum Rust“ pagrindinės žvaigždės. Pamatyti, mano nuomone, vienus iš šių dienų death/doom metalo lyderių – itin viliojanti galimybė.

Seniukas: Nors pastaruoju metu metalinių renginių ir netrūko, o ir liaudis reikalauja vis garsesnių vardų, „Ferrum Rust“ eilinį kartą nudžiugino savo dalyvių sąrašu, kurio nepuošia pirmo ryškumo žvaigždės, bet grupių pavadinimai žada nuoširdžią ir perdėto garbinimo dar nesugadintą muziką. Be to, koncertai „Mulen Ruže“ visuomet turi ir kitą smagią (socialinę?) savybę – tai yra puiki galimybė susitikti su seniai matytais žmonėmis, paplepėti ir t.t.

odium: Turbūt nustebsite, bet koncertas nevėlavo. Nė minutės. Tiesa, pasikeitė kolektyvų grojimo tvarka. Pirmoji savo pasirodymu klausytojus džiugino grupė PERTRAUKA. Nors fanai ir liko patenkinti, bet dėl itin kuklaus muzikantų sceninio judesio klausėsi jų lauke, bendraudami su kolegomis, draugais ar kitokio plauko tipais.

Seniukas: Krimst krimst. Kam tas kandumas, odiumai? Koks, po velnių, skirtumas, kai koncertas vėluoja šeštadienį? Juk sostinėje net naktiniai troleibusai važinėja, todėl renginio nusitempimas į gilų vakarą (ankstų rytą), manau, tikrai nėra reikšmingas minusas. Vat.

odium: Čia tik lyrinis nukrypimas, kolega. Visgi pirmųjų pasirodymas tęsėsi daugiau nei pusantros valandos ir tiesą sakant, gerokai įgriso…

Seniukas: Ačiū už gerą žodį, seni :).

odium: …tad scenoje pasirodžius jauniesiems DERELICTION, pasijaučia šiokia tokia atgaiva. Ne tokia, kokios tikėjausi, bet vis šis tas. Kalbėdamas apie vilniečių pasirodymą, būsiu atviras ir konkretus – reikalauju kažko daugiau. Nors grupės nariai progresuoja kaip muzikantai, bet tą norėčiau matyti ir muzikoje. O jai vis dar trūksta konkretumo, apibrėžtumo, vientisumo, kryptingumo. Man tikrai malonu matyti tokius entuziastingus, veiklius jaunus žmones, tad tikiuosi, jog ir netolimoje ateityje kolektyvas bus įgavęs solidesnį statusą.

Seniukas: Jūs, mieli skaitytojai, nesupykit, bet su kolega odiumu praleidome absoliučiai visą GRENOUER pasirodymą, besišnekučiuodami ir kurdami metalo Vasiukus. Jeigu daug praleidome – šventoje komentarų skiltyje dar daug vietos!

odium: Kad jau oras buvo visai neprastas, o nuotaika – ne buvimui salėje, didžiosios daugumos koncerto dalyvių klausiausi „per atstumą“. Baisiausiai norėjau išgirsti kaimynų RASTA pasirodymą, pas kuriuos, deja nieko nerasta. Nėra ko slėpti – nemėgstu aš jų. Jei dar muziką galėčiau, švelniai tariant, pakęsti, tai vokalas nubraukia net ir šią galimybę. Nepakilo nė per lašą jų statusas mano akyse ir situacija nebepasikeis. Basta.

Seniukas: Sunku patikėti, bet kai kuriems žmonėms RASTA buvo bene pagrindinė „Ferrum Rust“ grupė. Čia, aišku, svarbiausią vaidmenį dėl vienokio ar kitokio pasirinkimo vaidina Jo Didenybė Skonio Reikalas. Mane asmeniškai ši grupė domina ir todėl, kad joje groja du muzikantai iš legendinių GODS TOWER, kurių CD jau baigia sudilti per 10 metų nuolatinio sukimosi grotuve. Bet, kaip sakė RASTA lyderis Pavelas, GODS TOWER yra (ech, deja…) praeitis, o RASTA – dabartis. Dabartis su daug grūvo.

Iš tiesų, RASTA sugrojo labai gerai. Energingai, su daug pozos (argi tai ne būtinas rokenrolo atributas?) ir seilionių ištroškusių lietuvaičių nulaižymu. Priminė 1994-uosius, kuomet panašiai scenoje smaginosi MANOWAR. Pasirodo, kai kurie dalykai nė kiek nepasikeitė net per 14 metų :). Pats šou, kaip ir minėjau, buvo labai energingas, o muzika irgi puiki. Tik štai „New God“ galėjo ir įtraukti į sąrašą. Bet kad jau ne pageidavimų koncertas tas „Ferrum Rust“, tai ir priekaištų didelių niekam reikšti neišeina. Beje, kiek pastebėjau, palaikymo iš lietuvių baltarusiai susilaukė tikrai daug. Dėl to, kad buvo verta.

Linkėjimai lauke murksantiems satanistams, kurie, kaip matau, jau taisosi juodus „ploščius“ ir būriais traukia į vidų stebėti NAHASH pasirodymo!

odium: Kalbėti apie NAHASH pasirodymą per daug neverta. Jie kaip visada – tamsūs, paslaptingi, užburiantys. Kai kuriems tai – juokinga, neaktuali, neįdomi muzika ir vaizdas. Patys kalti. Man šiais kauniečiais nesižavėti, neįsijausti neįmanoma. Net ir prastas garsas šio įspūdžio per daug nesugadina. Jei klausiat manęs – tai juodžiausia, okultiškiausia, pražūtingiausia muzika, užvaldanti protą, mintis, dvasią. Su šėtono palaiminimu. Įsitikinkit.

Seniukas: Būūūūūūū…

odium: Prieš kurį laiką išgirstas lenkų HATE palyginimas su jų tėvynainiais BEHEMOTH pasirodė besąs visiškai teisingas. Kam mokėt brangiau, jei galima pigiau, ar ne? Juokas juokais, bet „neapykantos“ pasirodymas didelio įspūdžio nepaliko. Gal ir kokybiška, gal ir techniška, bet be dvasios šiais laikais – kaip be rankų.

Seniukas: Pataikė čia odiumas kaip pirštu į akį. Lenkų deathas buvo labai smagus, aršus, bet… trūko kažkokio cinkelio. Gal iš tiesų tie lenkai dabar visi skamba panašiai? Nepaisant mano subjektyvios nuomonės, HATE pasirodymas buvo visai laiku ir vietoje. Tiesa, gal kas žinote, ar sijonai yra kažkoks ypatingas lenkų metalistų tautinis rūbas ar kaip čia išeina???

odium: MOURNING BELOVETH – na argi jie ne puikūs? Sunkūs, emocingi, išraiškingi – tokie, kokius aš juos ir įsivaizdavau. Pasirodymas buvo nuoširdus, kaip ir tos kiek sumažėjusios auditorijos atsakas. Iš tikrųjų, tokia muzika reikėtų mėgautis ir didelėmis dozėmis, bet tikrai ne po šešių valandų nuo koncerto pradžios. Muzikos buvo tiesiog per daug.

Seniukas: Muzikos buvo tiek, kiek reikia. Tik kad su muzika reikia elgtis kaip su šnapsu – ragauti nedidelėmis dozėmis ir skaniausią :). MOURNING BELOVETH savo doom metalu gal ir migdė kai kuriuos ištvermingiausius klausytojus, tačiau pustuštėje salėje doomas trenkė stipriai ir į pačią jautriausią širdies stygą. Užsimerkus kartais net atrodydavo, kad stoviu sename gerame „Kablyje“ 1994-aisiais, o nuo scenos riaumoja Darren White. Juokauju, juokauju…

Tik neduokit šito straipsnio pasiskaityt patiems MOURNING BELOVETH, nes anie į tokius dalykus jautriai reaguoja, o skaudinti jų nesinori. Juolab, kad jie pasirodė esantys labai šaunūs vyrukai.

Kaip galėtume apibendrinti „Ferrum Rust 2008“? Koncertas buvo pavykęs, gal kiek per daug ištęstas, bet užtat su didele stilių įvairove. Jums nepatinka lenkiškas deathas? Nieko baisaus! Nueinate į „Mulen Ružo“ kavinaitę paskanauti atšalusių bulvyčių fri. Jums nepatinka lėtas doomas? Tai eikite namo, po galais! O kas gali labiau džiuginti nei pasirinkimo laisvė? Gyvuok ir klestėk „Ferrum Rust“! (Tpfu, paskutiniai žodžiai tai kaip iš Baltarusijos himno).