FERRUM FROST – ledai pralaužti…

Praeitais metais startavus sunkiosios muzikos portalui “Ferrum”, jo kūrybinė grupė turbūt net neįsivaizdavo, kad praėjus šiek tiek daugiau nei pusmečiui po jų vėliava įvyks greičiausiai vienas didžiausių 2003-ųjų metalo muzikos festivalių – “Ferrum Frost”. Nors kai kurie metalo muzikos fanai teigė, kad festivaliui reikėtų ilgesnio grupių sąrašo, tačiau sausio 25-ąją Ferrum komandos nariai įrodė, kad kiekybė nebūtinai yra gero festivalio garantas – Frost’e dalyvavo tik penketas grupių, tačiau, baigiantis festivaliui, nusivylusių veidų nesimatė.

“Geležiniame festivalyje”, vykusiame buvusiame klube “Pepsi Zet”, dalyvavo žinomi Lietuvos sunkiosios muzikos scenos atstovai – MANDRAGORA, SHADOWDANCES ir KATEDRA, o taip pat bene perspektyviausia brolių latvių metalo grupė – NEGLECTED FIELDS. Vakaro žvaigždėmis buvo pasirinktos kylančios suomių melodingojo death metalo žvaigždės INSOMNIUM. Beje, su šiuo pasirinkimu festivalio organizatoriai neapsiriko – dauguma Frost’o lankytojų liko sužavėti šiais jaunuoliais iš tūkstančio ežerų šalies.

Nors buvo pagrįstai būkštauta, kad festivalis nesulauks daugelio metalo muzikos gerbėjų dėmėsio dėl pakankamai nemažos įėjimo kainos (ypač moksleiviams ir studentams, kurie buvo pagrindiniai Frost’o lankytojai), tačiau prasidėjus koncertui, nuogąstavimai išsisklaidė.

Šeštą valandą vakaro, kuomet oficialiai turėjo prasidėti koncertas, Pepsi Zeto salėje stoviniavo tik koks pusšimtis metalo muzikos gerbėjų. Organizatoriai, nelaužydami metalinių koncertų vėlavimo tradicijų, taip pat uždeslė (na, tiesą sakant, ne nuo jų tai ir priklausė) renginio pradžią. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera – žiūrovai turėjo unikalią galimybę pasižiūrėti vadinamą “soundcheck’ą”, kuri tuo metu atlikinėjo MANDRAGORA.

Daugelį lankytojų papiktino faktas, kad festivalyje nebuvo prekiaujama alumi, tačiau renginio organizatoriai iš anksto apsidraudė ir Pepsi Zeto fojė pakabino pranešimą, kuris teigė, jog Vilniaus mero potvarkiu jaunimo renginiuose alkoholiniais gėrimais prekiauti draudžiama. Kita vertus, nemažai Frost’o lankytojų net apsidžiaugė dėl šio draudimo, kadangi organizatoriai jiems leido įsinešti savo alų plastmasinėse ir skardinėse talpose. Tokiu būdu, šiame koncerte kiekvienas galėjo mėgautis savo mėgstamu alumi už, anot jų, teisingą kainą.

Turbūt būtų sunku detaliai nagrinėti kaip “Ferrum Frost’e” sugrojo viena ar kita grupė, kadangi nuomonė dažniausiai priklauso nuo muzikinio skonio ir išsilavinimo, požiūrio bei vidinių įsitikinimų, tiesiog verta paminėti, kad visos festivalio grupės atsakingai atliko savo darbą. Jų pastangas įvertino ir žiūrovai – visų grupių pasirodymų metu salė nebuvo ištuštėjusi. Smagu ir šiek tiek keista buvo matyti daug jauno amžiaus metalistų, šėlstančių per heavy metal grandų KATEDROS pasirodymą – juk šių Lietuvos metalo “pionerių” muzika buvo dievinama jau praeito tūkstantmečio devintojo dešimtmečio pabaigoje. Džiugu, kad jaunoji metalo muzikos gerbėjų karta moka atsirinkti tikrą muziką :)

Latviai NEGLECTED FIELDS taip pat nustebino savo progresyviuoju metalu, kuris vietomis panašėjo į džiazo improvizacijas metalo muzikos tema. Daugelį Frost’o lankytojų maloniai nustebino ši grupė ir teko girdėti nemažai teigiamų atsiliepimų apie šiuos mūsų kaimynus. Vaikinai pademonstravo tikrai netradicinį požiūrį į sunkiąją muziką ir tai pasiteisino.

Paklauskite bet kurio savo draugo, dalyvavusio “Ferrum Frost’e”, apie suomių grupę INSOMNIUM ir galima garantuoti, kad sulauksite to pačio atsakymo – “Jėga!“. Lietuvos metalistų šėlsmas bei palaikymas sužavėjo net nemažai koncertų savo gimtojoje žemėje turėjusius šiuos melodingojo death “žvaigždūnus”. Tik pradėjus šiems jaunuoliams groti, į salę sugūžėjo beveik visi, esantys Pepsi Zet patalpose, ir net šiokia tokia garsistų klaida (pasirodymo pradžioje smarkiai “numažintas” pagrindinis vokalas) bei po
pirmojo “gabalo” iššokęs renginio vedėjas su kažkokiais pakvietimais ir loterijomis nesutrukdė suomiams “nusiaubti” scenos savo galingu pasirodymu. Beje, INSOMNIUM “performanso” metu įspūdingai “pakilo” jų debiutinio albumo, kuris buvo pardavinėjimas FF metu, pardavimas – net 11 CD iš visų 13 parduotų diskų (jei atmintis neapgauna ;). O juk suomių debiutinis įrašas kainavo net 35 Lt!

Nepasaint įspūdingo grupių pasirodymo ir pakankamai efektyvaus festivalio organizavimo, “Ferrum Frost” organizatoriai susidurė ir su keletu nesklandumų. Nors festivalio lankytojams buvo leidžiama apsirūpinti savu alumi, tačiau dėl šiokių tokių apsaugos trūkumų, jaunuoliai nebuvo išleidžiami (su kai kuriomis išimtimis ;) pasipyldyti jo atsargomis. Tai ypač papiktino neatsinešusius savojo alaus arba ji jau suvartojusius žiūrovus. Anot organziatorių, neišleidinėjimo priežastis paprasta – specialiai festivaliui padaryti “štampai” buvo nekokybiški ir jie be jokio vargo galėjo padauginti “nelegalių“ metalomanų skaičių šiame koncerte. Kitam koncertui FF organizatoriai pažadėjo pasirūpinti geresne apsauga, kuri patenkintų tiek juos pačius, tiek žiūrovus.

Teko girdėti nusiskundimų ir dėl festivalio vedėjo, kuris vietomis jautėsi nelabai drąsiai ir nesugebėdavo užvesti publikos (ką sėkmingai darė pačios festivalio grupės). Galbūt jam šiek tiek kenkė ir metalo muzikos neišmanymas, ir “ant drąsos” suvartotas organizatorių parūpintas alaus kiekis ;)

Vietomis streikavo ir įgarsintojų darbas, tačiau Pepsi Zet nėra pati dėkingiausia vieta geram metalo koncerto įgarsinimui.

Beje, po koncerto buvo sužinota, kad keletas metalo muzikos gerbėjų sėkmingai prasmuko pro FF apsaugos darbuotojus ir savo mėgstama muzika galėjo pasidžiaugti nemokamai. Įdomus tas lietuvių mentalitetas – nors visur buvo skelbiama, kad renginys mokamas ir, grubiai šnekant, nemokėdamas už bilietą tu “apvagi“ organizatorius (jau nekalbant apie savigarbą), vistiek nebuvo vengiama tuo pasididžiuoti ir pasigirti prieš draugus. Ką gi, tikėkimės, kada nors suaugsime…

Visgi, nepaisant šiu smulkių nesklandumų, reginys buvo tikrai vykęs ir, anot organizatorių, davęs peno apmąstymams apie panašių metalo muzikos festivalių ateityje organizavimą, kurių fortūna (o gal tiesog tingumas?) taip gailėjo Lietuvos metalo muzikos gerbėjams pastaruoju metu. Tad po truputį galime nustoti verkšlenti dėl mūsų sunkiosios muzikos scenos “mirties” ir “drąsiai žvelkime į ateitį…”( © A. Paulauskas ;)