FERRUM FROST 2004 - 2 : 5 tamsiosios jėgos išplėšė pergalę

Vasario 14-osios popietę užėjau į legendinį metalinį kaboką ir radau dvi būtybes paraudusiom akutėm – brotherį ir Liuzerį. Abu plevėsos laikėsi už bokalų ir stengėsi nenukristi veidais į bulvytes su ketčupu. Nusprendžiau užkalbinti ir pasiklausti iš kur gavo degtukų, kurių dėka buvo palaikomos jųjų atdaros akys.

Ferrumovičius: Kodėl tokie negyvi esat?

brotheris: Negi negirdėjai bildesio vakar ant Tauro Kalno?

Liuzeris: Vakar teko truputį ‘atkąsti’ (aut. past. smarkiai išgerti – kaunietiškas slengas), o proga buvo rimta, po to širdis baladojosi visą naktį.

Ferrumovičius: Aišku… Tai ryškiai FERRUM FROST’ą lankėt? O tai kokia savijauta po “tūso” šią itin romantiškos metų dienos popietę?

brotheris: Kaip galima pradėti popietę iškritus iš lovos po netikėtai gero Ferrum Frost 2004? Pirma, reiktų pamąstyti kodėl viską skauda, trumpai permesti išsaugotus iškratytoj ir sudaužytoj galvoj vaizdus, įsidėti į CD grotuvą Per Aspera ir tokiu būdu nugalėti zvimbimą ausyse. Mini CD neblogas, bet gal nepradėsiu…

Ferrumovičius: Kokios mintys aplankė šiandien žvelgiant į vakarykštę, kaip matau jums dar nepasibaigusią, šventę?

Liuzeris: Nepaisant to, kad organizatoriai, savo pranešime spaudai įnirtingai spekuliuodami penktadienio tryliktosios korta, iš tikrųjų užsitraukė tamsiųjų (o gal greičiau šviesiųjų) jėgų nemalonę ir FERRUM FROST 2004 galėjo pavirsti totaliu “pravalu”, visgi nuožmiai ir be kompromisų atkalusios grupės ir neįtikėtinai ištverminga publika šiame jau tradiciniu tampačiame festivalyje sugebėjo sukurti tokia atmosferą, kurią tikėtina daugelis prisims bent jau iki VADER apsilankymo sostinėje pavasario viduryje.

Ferrumovičius: Na, žinai, Liuzeri, suskambėjai, lyg būtum tekstą užsirašęs ant rankos. Brotheri, kaip tau koncerto pradžia ?

brotheris: Į koncertą atėjau laiku, bet žadėtojo durų atidarymo kaip ir nebuvo (bet vis tiek siūlau visiems ateiti laiku, gal pagaliau išmokinsim organizatorius gerbti savo audienciją). Nesėkmės tuom ir baigėsi: transporto garantas ir MERESSIN nebuvimas. Pagaliau įleido vidun, ten nustebino rūbinė ir atskira salė, kuri buvo panaudota geriems tikslams. OSSASTORIUM baiginėjo soundcheck’ą, pats laikas šnektelti su pažystamais, pagurkšnoti alaus (kad ir koks myžalas bebūtų). Let the party begin.

Ferrumovičius: Liuzeri, kuo tau dar nepatiko šviesiosios penktadienio 13-os jėgos ?

Liuzeris: Kaip jau minėjau, kažkuri iš antgamtiškų jėgų primygtinai persiokiojo organizatorius ir pakišusi koją (HATE būgnininkas susilaužė vaikštomąją galūnę), dar pabandė ir paspardyti į jautrias vietas (MERESSIN bosistas penktadienį gripo dėka liko sukaustytas lovoje). FF2004 vedėjui paskelbus apie “meresinų incidentą” pasigirdo grėsmingas publikos baubimas, kuris nieko gero nežadėjo, tačiau likę sveiki festivalio dalyviai buvo operatyviai įpareigoti kompensuoti šiuos metalistų moralinius nuostolius. Kol kas 2:0 šviesiųjų jėgų naudai…

Ferrumovičius: Viskas gražu ir puiku, bet gal galite ką nors pasakyti apie patį koncertą?

brotheris: Pirmi scenoje pasirodė tie patys mano minėti OSSASTORIUM. Grupė tikrai sėkmingai suformavo nemažą gerbėjų ratą, palaikymas nerealus, koncertai kuriuose jie dalyvauja įgauna nemažą pliusą. Trumpa šneka baigiasi, albumas pristatytas ir prasideda pragaras. Apsidairai aplink ir netiki, kad jie groja pirmieji, liaudis nesustabarėjusi, gyvas rankų ir pleiskanų vandenynas, dėdė-bačkutė ritinėjasi prie scenos, puiki nuotaika, todėl matyt niekas ir nepyksta. OSSASTORIUM’ai pasitiki savim ir ant scenos jaučiasi kaip namie, patirtis šneka už save. Po hito “Ad Aspera” jau nebegalvoji, kad galbūt reiktų pasilikti jėgų ir kitoms grupėms. Energija sklandanti ore neleidžia sulėtėti ir nurimti – draivas nerealus. Melodingas death metal su kiek brutaloku prieskoniu turi pasisekimą marijos žemėj. Mažiau seilių ir daugiau jėgos – būtų man pats tas…

Liuzeris: OSSASTORIUM įtikinamai atidarė festivalį. Jaunieji “deatheriai” iš laikinosios sostinės nepagailėjo nei klausytojų ausų būgnelių nei jųjų liaunų kaklų. Su kiekvienu koncertu pastebimai kokybiškėjanti grupė sujaudina ir teikia vilčių, jog jaunoji karta kilstels Lietuvos pogrindinės muzikos lygį iki vakarietiškojo. 2:1.

Ferrumovičius: O daugiau ?

brotheris: Dėl tam tikrų priežasčių teko praleistį didžiąją dalį MANDRAGOROS pasirodymo, mėsmalė iš šono atrodė gražiai, žmonės gerai leido laiką. MANDRAGORĄ pakeitė gan lauktas “stebuklas” iš Latvijos – PRETERNATURAL. Susidarė įspūdis (tikiuosi klaidingas), kad latvių scena taip pat šiek tiek prigesus, bet matydamas jų grupes scenoje to nepasakysi. Jaunai atrodantys vyrukai ateję lyg iš futbolo komandos (čia jau kažką cituoju) eilinį kartą pakėlė muzikos atlikimo kartelę (spėju NEGLECTED FIELDS įtaka): techniškas, kiek progresyvokas atlikimas vertė spurdėti kūną ir sukti vėjo malūnus, “performance” buvo netrumpas, o tai džiugino, norėjosi dar ir dar. Jų pasirodymo metu nelabai girdėjau vokalistą ir klavišininką, situaciją nepasitaisė ir po keletos kūrinių. Gal tai buvo ir dėl buvimo prie pat scenos, bet velniai nematė šių trūkumų, jų muzikos pagrindą sudaro kitkas, o tas kitkas girdėjosi gerai: besikeičiantys ritmai, soluotės, techniškas atlikimas. Gražu ir veža.

Ferrumovičius: Liuzeri, gal tu žodžių nepagailėsi? Gal koncerto metu buvo kas nors neįprasto?

Liuzeris: MANDRAGORA sėkmingai tęsė OSSASTORIUM pradėtą darbą. Vilniečiai jau senokai yra užsirekomendavę tiek klausytojų ausyse, tiek koncertų organizatorių sąrašuose. Jų dėka – lygu – 2:2.

Belaukiant pirmųjų trukšmadarių iš užsienio – brolių latvių PRETERNATURAL – organizatoriai mestelėjo dar vieną kozirį publikos nuotaikai pakelti – pirmąjį iš trijų konkursų Ledo Tako ir Dangus Productions platinamiems kompaktiniams diskams išlošti. Skirtingai nei ankstesniuose FERRUM koncertuose, kuriuose konkursų užduotys prilygdavo matematikos egzamino klausimams, šiame FF2004 buvo pateikti pramoginio pobūdžio uždaviniai, kuriuos žiūrovai “suvirškino” itin smagiai.

Taigi, pirmasis konkursas, kodiniu pavadinimu “Ilgakasiai”, pralinksmino tiek konkursantus, tiek nelipusius ant scenos metalistus. Keista, bet net ir metalagalvių koncerte ilgiausius plaukus visgi nešioja moterys. Viena jų ir įgijo teises į pirmąjį prizą.

Bet kuriuo atveju, kompaktais žiūrovų nepamaitinsi – PRETERNATURAL lipa ant scenos ir tėškia į veidus žiūrovams visa savo latviškai rusiška jėga. Keista buvo stebėti itin saldžiai atrodančius jaunuolius, kuriems maksimum duotum po 18-19 metų, varančius ypatingai nuožmų (nors ir melodingą) metalą. Ant grupės gitaristo galvos atvirkščiai besipuikuojanti beisbolo kepuraitė tik sustiprino tą keistumo įspūdį. Nepaisant to, paskutiniu gabalu – grupės SEPULTURA dainos “Territory” koveriu – vaikinukai kirstelėjo iš peties (net aš buvo priverstas baubti kaip jaunystės laikais). 2:3.

Tuomet atejo eilė antrajam konkursui – “Vokalo pamokelės”. Pasirodo, net ir nemuzikuojantys metalistai lavina savo vokalinius sugebėjimus. Konkursantai, paprašyti kuo įspūdingiau pakriokti, tikrai nepasišiukšlino ir idėjo visas savąsias dūšeles. Ironiška – laimėjo mažiausias dalyvis, ypatingai smagiai sukriokęs, nelyginant grizlis iš Šiaurės Amerikos.

(aut. komentaras: Liuzeriui šitaip “išsiplėtus”, lūžo vienas brotherio akį belaikantis degtukas)

Ferrumovičius: Brotheri, tai negi koncerte lūžai taip pat greitai kaip ir čia?

brotheris: Ne, prisimenu kas buvo toliau. PRETERNATURAL scenoje pakeitė KATEDRA, kurių deja neišgirdau nė akordo. Gal ateity Mulen Ruže bus gyva koncerto transliacija tiems kurie nusprendė trumpam pasėdėt ir pabendraut ? Patikimi šaltiniai teigia, kad Katedros pasirodymas buvo kaip niekad geras. Šią dalį galima ir ignoruoti, nes nemačiau ir negirdėjau (taip, aš gailiuosi).

Ferrumovičius: Tai visgi lūžai… Liuzeri, gal tu geriau pameni?

Liuzeris: KATEDROS “senukai” ant scenos užlipo tikrai ne pelenų barstyti. Nepaisant to, kad ši grupė tikrai nepersistengia su savo pasirodymų programos atnaujinimu, metalistams tai nerūpi. Po tokių hitų kaip “Akmenys” pleiskanų sluoksnis ant parketo pagausėjo kone dvigubai. 2:4.

Beje, po KATEDROS sekė paskutinis konkursas – “Kaklo pratimėliai” – sulaukęs itin gausaus ilgųjų plaukų savininkų dėmesio. Pasirodo jau atkalusios savo šou grupės neįstengė iščiulpti visų FF2004 metalagalvių gyvybės syvų ir ant scenos užsiropštę net septyni (nors buvo kviesti tik keturi) jaunuoliai parodė tokius verpetus, kad muzikantai greičiausiai turėjo susimąstyti apie go-go šokėjų pravartumą gyvų pasirodymų metu.

Ferrumovičius: O kaip nelabuosius neatvykėlius pakeitę PARRICIDE ?

brotheris: Na taip, atėjo laikas pamatyti HATE pakaitalus PARRICIDE. Giliai širdy gailėjausi, kad nepamatysiu žymesniojo lenkų kolektyvo. Šyptelėjau scenoje pamatęs pradedančią žiltį barzdą, veteranai lieka veteranais. Nesitikėjau labai daug iš jų, nes teko klausyti įrašų, bet kaip dažniausiai būna: gyvai viskas klausosi visai kitaip. Brutalus death/grind su neįtikėtinai sprogstančiais būgnais vertė pamiršti ankstesnes grupes ir įsilieti į gan trumpų kūrinių šelsmą. Sekdami vienas po kito jie kapojo likusius sveikus kaklo ir nugaros raumenis. Lietuvoje neteko girdėt, kad kas taip grotų gyvai (girdėjau gandus dėl Anomaly pabudimo, ne aš Saples nepamiršau). Bekompromisinė jėga ir žiaurus brutalumas. Paskutinis PARRICIDE kirtis buvo skaudžiausias: Cannibal Corpse – Hammer Smashed Face koveris. Ar tie kas šėlo iš širdies dar turėjo jėgų skraidinti vėjo malūnus bisui ?

Liuzeris: Seni ir baisūs PARRICIDE pakeitė jaunus ir gražius HATE. Džiugu, kai muzikos kokybė su muzikantų išvaizda nieko bendro neturi. Šių vyrukų muzika smarkiai priminė mūsų gerų pažįstamų latviukų NEGLECTED FIELDS repertuarą, kurio skambesio apibūdinimas kaip tradicinis death metal būtų šioks toks įžeidimas, kadangi džiazo atlikėjai taip pat drąsiai galėtų turėti pretenzijų į vaikinų atliekamas melodijas. Dėl nuovargio ir grojamos muzikos subtilybių, publikos skaičius nukrito maždaug trisdešimčia procentų, tačiau lenkaičiams matyt tai buvo nė motais, kadangi be didelio vargo pastarieji buvo iškviesti biso. 2:5. Pergalė!

Ferrumovičius: Gal skelsit kokį paskutinį žodį ?

brotheris: Koncerto organizatoriai užsikėlė gan aukštas, bet visgi pasiekiamas karteles, STS Vilniuje po truputį įsivažiuoja į sunkiųjų renginių įgarsinimą. Girdėjau nepatenkintų balsų dėl Vorų, deja susidurti neteko, todėl komentuoti nelabai yra ką. Netgi galėčiau pasakyt: ‘Kažkas buvo apsaugoj?’. Koncerto atmosfera paliko didžiulį įspudį, tai nebuvo vien tik atėjimas pasižiūrėti kaip ir kas groja, pasiburnoti ir grįžti namo. Gavosi didžiulis party, matyt žmonės spėjo pasiilgti koncertų. Frostas įgauna savo veidą ir atmosferą, nes tai vis dėl to kažkiek priminė praeitų metų šventę. Sezonas atidarytas. Ankštas kelias namo. Subjektyviau nebūna. Kaina galėtų būti kiek mažesnė.

(Aut.komentaras: Tuo metu lūžo paskutiniai sugėrovų degtukai ir abiejų galvos pasinėrė į bulvyčių ir ketčupo rojų. Vienas lūžo beskaičiuodamas virtualaus futbolo rezultatą (gandai skelbia, kad tai nuobodžiausias matytas Liuzerio žaidimas), kitas pavargo plepėti. Nevykėliai nulūžo. Laikas nešdintis.)