FARŠAS „Svečiuose pas Ervydą“ – Lietuvos bėdos nuo sarkazmo bačkos

Tai tik debiutinis albumas, bet jame surinktos dainos sunkiosios muzikos gerbėjams jau neblogai žinomos, o kai kurias galima pavadinti net kultinėmis. Pagrindinė priežastis – lietuviams itin aktualios temos, kurių nevengia FARŠAS. Pedofilijos skandalas, metalistų gyvenimo ypatumai, žydai, Kaunas… Tai pagrindinės albume paliečiamos temos, įkvėptos įvykių gimtinėje.

„Svečiuose pas Ervydą“ pradeda džiuginti tik jį nusipirkus, nereikia net grotuvo. Šalia CD pridedamas ir neblogo rašalo buteliukas, paženklintas etikete „kruvinoji Ervydo pastogė“ ir iš koto verčiančia sudėtimi, pagrindiniai ingredientai – jau minėti dainų pavadinimai. Taigi užsiverčiam gerą gurkšnį šito jovalo ir pradedam.

Albumą pradeda minutės trukmės politikėlių kalbos įrašai, leidžiami vieni ant kitų, balsai susimaišo, puikiai atvaizduodami rėkimą vienas per kitą, nesiklausant, ką sako kiti. Galiausiai įsitraukia skinai, traukiantys „ant kalno mūrai“ ir viskas užbaigiama kunigo žodžiu. Taigi intro neblogai atlieka savo darbą, įvesdamas į tai, kas bus nagrinėjama visame albume ir nuteikdamas prasidėsiančiam triukšmui.

Muzika – tai, ko ir galima tikėtis iš grindcore: labai greitas tempas ir visiškai nesuprantamas vokalas. Tačiau neapsiribojama vien nenuilstamu instrumentų talžymu, yra nemažai ritmo lūžių, primenančių sludge ar lėtesnį crust, kas man, lėtos muzikos mėgėjui, yra ypač malonu. Dėl varijuojančio tempo dainos skiriasi viena nuo kitos, albumas nepabosta ir skamba tikrai neblogai. Sludge atspalvio suteikia ir išgautas tirštas skambesys, kadangi faršiečiai spjovė į gitarą ir apsiriboja vien būgnais ir bosu. Tiesa, jis per greitąsias albumo vietas pasislepia už vokalo bei būgnų ir girdimas tik jo keliamas triukšmas, o ne rifai. Atskiro paminėjimo vertos būgnų partijos, kurias daužo vienas kiečiausių Lietuvos blastintojų „ne grindo mėgėjas“. Tai – be abejonės, viena stipriausių „Svečiuose pas Ervydą” sudedamųjų dalių.

Nors per neilgą FARŠO gyvavimo laiką rėkimo pareigas perėmė mažiausiai penki maniakai, albume girdimos vokalo partijos – tai iki skausmo pažįstamas Kiro (KARMA JAWLESS) balsas. Kartais jis pagardinamas žemesniu bosisto Niekio growlu, o kartais, rodos, rėkia visi, kas tuo metu buvo studijoje. Jau minėto išskirtinumo prideda ir tai, kad kai kurias dainas visiškai perima Niekio growlas ir, būdamas ne toks garsus, neužgožia instrumentinės dalies, tad šios dainos smarkiai išsiskiria iš viso albumo.

Šiais metais Lietuvos grindukas išgyveno savo pakilimo etapą – koncertai vos ne kiekvieną savaitgalį, daugybė projektų, tarp kurių ir FARŠAS. Grupei tik susikūrus, daugeliui ji galėjo pasirodyti kaip dar vienas nevertas dėmesio pokštas, tačiau „Svečiuose pas Ervydą“ priverčia pakeisti nuomonę. Taip, humoro albume daug, bet jis rimtas ir kartais tikrai kandus.

FARŠAS „Svečiuose pas Ervydą“
2010

1. Apverstas kryžius
2. Žydo kaukolė
3. Man vėžys
4. Krematoriumas
5. Svečiuose pas Ervydą
6. Kedžio kelias
7. Kaunas
8. Totalus išsitaškymas
9. Pedofilų klanas
10. Kaišioti (durnelį po skūrele)