FANARAI "Užsprinkit pelnu!": nesidžiaukite dideliu pelnu – galite užspringti!

Pasibaigė rinkimai i tautinį Seimą. Eilinį kartą buvo daug triukšmo dėl nieko, tik dabar kovotojai su miesto teršėjais rinkiminei agitacijai nutarė pastatyti laikinus stendus, kuriuose, šiukštu, nevalia buvo kabinti ką nors kita. Taip, net čia išskirtiniai, jau nekalbant apie protu nesuvokiamą išeitinių kompensacijų absurdą. Buvo apsilota, apsišmeižta, bet galiausiai lovys liko tas pats, tik kiaulytės kitos. Taip jau sutapo, kad netrukus rinkoje (ne, ne vis besidauginančiuose super prekybos centruose ar su piratine produkcija kovojančių legalių platintojų prekystaliuose) pasirodė neįprastas produktas. Na ir kur kitur gausi panašias naujienas, jei ne numylėtoje „Zarrazoje“? Ne, jis nesimuša, nors ant viršelio puikuojasi pavadinimas FANARAI, o leidėjai – „Split face rec.“. Veikiau jau siūloma užkąsti, bet ne apsiryti, antraip išsipildys piktdžiugiškas palinkėjimas, tūnantis po lėkštėje patiektu dolerio ženklu: „Užsprinkit pelnu!“

Nesu godi, taigi dosniai atiduodu kompaktą išalkusiam grotuvui. Skanaus! Ką mes čia turime? Ogi vienuolika labai neįprastų, keistų, bet „vežančių“ kompozicijų. Visos jos dinamiškos, spjaunama į visokias balades ar panašius „verkšlenimus“. Kai kas jau spėjo ir etiketę prilipdyti: kažkoks punk. Nors tiesos tame yra, bet vieninteliu žodžiu apibūdinti visko, ką „iščepsi ir išriaugėja“ grotuvo burna, negalima. Čia pilna visko: ir punk, ir elektronikos, ir besiliejančių klavišinių partijų, ir kitokių technikos „stebuklų“, ir… Tiesiog gardi mišrainė. Tekstai/tostai skamba šmaikštaus humoro forma, tačiau juose yra daug tiesos – ir linksmos, ir karčios, deja. Nesu iš bankininkų, seimūnų ar verslininkų padermės ir, laimei, retai patenku į tuščiagarbio ir dažnokai dvasiškai tuščio „elito“ gretas, todėl užspringimas negresia. Nagi, virškinam…

Nelabai sekasi suvokti, kas tie puolantys digimonai, kurių ataka prasideda minėtas diskas. Gal tą žinos rugsėjo 1-osios klanas, gal kuris nors trolis, o gal ir kažkuris iš jūsų, gerbiami stalo kaimynai? Aš tuo tarpu skaniai nuryju pirmą kąsnį ir atsipjaunu kitą gabaliuką. Va čia jau titulinis, galbūt pats skaniausias? Mums, ko gero, taip. Tiems, kam linkima užspringti ne tik pelnu, bet ir į mus panašių „nuodingu krauju“ – ne. Taip ir įsivaizduoju, kaip tykšta seilių purslai, kai „Stikliuose“ pietaujantys kostiumuoti dabitos spjaudosi ir kosi, įstrigus ašakai (ne lašišos, o to dolerio ženklo). Ir grūmoja tiems, kas vietoje gero apetito palinkėjimo iškrėtė tokią „kiaulystę“. O mes tuo tarpu gardžiuokimės toliau.

„Kiaulės mėgsta purvą“. Taip, bet jos nekaltos, čia tvarto aplinka kalčiausia. Šį gabalą galima atiduoti naujai išrinktiems Seimo nariams, kad neužmirštų kelio prie lovio. Gal ir mums kas nors klius? „Kiaulės mėgsta purvą, žiurkės mėgsta urvą, žmonės mėgsta smurtą…“. Čia skamba ironiškai, tačiau potekstėje galima įžvelgti daug tiesos. Apskritai šiame diske patraukliausia tai, jog muzika puikiausiai dera tiek su piktais, tiek su linksmais tekstais.

Istorija byloja, kad visais amžiais atsirasdavo tokių, kurie siekdavo pakeisti pasaulį. Ar jiems tai pavykdavo, ar ne – diskutuotinas klausimas, tačiau FANARŲ „statytojai“ bando įtikinti, kad nepakeistas pasaulis yra mažų mažiausiai keistas. Gal ir taip, tik viena aišku, kad ketvirtasis kąsnis ne mažiau skanus negu trys pirmieji. Ir šmaikštumas toliau liejasi laisvai…

„Proto „darymas““ duoda pylos bažnytininkams ir sektantams, kurie stengiasi naujoviškai „išvalyti“ žmonių smegenis ir, prisidengus pasaulio pabaigos pranašystėmis, dargi pralobti. Muzikėlė čia taip pat kaip reta dvelkia piktdžiuga ir ironija, vargu, ar sugalvosi geresnį derinį.
Sakoma, sveikata – brangiausias turtas. Jos nenupirksi, tačiau žmogeliai alina save, kimšdami narkotikus, antidepresantus ir kitokius gamtos bei chemijos produktus. Kai kas iš to pelnosi, taigi ir šis kūrinėlis gerai įsipaišo į bendrą užspringimo agitacijos kontekstą. Štai kokia mintis peršasi: FANARAI tikriausiai galėtų rimtai pretenduoti į XXI a. ANTIES įpėdinių titulą, kuo toliau klausai jų „receptų“, tuo labiau juntama ši perspektyva.

„Meilė Anglijoj“ galima pavadinti emigrantų daina. Visi puikiai žinome, kaip ištisi autobusai lietuvaičių būdavo neįleidžiami į šią „pažadėtąją“ salą, o dabar, kai mes tokie patys europiečiai, ilgam į priekį nerasta bilietų ta kryptimi. Išsiskiria net poros, ir šia tema netruko pasinaudoti mūsų herojai. Kai meilė Anglijoj skina uogas, čia kažkam važiuoja stogas, o kai toji ten verda kavą, antroji pusė virsta į kanibalą (gerai dar, kad ne į kanibalo lavoną). Sakytum, viena linksmiausių dainuškų, jei užmiršim, kad tautiečiai saloje daro ir nusikaltimus, o kartais parvažiuoja karstuose…

Sekantis kūrinys pretenduoja į aršumo ir „sunkumo“ etaloną šiame tvarinyje. Čia karaliauja jo didenybės skausmo tema, daug sulaužytų kaulų, nuplėštų nagų ir kančios klyksmų. Nejučia prisimeni nusikaltimų kronikų puslapius ar visokias „kruvinųjų bangų“ TV laidas ir su pasidygėjimu suvoki, kad žmonija iš tiesų skęsta nusikaltimų, paniekos, pykčio liūne. „Traumų“ ironijoje slypi tiesa, deja, ji ne kažkur anapus.

„Fanarai“. Skamba kaip elektronizuota ir kiek paaštrinta pop dainelė, kuri, kita vertus, bene linksmiausia visame diske. Kai du dideli mėlyni fanarai išbaido aplinkinius ir net kontrolierius (čia ne taip ir blogai), bet išgąsdina ir pardavėjas, kurios neparduoda alaus pachmielui (va čia tai jau ne kas) – juk taip kasdieniška ir tikra, ar ne? Šioje vietoje aiškiai suvoki, kaip ironiškai skamba pats „Užsprinkit pelnu!“ kūrėjų gaujos pavadinimas.

Reklamos pertraukos, kurios dvigubai prailgina filmų trukmę ir šiaip nervuoja, pasirodo, gali atlikti visai smagų vaidmenį. FANARAI gabalą tokiu pavadinimu naudoja humoristinei darbo agitacijai, ir čia visai netinka priežodis: darbas ne vilkas – į mišką nepabėgs. Taigi, žmonės, ko jūs nedirbat ir babkių neuždirbat ar tankų nepadirbat, o tik kažką nuolat skaičiuojat – gal visai nebus rytojaus?

Na, ir paskutinis šmotas, tuoj galima bus barškinti įrankiais į tuščią lėkštę. Fui, kaip „neskaniai“ atrodo pavadinimas, gal jau čia šviečiasi dešimties kąsnių virškinimo rezultatas? Tiesiog „Šikau!“ Kadangi šiam procesui žodžių nereikia, turime instrumentinį kūrinį. Jis visai smagiai užbaigia nepilną pusvalandį trukusią „pusiau juokais pusiau rimtai“ epopėją.

Ką gi, jei kas nors iš jūsų vis dėlto užspringo klausydami šį diską ar net skaitydami šią recenziją, vadinasi, ne ten pataikėte. Jei taip neįvyko, prisiminkite: FANARAI, „Užsprinkit pelnu!“, „TrollHut Studio“, „Split face rec.“. Na ir tai, kad gyvename virtualiame amžiuje, taigi www.fanarai.tinkle.lt

Vertinimas 9/10.

„Užsprinkit pelnu!“
„Split face rec.“ 2004 m.

1. Digimonai atakuoja
2. Užsprinkit pelnu!
3. Kiaulės mėgsta purvą
4. (Nepa)keistas pasaulis
5. Proto „darymas“
6. Sveikata svarbiau
7. Meilė Anglijoj
8. Traumos
9. Fanarai
10. Reklamos pertraukėlė
11. Šikau!