EXTRAVAGANZA yra Lietuvos sunkiosios muzikos scenos „big deal“

Kauniečiai EXTRAVAGANZA gan neblogai įkūnija dabartinės Lietuvos sunkiosios muzikos scenos atstovų paveikslą: ieškantys, nenorintys stovėti vienoje vietoje ir būti panašūs į kitus, aštrūs, kartais tiesmukiški. Šios savybės atsiskleidė ir ekstravagantams apsilankius radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laidoje „Audronaša“, kur jie pristatė 2016-ųjų pačioje pabaigoje pasirodžiusį debiutinį albumą „Priepuoliai“.

Iki „Priepuolių“ grupei teko pergyventi ir kūrybines permainas, tačiau tenka sutikti, kad dėmesio stoka kauniečiai skųstis tikrai negali. Vos spėjusi apšilti kojas, EXTRAVAGANZA jau lipo ant tiek ant mažesnių, tiek ant didesnių scenų. Lietuvoje jau būta atvejų, kai ganėtinai jauna grupė greitai papuola koncertų ir festivalių organizatorių akiratin. Panašiai kaip ir a. a. NYKSTA, kauniečiai netgi buvo pakviesti groti didelėje festivalio „Velnio akmuo“ (dabar gi – „Devilstone“) scenoje 2014-aisiais. „Buvome viena iš nedaugelio, o gal ir vienintelė iki tol grupė, kuri į „Velnio akmenį“ buvo pakviesta dar neišleidusi nė vieno įrašo“, – prisimena EXTRAVAGANZA būgnininkas Algirdas Šapoka.

Pati EXTRAVANZA, pasirodo, atsirado dar anksčiau, nei būtų galima numanyti. „Tokia EXTRAVAGANZA, kokią dabar matote, susidėliojo 2012 m., – paaiškina vokalistas ir gitaristas Tomas Valentinaitis. – Bet ne visai galima būtų sakyti, kad tai buvo pati pradžia, nes 2010 m., man išėjus iš grupės AMŽIUS, tūsinausi su Algiu garaže ir jis tarpdury man sako: „Grojam doomą“. „Tuo metu tai buvo turbūt mano artimiausių draugų susibūrimas, – tęsia A. Šapoka. – Tuo metu visi buvome muzikantai ar pradėję mokytis groti, todėl pasiūliau pabandyti groti. Susipažinau su Tomu, taip gimė pačių pirmųjų kūrinių apybraižos. O paskui tai grupei išsiskirsčius, pasikvietėme Mantą ir Liudviką, taip tapome EXTRAVAGANZA.“

EXTRAVAGANZA atliekama muzika sunkiai telpa į kokius nors kanonus. Ar tai black metalas? Remiantis austrų ABIGOR koncepcija – ne. Vertinant šiandien į kairę ir dešinę mėtomu bei vėtomu black metalo terminu (prisiminkime paradoksą, kad ZEAL AND ARDOR lengva ranka karūnuojami black metalo karūna…), EXTRAVAGANZA greičiausiai papuola į šią kategoriją, nors muzika, metams bėgant, taip pat keitėsi. „2012 m. grojome black‘n‘rollą. Buvo polinkis į kabaretą, nuodėmes, aistrą, pagal tą muziką buvo galima net šokti!“ – prisimena Tomas. Skamba nelabai blackeriškai, ar ne? Žinoma, vėliau EXTRAVAGANZA muzika pasikeitė, palinko į niūrius, tamsius landšaftus, kurie, muzikantų teigimu, nėra skolinti. „Nėra tam tikros grupių muzikos, kurios būtų kaip inspiracija, greičiau jau tai būtų dvasiniai, vidiniai dalykai, – prie pašnekovų prisijungia EXTRAVAGANZA gitaristas Mantas Vaškelis. – Kūrybinis procesas yra tam tikras ritualas, aš tiesiog nesistengiu ieškoti įtakų iš kitos muzikos. Būna, kad kartais, kai repetuojam, neapsisprendžiam, ar sukurta muzika skamba gerai, ar nelabai, bet viena iš būtinų dedamųjų yra, ar tai skamba liūdnai.“ Vis dėlto svarstymus apie EXTRAVAGANZA kuriamos muzikos žanrą kaip kirviu nukerta A. Šapoka: „Su visa derama pagarba nuostabiausiam pasaulyje žanrui – black metalui – aš manau, kad EXTRAVAGANZA negroja black metalo. Mūsų muzika kažkas tarp depressive ir experimental, kur yra netradicinių kompozicinių struktūrų, ateinančių iš bliuzo, seno hardkoro, posthardkoro ir kitų muzikos žanrų.“

Nelabai į juodmetalio rėmus telpa ir EXTRAVAGANZA pavadinimas. „Buvo grupės FULLMOON BONGZAI ir jų gabalas „Kokaina Extravaganza“, kuris ir įkvėpė mūsų muziką, – prisimena Tomas. – Dar buvo filmas, kuriame buvo scena, kai KFC restorane ant sienos buvo užrašas „Extravaganza“, o viena padavėja sako kitai: „Tu žinai, ką tai reiškia? It‘s a fucking big deal!“ Tai vat, mes ir esame big deal.“ Kuklumu, atrodo, vaikinai neserga. Bet kam įdomūs gali būti tylūs ir kuklūs artistai?

Tenka pripažinti, kad EXTRAVAGANZA priklauso tiems kūrėjams, kurie nesislepia už daugiaprasmių šydų, slepiančių tikrąsias kūrėjų emocijas, jausmus, mintis. „Priepuolių“ dainų tekstai bloškia į veidą žodžius, kurie dvelkia niūria realybe. Ar patiems kartais nebaisu, kad dainų žodžiai gali per daug atverti plačiajai visuomenei, kas gi slypi muzikantų galvose? „Mes to nebijom, – drąsiai atsako Algis. – Bent jau man tai, ką aš darau su EXTRAVAGANZA, yra pats brandžiausias ir lengviausias būdas pasakyti, kaip aš kartais jaučiuosi. „Priepuoliai“ būtent ir iliustruoja gana prastą paskutiniųjų keleto metų mūsų visų grupėje būklę ir tėkmę.“

Suformuoti kol kas vienintelio, debiutinio albumą „Priepuoliai“ garsą Lietuvos sunkiosios scenos big deal patikėjo Mantui Gurkšniui (AU-DESSUS, ex-N R C S S S T). „Su Mantu bendraujame labai seniai. „Priepuolių“ būgnus ir vokalą įrašėme Manto studijoje, – pasakoja Tomas. – Paskui užvaldė noras viską padaryti patiems ir tai truko apie pusantrų metų. Galiausiai atsidūrėme visiškoje neviltyje, ir tada vėl sugrįžo Mantas, mus nuramino, kad viskas bus gerai ir padarė masteringą.“

Ir tas masteringas sukasi. Kasetės arba CD, išleistų „Ghia“, pavidalu. Čia mūsų namuose. O scenoje EXTRAVAGANZA taip pat vis dar apsilanko. Artimiausias kauniečių pasirodymas joje įvyks koncerte „Nostalghia“ gegužės 12 d. Kaune, klube „Largo“, kur EXTRAVAGANZA savo emocijas realizuos AMŽIAUS, SISYPHEAN ir ERDVE draugijoje. Kas žino, gal pozityvios publikos reakcijos paveiktos EXTRAVAGANZA muzikantų nuotaikos kardinaliai keis ateities kūrybą? Palauksim ir išgirsim.

Visą interviu galima rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.