EREB ALTOR vokalistas Mats: „Muzika pakelia virš niūrios kasdienybės“

EREB ALTOR – išskirtinė viking metalo grupė Švedijos metalo žvaigždyne. Norėdami nukreipti BATHORY įkvėpimą nauja kryptimi, 2003 metais ją įkūrė du tradicinio doom metalo grupės ISOLE nariai Mats ir Ragnar. 2015 metų balandį grupė išleido albumą pavadinimu „Nattramn“. Besilaikydama viking black ir doom metalo elementų, grupė ir toliau tęsia šią giją naujame albume. Nusprendėme susisiekti su vokalistu Mats ir sužinoti daugiau apie grupę ir jų artėjantį pasirodymą, kuris vyks kartu su danų doom metalo legenda SATURNUS rugsėjo 13 d. Vilniuje, klube „Propaganda“.

Labas, Mats! Kadangi tai nebe pirmas Jūsų apsilankymas Lietuvoje, norėtume sužinoti, kokie jūsų prisiminimai iš „Kilkim žaibu“ festivalio, vykusio prieš kelerius metus? Kokius skirtumus, išskirtinius bruožus įvardintumėte, lygindami su kitose šalyse, pvz. Švedijoje arba Vokietijoje vykusiais festivaliais?

Man tikrai patiko atmosfera bei pati festivalio vieta – šalia ežero. Mes šauniai praleidome laiką ir džiaugėmės, turėdami patogius namelius pačioje festivalio teritorijoje. Įspūdį paliko draugiška aplinka – susipažinome su daugybe nuostabių žmonių. Pamenu vieną merginą, kuri dainavo švediškas dainas, net nemokėdama švedų kalbos. Ji tiesiog įsiminė švediškus žodžius – nuostabu!

Tiems, kas dar nesusipažino su jūsų muzika, — ko galima tikėtis iš EREB ALTOR pasirodymo? Ar jūs pristatysite savo naujojo albumo medžiagą, ar išgirsime ir senesnių kompozicijų?           

Mes atliksime ir naujų, ir senų kūrinių, tačiau daugiau dėmesio skirsime savo paskutiniam albumui.
Publika turėtų tikėtis pritrenkiančių garsų iš stiprių priedainių ir pasirodymo, perpildyto pagoniškos energijos proveržio bei kraujo!
Mes visada koncertuose atiduodame save šimtu procentu, nesame iš tų, kurie dirba atmestinai.

Pastebėjome, kad šiuo metu turite daug pasirodymų. Kaip visa tai suderinate su savo darbu? Ar galėtumėte atskleisti, ką veikiate, kai nekoncertuojate?           

Stengiamės koncertuoti kuo daugiau, kiek tik įmanoma. Kartais tai tikrai nėra labai lengva, ypač kai kiekvienas iš mūsų turime šeimą, vaikus ir privalome eiti į darbą.
Esame labai pasišventę muzikai ir neretai mūsų profesinė karjera bei socialinis gyvenimas lieka antrame plane. Žinoma, dabar aš kalbu tik už save, tačiau mano gyvenime yra tik du tikri dalykai — mano muzika ir mano šeima. Muzika pakelia mane virš niūrios kasdienybės ir yra tarsi gaivaus oro gurkšnis šiame „moderniame“ pasaulyje.

Ar galėtumėte išskirti šalis, kurios pasižymi ypatinga koncertų publika, palaikymu iš fanų pusės?

Galiu teigti, kad Vokietija mums yra palankiausia šalis koncertuoti. Tikiuosi panašaus palaikymo ir kitose pasaulio šalyse. Surengsime nemažai pasirodymų Rytų Europoje, todėl tikimės, kad tai dar labiau sukels susidomėjimą mūsų grupe šiuose kraštuose.

Esate gerai žinoma grupė, ieškanti įkvėpimo muzikoje, kurios pradininkai buvo didingieji BATHORY. Ar galėtumėte pakomentuoti, kodėl pasirinkote Quorthono muziką? Na, pavyzdžiui, kodėl nepradėjote groti death metalo, kaip daugelis kitų tuometinių grupių Švedijoje? 

Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Aš vis dar pamenu tą pirmąjį kartą, kai išgirdau BATHORY. 1990 metai, daina „Shores in Flames“ iš albumo „Hammerheart“. Negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu, – iki tol nebuvau girdėjęs nieko panašaus. Klausydamas tarsi galėjau jausti plataus vandenyno bangas, daužančias drakarą. Quorthono muzika sukuria ypatingą atmosferą, kuri man yra labai intriguojanti ir išskirtinė. Mano nuomone, nuo tada neatsirado nė vienos grupės, gebančios perteikti panašų ryšį ir dvasinį gyvybingumą taip, kaip tą padarė BATHORY.

Ar manote, kad jūsų muzikos stilius, vis dar yra aktualus bei artimas gerbėjams šiais laikais, kai kiekvienas nori būti progresyvesnis, greitesnis ir piktesnis už kitus?         
Niekada nesivaikiau jokių madų ir niekada to nedarysiu. Pirmiausia kuriu muziką, kuri patinka man pačiam, o tada tikėsiuos, kad kai kurie metalistai tai pamėgs.
Mūsų ištikimų gerbėjų skaičius auga ir aš tikrai tikiu, kad žmonės mėgsta praeitį primenantį skambesį, kylantį iš širdies. Taigi galbūt šiame pasaulyje ateitį turime ir mes.

Kokia jūsų nuomonė apie pagan / viking metalo ateitį? Ar vis dar yra galimybių šiam žanrui suklestėti ir išlaikyti fanus? O galbūt pagrindine tokios muzikos auditorija liks tik vyresnė metalo muziką mėgstančių žmonių karta?                  

Daugybė naujos kartos pagan / viking metalo grupių neturi nieko bendra su senuoju šio žanro skambesiu, kurį sukūrė Quorthonas. Nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta dainas apie alaus gėrimą vakarėliuose arba plastmasinius kardus. Viliuosi, kad viking vaizdinys išaugs ir pavirs į labiau nuoširdų bei tikrą žanrą ir kad tam įtakos turėsime ir mes. Tokia muzika turi sukurti gyvybingą, tikrą atmosferą, kuri paveiktų žmones iš vidaus. Tokia muzika gyvuos… Amžinai…

Kalbėdami apie albumą ir lyrinį subjektą pastebime, jog skleidžiate šaknis į beribę Skandinavijos mitologiją. Kas yra jūsų mėgstamiausias skandinaviškas Dievas ir mitologinė būtybė? Kodėl?
Odinas yra mano mėgstamiausias Dievas. Jis yra įtrauktas beveik visur. Jis yra vienas iš dievų, kuris nužudė Imirą ir sukūrė pasaulį. Pasakos apie jo amžiną žinių ir išminties ieškojimą yra įspūdingos. Žinios suteikia galios!
Kalbant apie skandinaviško folkloro būtybes, mane domina istorijos apie velnią bei dvasių ryšius su žmonėmis. Jose pasakojama apie sielas, negalinčias rasti ramybės dėl įvairiausių priežasčių ir dėl to vis vaikščiojančias šiame pasaulyje po mirties, dažniausiai tam, kad galėtų ką nors papasakoti arba kam nors pasiskųsti. Šios istorijos tikrai kelia šiurpą.

Na, ir galiausiai – galbūt galėtumėte išvardinti penkis albumus / grupes, kurias neseniai išgirdote ir galėtumėte rekomenduoti mūsų skaitytojams?

WITCHCRAFT – „Legend“
GARMARNA – „Vedergällningen“
LANDBERK – „Riktigt äkta“
GÅTE – „Jygri“
PORT NOIR – „Puls“