EDGUY "Hellfire Club" - karšta pica su aštriu padažu

Įdomų speed-o, heavy metalo ir hard roko mišinį groja vokiečių kolektyvas EDGUY (tfu, vos neparašiau Edgay, he he he…). Energinga, linksma, kartais net piktoka muzika pasitiko mane ir paskutiniame šios kompanijos albume. Ką gi išskirtinio mums gali pasiūlyti EDGUY? Išskirtinio gal ir nieko, bet ko nors verto dėmesio – tai jau tikrai. Albumas neturi ryškesnės koncepcijos: nei tematine, nei muzikine prasme. Kaip pica studentų bendrabutyje – ką turėjom, tą sudėjom. Maloniai prašom, o jei nepatinka – vyniok į restoraną! Tik kas leis vargšą studentą į restoraną?

Albume rasime ir rimtų kūrinių ( King of Fools, We Don’t Need A Hero), ne visai rimtų ( The Piper Never Dies, Down To The Devil) ar visai nerimtų ( Lucifer In Love, Lavatory Love Mashine). Įtariu, kad įrašinėdami albumą vyrukai tiesiog smaginosi. Iš kitos pusės gal taip ir geriau, kai darbas teikia malonumą, o ir rezultatas gavosi nuoširdesnis, nei kitąsyk gaunasi per jėgą išstenėtas koks nors labai rūstus black metal albumas. Geros nuotaikos fluidai persmelkia jus nuo galvos iki genitalijų. Labai patartina klausytis važiuojant automobiliu, visu greičiu lenkiant forsų “Bumerius” su jų buku “bumčiku”.

Na, EDGUY tekstai irgi nepasižymi labai jau aukštu minties polėkiu ar ypač giliu prasmės ieškojimu – greičiau toks malonus klausalas, malonus ir neįkyrus, kaip abstraktus paveikslas ant sienos, kurio niekas nepastebi, bet be kurio siena būtų nuobodžiai plika.

Techninė albumo pusė tiesiog puiki, neturiu priekaištų nei dėl suvedimo, nei dėl prodiuserių darbo, jau nekalbant apie muzikantų grojimą. Nors ko dar galima tikėtis iš speed- power grupės, jei ne aukštos kokybės produkto? Tiesa, kartais vokalistas “neišveža” aukštų natų, o speed kanonai, kaip power, kartais reikalauja ne spiegti, o būtent dainuoti falcetu. Ne, vokalas neužlūžta, bet tiesiog kartais jaučiama, kad aukštos natos herr Tobiasui Zammetui pasiduoda su dideliu vargu. Na, ir savaime suprantama, nepriekaištinga anglų kalba, kokia patys anglai tikriausiai nekalba. Nors ir sakiau, kad albumas labai nevienalytis, visgi daugiau vyrauja greito tempo kūriniai. Asmeniškai man labiausiai patiko “King Of Fools”- vidutinio tempo kūrinys su šiokia tokia sumaniai užmaskuotos agresijos doze ir socialiniu užtaisu, kas šiaip jau nebūdinga tokiam lengvabūdiškam stiliui, kurio kanonų prisilaiko EDGUY.

Kitas patikęs kūrinėlis vadinasi “Lavatory Love Mashine”- tai pasakojimas apie krentantį lėktuvą ir vyruką, ta proga, “užlaužusį” stiuardesę lėktuvo tualete. Nekoks paskutinis noras, sakyčiau- juos ten turėjo labai kratyti, he he he… Taip pat verti dėmesio tokie kūriniai, kaip “Navigator” ir baladė “Spirit Will Remain”, įrašyta kartu su Babelsbergo simfoniniu orkestru, dirbusiu su tokiomis garsenybėmis, kaip RAMMSTEIN, SCORPIONS, LACRIMOSA ir kažkokia Celin Dion.

Albumo originalioje versijoje yra dvylika dainų, kam į rankas paklius bonus versija, tie ras du papildomus kūrinius, o tiksliau “Mysteria” versiją ir “Children Of Steel”, su labai netipiniu gitarų skambesiu ir puikiomis soluotėmis. Malonaus klausymo!

Tracklist:

1. Mysteria
2. The Piper Never Dies
3. We Don’t Need A Hero
4. Down To The Devil
5. King Of Fools
6. Forever
7. Under The Moon
8. Lavatory Love Machine
9. Rise Of The Morning Glory
10. Lucifer In Love
11. Navigator
12. Spirit Will Remain

Reitingas 9/10 © Nuclear Blast 2004