Albumai
DYSTOPIA „Dystopia“- čia telpa visas pasaulio skausmas
Paslaptingas, monotoniškas, hipnotizuojantis balsas, iš lėto kylanti muzikinė įtampa ir galiausiai pasiekiama kulminacija – sprogimas, viskas prityla ir Matt Parrillo išrėkia lauk savo plaučius. Agresyvus, naikinantis kriokimas, nepaliekantis po savęs nieko. Tik tuštumą. Prasideda „Dystopia“… Albumas, be jokio gailesčio iškart griebiantis už gerklės ir nepaleidžiantis iki pat pabaigos, kol pagaliau uždusina visą pozityvumą.
Nukankinti alkoholio balsai, lyg kažkas stabdytų ir vieną po kitos traiškytų natas, tarsi drone, tik vietoj naikinamų gitarų naikinami žmonės. Šaižų, žviegiantį iki išsekimo vokalą keičia kiek žemesnis, tačiau nenusileidžiantis savo beprotiškumu riaumojimas. Žodžius suprasti gan sunku, tačiau kartais iš viso to chaoso, tarsi klyksmas iš pragaro, išnyra aiškesnė žlugdanti frazė, nusitempianti žemyn kartu su savim atgal į šį kančių duetą.
Muzika atominės bombos naikinimo lygio – staigūs ritmo kitimai, kaulus laužantys būgnai ir triuškinantis bosas. Skausmo joje ne tiek daug, dažniausiai vyrauja greitas tempas, nėra kankinančių drone elementų, ji daug agresyvesnė, piktesnė ir niekinanti, nei nevilties kupinas vokalas, galiausiai neištveriantis muzikos sukurtame pragare ir prasiveržiantis tokia pat agresija. Šis susiliejimas į vieną itin dramatiškas – kritinį tašką pasiekusi neviltis virsta pykčiu, sunaikinama visa hormonija, lieka tik vidinis chaosas.
Neapsieita ir be DYSTOPIA grupei būdingų ypač bjaurių ir erzinančių intarpų, puikiai perteikiančių muzikos atmosferą. Gyvenimo nuvarginta narkomanė, išprotėjusiu balsu pasakojanti savo išgyvenimus, fone dar vienas, tylesnis ir ne toks aiškus įrašas bei kraupi melodija. Čia telpa visas pasaulio skausmas – nepakeliama vienatvė, baimė ir nežinomybė. Viską pribaigia staiga prasidedanti neįtikėtino įtūžio persunkta muzika.
Šiame albume daug crust punk bei hardcore įtakos, dažniausia vyrauja greitas tempas ir muzika sunkiai įsiterpia į doom metalo rėmus, tačiau galiu jus užtikrinti, kad dauguma death/doom grupių groja tik laimingas rytmečio daineles, palyginus su tuo, kokį sunkumą ir depresyvumą pasiekia DYSTOPIA.
DYSTOPIA „Dystopia“
© „Life Is Abuse“, 2008
1. Now and Forever
2. Control All Delete
3. Leaning With Intent To Fall
4. The Growing Minority
5. Illusion Of Love
6. Number One Hypocrite
7. My Meds Aren’t Working
8. Untitled
Komentarai
sludge legendos nauja relyza pyrstelejo!! soulsick
eik į hardcore.lt
O tai blogai?:)
Aš apie juos apskritai sužinojau skaitydamas Punk/HC Maximum Rock”n”Roll fanziną ir šiaip pastebėjau,kad jie daugiau vaidenasi tuose vandenyse o ne metal scenoje.Vadinasi pankai.
Tai cia tipo pankas rokas?
taigi cia ne grindas :/
Puikiai.
Jau bėgu siųstis.
reiks paieškoti to besto tuomet ;]
Suintrigavo recenzija, perklausiau.
Albumas visai smagus pasirodė, nors ir nesu tokios muzikos mėgėjas.
Aprasyta talentingai. suzavejo. Reiks paklausyti.
klausiau šio albumo, bet kažkaip jis man per greitas ir pankovas pasirodė ;] bet dino somesse vistiek dievas