Straipsniai

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“

2013.01.28 00:00, Gedas (Seniukas)

Vilniečių OBTEST vardas ilgainiui virto lietuviško metalo ilgaamžiškumo sinonimu, įkvepiančiu jaunąją kartą užsispyrusiai kurti savąją muziką ir pristatyti ją plačiajam pasauliui. Matę ir šilto, ir šalto, ir Amerikos, ir Rusijos, OBTEST šiemet mini garbingą 20 metų veiklos jubiliejų, kurį pažymės griausmingu koncertu vasario 2 d. Vilniuje, klube „New York“. Radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laidos „Audronaša“ vedėjui Gedui OBTEST gitaristas Evaldas „Sadlave“ ir būgnininkas Ričardas „Insmuth“ papasakojo apie pačią grupės pradžią, apie krauju rašytus laiškus ir kur link pasuks naujoji OBTEST kūryba.

Sveikinu OBTEST sulaukus 20 metų jubiliejaus! Tai iš tiesų ilgas laikotarpis lietuviško metalo grupei. Prisiminkite pačią grupės pradžią. Kaip supratote, kad vakarų leidimas daugiabučio rūsyje jau virto tikra grupe?

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“E: Laiką leisdavome labiau ne rūsiuose, o namuose, kur ir pagrodavome kartu. Vis svaičiojome apie grupę, kad reikia ją kurti. 1992 m. rudenį dar dainavau grupėje BURYING PLACE, bet paskui supratau, kad man nėra kas daugiau joje veikti ir reikia pradėti kurti kažką savo. Susidėjome su Deiviu (Baalberith) ir pradėjome pas jį arba pas mane namie susitikinėti ir kurti savo dainas. Kai jau turėjome sukūrę kažkokias melodijas, pabandžiau rašyti dainų tekstus anglų kalba ir jau tuomet mums reikėjo pilno sąstato. Taip grupėje atsirado būgnininkas Ričardas.

R: Grupėje atsidūriau per savo kaimyną Paulių, kuris su Evaldu mokėsi toje pačioje mokykloje. Žiemą su Pauliumi nukulniavome pas Evaldą į jo trobelę, kur ir susipažinome.

Kas buvo grupės pavadinimo autorius?

E: Tai labai kvaila istorija, kuri turbūt atsitinka daugeliui jaunų grupių (mums tada buvo po 15 metų). Su Ričardu pas jį namie susėdome prie labai storo anglų kalbos žodyno ir ieškojome kokio nors keisto žodžio, kuris būtų tiesiog ne iš šio pasaulio, prieštaraujantis viskam, šokiruojantis.

R: Nežinau, kas tą žodį surado, bet prisimenu, kad man jis tuomet nepatiko (juokiasi).

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“OBTEST logotipas jus lydi nuo pat pradžių. Kas šio logotipo autorius? Kaip jis apskritai gimė ir kaip vyko pritarimo jam procesas?

E: Kiek pamenu, logotipas patiko visiems iš karto. Jį nupiešė a. a. Martynas Meškauskas, sunkiosios muzikos scenoje dar žinomas kaip Ptah, Lord Ominous. Buvome geri draugai ir paprašėme, kad jis nupieštų mums logotipą. Martynas logotipą labai greitai nupiešė juodu tušu ant balto popieriaus ir atnešė jį mums parodyti…

R: Logotipas labai nestandartinis: jokių kampų ir pan.

E: Labai plastiškas ir keistas, nes reikėjo pasistengti, kad galėtum įskaityti, kas jame parašyta. Keisti logotipo net neketinome. Nuo pat pradžių laikėmės nuostatos jo nekeisti. Čia taip pat, kaip žmogui duoti vardą. Kartą davėme pavadinimą, suteikėme jam išvaizdą ir viskas.

R: Albume „Gyvybės Medis“ per logotipo vidurį buvo įkomponuotas medis…

E: Tik tam, kad albumo koncepcija būtų suartinta su pačiu logotipu, bet tai buvo išskirtinis specialiai tam albumui skirtas sprendimas.

Patys užaugote klausydami thrash metalo, kuriame dominavo socialinius ir politinius skaudulius gvildenančios temos, bei death metalo, kuriame pagrindinė tematika – mirtis. Kodėl OBTEST dainose to negirdime? Ar jums buvo neįdomios jūsų anuometinių dievų apdainuojamos temos?

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“E: Pirmosiose demo kasetėse mūsų kūryba buvo skandinaviško tipo black metalas. Atitinkami buvo ir tekstai: nihilizmas, nusivylimas viskuo, tamsiosios žmogaus sielos pusės, dvasiniai išgyvenimai, kančia, beprasmybė, amžinybė ir t. t. Tekstai buvo, sakyčiau, paaugliški (tokie mes tuomet ir buvome). Viskas apsivertė 1996 m., kai norėjosi padaryti kažką visiškai kitokio. Aišku, buvo galima likti tame pačiame black metalo žanre, kažką tobulinti, ieškoti, bet viskas pasisuko kita linkme. Visiškai pasikeitė tekstų koncepcija ir atsivėrė nauji klodai, kurie Lietuvoje tuo metu buvo beveik neliesti. Buvo Utenos stovykla, pradėjusi apdainuoti ir savaip interpretuoti senovės lietuvių kultūrą: POCCOLUS, HA LELA, ZPOAN VTENZ. Ir viskas. Mes gi su albumu „Tūkstantmetis“ „užkabinom“ šitą temą kitu kampu ir padarėme tai labai aršiai, nes tada mums norėjosi kažko labai radikalaus ir spiriančio į užpakalį.

Buvo toks pogrindinis judėjimas „Baltuva“. Draugystė su jo iniciatoriumi Aru pagimdė albumą „Tūkstantmetis“. Aras parašė didžiąją dalį „Tūkstantmečio“ dainų žodžių. Darbas su juo buvo tiesiog nerealus: aš jam duodavau kasetėse įrašytą muziką, o jis grąžindavo man kasetes kartu su lapais, kuriuose būdavo žodžiai. Viskas labai derėjo tarpusavyje, atrodė, kad ir muziką, ir žodžius parašė tas pats žmogus. Vėliau mūsų keliai išsiskyrė ir šis bendradarbiavimas nutrūko.

Evaldai, OBTEST pradžioje tu ir Deivis leisdavote savo fanzinus, susirašinėdavote su žmonėmis iš viso pasaulio, buvo užmegzta daugybė kontaktų. Ar šie kontaktai pagelbėjo tolimesniame OBTEST kelyje?

E: Labai pagelbėjo, nes sukūrę grupę mes jau žinojome, kaip veikia visas undergroundas. Nebuvo interneto nebuvo, jokių MySpace ar Facebook svetainių. Visas bendravimas vyko per laiškus, skrajutes, fanzinus ir demo juostas. Kadangi ir man, ir Deiviui teko leisti savo fanzinus (vien Žvėryne buvo leidžiami 6 fanzinai!), mes žinojome, kam reikia rašyti, kaip kreiptis. 1994 m., kai įrašėme pirmus savo repeticinius įrašus, jau turėjome 2 metų dalyvavimo undergrounde bagažą ir apie OBTEST pogrindžio spaudoje jau rašė straipsnelius. Labai daug kasečių išsiuntėme į užsienį.

R: Bet štai koncertuoti mes galėjome tik Lietuvoje. Išvažiuoti koncertuoti į užsienį tais laikais buvo praktiškai be šansų. Palyginti su Vakarų grupėmis, mes turėjome didelį minusą, nes išleidę savo įrašus, negalėjome jų pristatyti koncertuose.

E: Dabar truputį gėda prisipažinti, bet anuomet iš vienos nedidelės italų įrašų kompanijos, kuri leido kasetes, buvome gavę pasiūlymą perleisti „Prieš Audrą“ kasetės pavidalu ir, jei kasečių pardavimai sėkmingai susiklostytų, italai siūlėsi išleisti septyncolį vinilą arba net CD. Mes buvome tiek pasipūtę, kad aš atsakiau, jog mes sutinkame tik išleisti septyncolį vinilą ir paskui CD (juokiasi). Jie tai daryti atsisakė.

Buvo dar viena žmonių kategorija – distributoriai. Jie iš grupės arba keisdavosi kasetes, arba jas pirkdavo ir paskui jau platindavo savo kanalais. Vienas toks distributorius Rene iš Vokietijos nusipirko 20 kasečių „Prieš Audrą“, paskui dar tiek pat. Aš susirašinėjau su juo, paklausdavau, kokia situacijoje Vokietijos scenoje, nes mes ieškome leidybinės kompanijos, norime koncertuoti. Kartą Rene parašė, kad štai jis atvažiuoja į Lietuvą, nes palaiko kontaktus ne tik su mumis, bet ir su POCCOLUS ir nori atvykti pasižiūrėti, kaip čia viskas yra iš tikrųjų. Sėdo į traukinį, atvažiavo į Lietuvą. Tai buvo 1996 metai, Lietuvoje – laukiniai vakarai. Iš pradžių nuvyko į Uteną, kur su POCCOLUS pasitampė, pagėrė, paskui atvyko pas mus. Mums visiems tai buvo įvykis – atvažiavo užsienietis. Suėjo visi OBTEST, ANUBI, chebra iš visos Vilniaus black metalo scenos. Girdėme Rene alumi, tampėm jį po piliakalnius ir tai jam paliko didelį įspūdį. Grįžęs į Vokietiją Rene įdėjo daug pastangų, kad vokiečiai sužinotų apie OBTEST. Ir štai po dvejų metų jis pats įkūrė savo nedidelę įrašų kompaniją „Miriquidi Productions“ ir išleido mūsų septyncolę plokštelę „997“. Tai buvo pirmas OBTEST leidinys užsienyje.

1999 m. to paties Rene iniciatyva bendradarbiaujant su „Wolf Records“ buvo išleistas CD „Tūkstantmetis“. Ta proga buvo surengtas mūsų pirmas turas Vokietijoje. Vėliau mūsų dainos užsienyje pasirodė tik rinkiniuose, kurių paskutinė buvo kultinės grupės SA-SA daina „Fantazija“, įrašyta Čilėje išleistam rinkiniui „We Don‘t Give A Fuck“, kuriam metalo grupės buvo pakviestos perdainuoti senas pankų dainas.

Kada įvyko pirmasis oficialus OBTEST koncertas?

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“E: Tai įvyko Klaipėdoje 1994 m. rugsėjo 3 d. festivalyje labai skambiu pavadinimu „Pačios sunkiausios muzikos festivalis“. Grojome klube „Bomba“, kuriame vykdavo budulėlių diskotekos. Suvažiavo daugybė žmonių iš Klaipėdos ir jos apylinkių. Kadangi tai buvo koncertinis debiutas, mus išleido groti pirmuosius. Jaudulys buvo neapsakomas. Kaip studijoje reikia elgtis žinojome, o kaip ant scenos – nelabai.

R: O ir pati garso kokybė nekokia buvo. Dabar visa aparatūra kur kas kokybiškesnė, tačiau, aišku, jautėsi ir patirties stoka. Bet juk visiems būna pirmas kartas.

Ar klaipėdiečiai gerai jus priėmė?

E: Buvo šokiruoti, kai išbėgom į sceną nusigrimavę ir visus siuntinėjom po velnių… kažkodėl angliškai (juokiasi). Tai buvo labai įdomi patirtis ir nulipę nuo scenos jautėmės kaip padarę kažką TOKIO.

Buvo istorija apie laišką, parašytą krauju. Galėtumėte plačiau papasakoti?

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“E: Buvo kvaila istorija su NAHASH. Buvome kaip tik įmanoma labai pikti blackeriai. Mudu su Deiviu viename laikraštyje perskaitėm interviu su NAHASH ir mus ištiko paaugliškas pavydas, kaip čia apie juos parašė, o apie mus ne. Staigiai parašėme krauju laišką, kuriame NAHASH išdėjome į šuns dienas. Jau vėliau, po daug metų, prisipažinau Vytui iš NAHASH, kad tą laišką rašiau aš, tada abu kartu smagiai pasijuokėm.

Maždaug po metų nuo mūsų laiško jau mes gavome vieno veikėjo iš Rokiškio laišką, kuris taip pat buvo parašytas krauju. Laiške mums buvo grasinama susidoroti, sudeginti ir t. t. Šitam veikėjui net buvome surengę pasalą (šypsosi). Sužinojome, kad atvyksta jis į Vilnių ir norėjome jį pagauti ir pamokyti – nuvežti į mišką. Kažkoks šeštas jausmas jį išgelbėjo ir jis nuo mūsų išsisuko (juokiasi).

Tuo metu mes buvome tiek įsijautę į black metalą, jis užėmė tokią didelę mūsų kasdienio gyvenimo dalį, kad mes pernelyg rimtai į jį žiūrėjome. Buvome pasiruošę daug kuo rizikuoti ir dabar labai džiaugiuosi, kad ne viskuo pasinaudojome, ką buvome sumanę (juokiasi).

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“Kiek jumyse dar liko to prieš 20 metų buvusio maksimalizmo?

E: Viskas pasikeitė. Kai kurie principai išlieka, kuriems esame ištikimi ir dabar.

R: Tas maksimalizmas gal buvo nukreiptas ne ten, kur reikia. Dabar esame maksimalistai, kai tai yra susiję su kokybe, muzikiniu atlikimu, o tada mums rūpėjo ne repetuoti, o daryti kažkokią kvailą politiką (juokiasi).

OBTEST muzikantai scenoje visuomet yra apsirėdę stilizuotais pagoniškais rūbais. Kas jų autorius? Ar pasinaudojate Evaldo, kaip archeologijos specialisto, patirtimi, erudicija ir kompetencija, rengdami savo sceninį įvaizdį?

R: Tie rūbai kartais gimdavo ir spontaniškai…

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“E: Iš senų koncertinių įrašų ar nuotraukų galima pastebėti, kad mes tam skyrėme nemenką dėmesį. Iki 2005-2006 metų mūsų sceniniai rūbai buvo vieni, paskui pasirodžius „Gyvybės Medžiui“ jie pasikeitė. Aš niekada nenorėjau velti į tai archeologijos. Nenoriu kažkokios tikslios archeologinės rekonstrukcijos, pagrįstos radiniais, nes OBTEST yra meninis projektas. OBTEST su istorija turi tik bendrą sąlytį, bet neturi tiksliai jos atkartoti. Mes tenorime atrodyti savitai, originaliai ir įvedame tik tam tikras istorines detales, todėl ir susidaro toks įspūdis, kad mes rengiamės senovės rūbais. Kurdami sceninį įvaizdį, konsultuojamės, bendradarbiaujame su dizaineriais. Paskutinieji mūsų rūbai buvo sukurti padedant tuo metu dizainą studijavusiai merginai vardu Vaida, su kuria susitikdavome, kartu piešdavo eskizus, aptardavome, kas mums tinka, kas ne.

OBTEST gitaristas Enrikas pastaruosius kelerius metus užaugo kaip muzikantas, jis netgi vienintelis iš visos grupės pragyvena iš muzikos. Kokių pliusų ir kokių minusų duoda grupei Enriko profesionali muzikanto karjera?

E: Minusas tik tas, kad gyvendamas iš muzikos, jis turi galybę muzikinių projektų ir OBTEST jam yra vienas iš jų. Daugiau yra tik pliusai. Enrikas atėjo jau gimus albumui „Iš Kartos Į Kartą“, bet jis vis tiek visas dainas ne tai kad atkuria, bet sugroja savaip. „Gyvybės medyje“ Enrikas sukūrė beveik Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“visas solo partijas ir tas naujas spalvas iškart pastebėjo kritikai, kurie pradėjo klausinėti, ar šie pokyčiai yra susiję su naujojo gitaristo atėjimu. Mums tai yra tik pliusas, nes Enriko unikali technika įnešė kontrasto su manąja, todėl atsirado naujas atspalvis. Repeticijų metu grojant naujas dainas Enrikas iškart pasiūlo savų idėjų ir dainos skamba vėl kitaip. Enrikas pasako nedaug, bet visą laiką taikliai. Aš net ėjau pas jį į gitaros pamokas, jis man yra davęs keletą labai naudingų patarimų.

R: Enrikas yra grojęs daug visokių stilių su įvairiais muzikantais ir gali taikliai pakomentuoti mūsų grojimą. Mums, kaip muzikantams, Enriko profesionalumas yra didelis pliusas, ypač – grojant gyvai.

Interviu vienam dienraščiui esate užsiminę, kad „Osmose Records“ tikėjosi, jog išleidę albumą, OBTEST daug ir intensyviai koncertuos ir, anot jūsų, „atidirbinės“ į albumo leidybą įdėtus pinigus, tačiau jūs to negalite sau leisti, nes neturite tam laiko. Ar tai visgi reiškia, kad muzika nebėra obtestų gyvenimo aistra Nr. 1? Kam muzika užleido vietą?

R: Negali gyventi, turėdamas tik vieną gyvenimo tikslą. Yra daug tikslų, daug prioritetų: darbas, šeima, grupė, sveikata ir kt. dalykai. To laiko viskam neužtenka. Jei būtume vykdę „Osmose“ sąlygas, kitos gyvenimo sritys būtų labai nukentėjusios ir neaišku, kuo tai būtų baigęsi. VADER lyderis Peter net metė savo šeimą dėl muzikos, o mes to tikrai nesiruošiame daryti.

E: Tokie iššūkiai turi pasitaikyti, kada tau yra 18-20 metų, kai esi pilnas energijos, neturi kitų įsipareigojimų ir niekas netrukdo tokius iššūkius įveikti. Dabar gavę tokius pasiūlymus, mes turime nustatyti savo sąlygas, o tai riboja bendradarbiavimą. Jei mums siūlo mėnesio turą, mes tegalime iš savo pusės pasiūlyti dvi savaites. Leidėjui tai tėra verslas, jam turi sueiti piniginiai galai, jam nerūpi kitų problemos.

Per 20 metų Lietuvos metalinis judėjimas taipogi nestovėjo. Kokius išskirtumėte didžiausius pasiekimus ir nuopuolius Lietuvos metalo scenoje per šį ilgą laikotarpį?

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“E: Lietuvos metalo scenoje vyksta vienas didelis nuopuolis, išskyrus 1990-1992 metus, kai vyko pirmieji „Death Comes…“ festivaliai, buvo jaučiamas proveržis, kai užaugo karta, kuri galėjo pasinaudoti susidariusiomis galimybės ir kažką gero nuveikti. Ta banga savaime užaugino jaunesnius žmones, kurie jau buvo įkvėpti tos pirmosios bangos – tokiais laikome ir save. Kai per Sėklos radijo laidas leisdavo CONSCIOUS ROT, DISSECTION, mes galvodavome: „Šakės! Ir Lietuvoje tai pagaliau vyksta!“ Mums tai buvo labai stiprus impulsas kažką daryti.

Vėliau pasirodė, kad Lietuva kilo tik iki tam tikro lygio, kad ir ką bedarytum. Ambicijos kažką daugiau nuveikti atsimušdavo į nematomas lubas, todėl ir neturime pasaulinio garso grupių. Buvo to paties Sėklos bandymai iškelti REGREDIOR – nieko nepavyko. GHOSTORM pasiekimai buvo nemenki: albumas vokiečių kompanijoje „Black Mark“, albumas japonų kompanijoje „Lard Records“, surinkti geriausi to meto muzikantai-žvaigždės. Bandymai padaryti šią grupę pasaulinio lygio buvo nemaži, bet viskas tuo ir baigėsi. Ir viskas taip pat tęsiasi iki šiol.

Bet jūs kalbate apie grupių populiarumą. O kaip dėl kūrybos? Argi po 1995-1997 metų laikotarpio Lietuvoje nebeegzistuoja stiprios kūrybine prasme grupės?

E: Galima kalbėti apie vienetinius reiškinius. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi grupe LUCTUS. Pamenu, 2003 m. grojome festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, prie manęs priėjo berniukas (LUCTUS boso gitaristas ir vokalistas Simonas, – aut. past.) ir paklausė, ar mes iš OBTEST. Tada jis vėliau mums davė savo demo kasetę su įrašyta savąja kūryba. Paklausiau – genijus! Turi smarvės! LUCTUS groja paprastai, bet turi savyje KAŽKĄ tokio.

Paskutinis fenomenas PARALYTIC man, kaip mažai besidominčiam lietuviška scena, padarė didžiulį įspūdį. Man death metalas baigėsi su pirmuoju GRAVE albumu, bet PARALYTIC tikrai patraukia dėmesį. Buvau šokiruotas – suėjo jaunučių chebra ir padarė kažką tokio, kas yra tikrai super! Yra tūkstančiai death metalo grupių, o štai jie padarė kažką tokio, kas išsiskiria. Jei susiras jie gerą vadybą, iš jų gali kažkas ir išeiti. Labai didžiuojuosi, kad yra tokių perliukų.

Pavydu žiūrėti į Norvegiją, Suomiją, kuriose gyvena panašus skaičius žmonių, kaip ir pas mus, bet kokias jie turi scenas! Tiek grupių, tiek muzikantų, tiek genijų! O jaunimas juk visur toks pats. Paėmei gitarą – ir pirmyn! Deja, Lietuva yra popso provincija…

Na, juk metalas šiandien sutinkamas kone visose gyvenimo srityse: SEPULTURA gabalas skamba VW reklamoje, HELHEIM dėsto istorines pamokėles vaikams, KEEP OF KALESSIN dalyvauja „Eurovizijoje“…

E: Bet argi Norvegijoje kas nors lindo į vaikų darželius su black metalu prieš 10-15 metų? O juk buvo šitiek gerų grupių! Manau, tai yra užimtumo klausimas. Jaunimo yra tiek pat, tik pas mus jis eina mašinų vogti, o Norvegijoje ima gitarą į rankas ir groja. Aišku, galima susieti tai su socialiniais dalykais, sąlygomis ir t. t.

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“Esate kažkada užsiminę, kad po to, kai „Gyvybės Medį“ pristatėte akustiniame koncerte, neatmestumėte minties išleisti akustinį albumą. Ar ši idėja vis dar gyva?

R: Manau, kad ši idėja vis dar gyvuoja. Reikia tik tam laiko ir žiūrėsime, kaip viskas baigsis (paslaptingai šypsosi).

E: Tai kol kas neįgyvendintas projektas, bet jis nėra atmestas, todėl kažkada turėtų pasirodyti. Vienintelis pasiteisinimas – jis turi subręsti (šypsosi).

Nuo paskutinio jūsų studijinio darbo praėjo jau beveik 5 metai. Ar Gints Lundbergas (latvių garso inžinierius, padėjęs įrašyti albumą „Gyvybės Medis“, – aut. past.) nerašo jums ilgesio kupinų laiškų?

E: Rašo. Jau praeitų metų vasarą buvome užsakę jo studiją, bet dėl tam tikrų aplinkybių turėjome ją atšaukti. Tikiuosi, kad grįšime ten šiais metais.

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“Šiandien nemažai ilgai grojančių grupių mėgsta savo naujojoje kūryboje panirti į ieškojimus, įnešti į savo muziką daugiau progresyvumo. Ką apie tai galvoja OBTEST?

E: Mums visados patiko paprastos dainos, nebent kartais į jas įpinant kitų elementų ir taip jas pagražinant.

R: Dainos turi būti paprastos ir aiškios. Turi būti metalas, o ne kokia tai lyrika (juokiasi).

„Gyvybės Medyje“ buvo viena daina, sukurta gerokai anksčiau, nei išėjo diskas – „Geležinis Vilkas“. Ar dar turite savo archyvuose nepublikuotų kūrinių? Jei taip, ar nežadate jais pasidalinti?

E: Vieną tokią dainą jau išgirdote – perleisdami albumą „Auka Seniems Dievams“ netyčia atkasiau kūrinį „Amžina Aušra“. Ši daina buvo sukurta šitam albumui, bet nebuvo įrašyta, nes taip ir nebuvau parašęs jai žodžių. Po 10 metų parašiau jai žodžius, su Deiviu ją parepetavome ir įrašėme. Kadangi visas albumas buvo iš naujo sumiksuotas, tai ir „Amžina Aušra“ buvo iš naujo sumiksuota bei paruošta leidybai. Galima sakyti, kad ši daina tiesiog išniro iš tų laikų.

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“Aš stengiuosi kaupti savo garso archyve visą savo kūrybą: melodijas, rifus, dainų demo variantus. Aš tą archyvą nuolatos atnaujinu ir perverčiu nuo pradžios iki pabaigos ir visą laiką randu temų, kurios niekur nebuvo panaudotos. Jau albumui „Iš Kartos Į Kartą“ naudojome temas, melodijas iš senesnių laikų, po to iš viso likusio kūrybinio katilo buvo semtasi dirbant prie „Gyvybės Medžio“, o kas liko nuo to albumo, naudojama naujajam diskui. Visa sena, kas liko, yra maišoma su nauja kūryba, ir taip gimsta albumas. Išbaigtų dainų jau nebeišeis ištraukti, bet iš senų, nostalgiškų melodijų gali būti sulipdyti nauji kūriniai, kurie dvelks senąja kūryba. Manau, kad tai dainoms suteikia unikalumo ir neleidžia atitrūkti nuo OBTEST stiliaus, kuris jaučiamas per visą grupės kūrybą.

Evaldas, Ričardas ir Deivis – esate kartu visus tuos 20 metų? Kas yra tas bendrasis OBTEST branduolio vardiklis, laikantis jus kartu ir verčiantis kurti muziką?

R: Sakykim, kad su santykiais mums labai pasisekė. Niekad nebuvo kažkokių trinčių. Ir koncertuodavome kartu, ir albumus įrašinėdavome – nesvarbu, ar matomės tris kartus per dieną, ar vieną kartą per mėnesį, santykiai išlieka tie patys. Gal dėl to, kad esame iš vieno rajono? Žvėryno dvasia (juokiasi).

Dvidešimtmetį švenčiantys OBTEST: „Tai turi būti mūsų visų gimtadienis“E: Mes visi esame tų pačių metų perėjimo, visi esame iš to paties rajono. Mūsų tėvai yra iš to paties rajono. Tai jau yra dvasia. Žvėryno dvasia.

Ir tą dvasią bandysite palaikyti vasario 2 d. įvyksiančiame OBTEST 20-mečio jubiliejaus koncerte…

E: Kviečiame visus ir iškelti ragą į mūsų visų – grupės, gerbėjų, svečių – sveikatą. Tai turi būti mūsų visų gimtadienis. Mes galime groti sau, neišeidami iš namų studijos, bet kai grojant salėje žmonės kartu dainuoja mūsų dainas – tokio jausmo nepatirsi niekur. Tada pajauti tą atgalinį ryšį ir jautiesi su tais žmonėmis kaip viena komanda. Su tais žmonėmis ir norime susitikti ir susidaužti bokalais!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Birutė
2013.01.31 11:55

Palaikome Žvėryno dvasią “New York” erdvėje jau poryt!!!

brotheris
2013.01.30 12:12

thx

speigas
2013.01.29 20:10

Black Mark yra švedų leiblas, dėkui, Gedai.
Anubi kažkaip nepelnytai užmiršti šitame interve, nors ir Sadlave gan glaudžiai susijęs su jais. Pirmieji iš Lt išleido pilnametražį Lp vinilo pavidale, nepamirškim, kad tapo ir yra tam tikru kolekciniu kultu jau keliolika metų. Ir tai tikrai ne vien dėl vokalisto žūties. Garbinu Obtest, bet kartu linkiu nepasikelti perdaug, nes ir tie patys Osmose būdami profesionalais , reikalavo profesionalaus požiūrio į muziką, produkciją, leidybą, o ne laukė laiko, kai ateis įkvėpimas, noras ir pan. paprasčiausiai ne tie laikai.

diovim
2013.01.29 17:22

Tikrai įdomus interviu, dėkui, Gedai.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus