DUSK “Jahilia” – geležinis kumštis Alachui iš Pakistano

Alachas turbūt paslapčia pasiklauso metalo. Nors jo tarnai žemėje priešinasi šiai bedievystės apraiškai. Bet kaip pasitaiko išimčių iš taisyklių, taip ir sunkiosios muzikos aruoduose kartais uždera „blogų“ vaisių. Taip nutiko viename iš musulmoniškų kraštų, Pakistane, kur prieš ištisą dešimtmetį dviejų patrakėlių tandemas apsigaubė tamsiąja DUSK skraiste. Tai Fazaras Anwaras ir Babaras Shaikhas. Pasirodo, šie du apskritai pradėjo metalinę „civilizaciją“ savo gimtinėje. Pradžioje labai „brutaliai“ – grodami death/black metalą. Vėliau, matyt, pagrūmojus musulmoniškajam Aukščiausiajam, ėmėsi eksperimentų su „švelnesniais“ žanrais, bet vis tik iš esmės metaliniais. O šiandien į rankas pakliuvo poros metų amžiaus produktas „Jahilia“. Jis – jau antrasis didelis „bedieviškos“ poros darbelis. Pavadinimas reiškia mišką, kuriame galima pasislėpti nuo savęs paties, kai nebeišeina susitarti su vidiniais balsais. Pasirodo, Jahilia žino tos sutarties slaptažodį…

Koks gi takelis per šį mišką? Muzikiniu požiūriu DUSK kūryboje galima rasti visko: death ir net black metalo likučių, melodingumo, gotiškų tamsybių, hard&heavy ar net progresyvui būdingų techniškų gitarinių rifų, poweriškų klavišinių partijų, roko baladžių lyriškumo, grotesko etc. Be abejo, netrūksta ir rytietiškų motyvų, rasime net folkloro ir maldų. Iš viso to galima susidaryti įspūdį, kad šių pakistaniečių kūryba panaši į viską ir į nieką. Taip ir yra.

Paskaitinėjus lyrinius „nukrypimus“, nerasime jokių piktžodžiavimų prieš dievą ar šėtoną, prakeiksmų sustabarėjusiai visuomenei, politinių motyvų, meilės žodelių ir pan. Užtat girdime krūvą psichologinių/filosofinių pamąstymų, mistiškų paralelių, pasąmonės užkaborių vaizdinių. Apskritai, žodžių DUSK albume mažai, muzikos – daug. Ir ji tikrai sudėtinga. Tai dar vienas neįprastas momentas, nekalbant jau, iš kokių pažiūrų krašto visa tai kilę.

Gana įdomus albumo apipavidalinimas, kuriame irgi matomas tam tikras „jovalas“, kaip ir muzikoje bei lyrikoje. Įskaitant ir arabiškus rašmenis, įsipainiojusius tarp vaizdų, nuotraukų, tekstų, padėkų. Tas viso ko chaotiškumas turbūt ir „suvalgė“ tą pusę balo, kurios trūksta iki aukščiausio „Jahilia“ įvertinimo. Ką padarysi, mėgstu tvarką. O šiaip tai surasti priekaištų šiam darbui nelengva. Kaip ir sunku pasakyti, kad tai „true“ metalas…

Vertinimas: 9.5/10.

„Jahilia“
2003 m. „Epidemie Rec.“
Trukmė 41:50

1. Attachments
2. Hidden From Senses
3. Jahilia Calling
4. The Subdued Light
5. Night Bulb Angel
6. As Pain Becomes Liquid
7. Decadent Little Girl
8. Translucence