Doom metal biblija

Nors šis straipsnis parašytas 2002 metų pabaigoje, šiandien jis taip pat naudingas keletui metalgalvių. Tokio straipsnio reikia ne vien jaunimo mokymui, bet ir senimo klaidingo (ne)supratingumo išrovimui. Dauguma doom metal pina į vieną sūkurį su gothic metal ir tai yra pirmoji nuodėmė. Kai tokie asmenys praveria burną, kyla noras įkišti jiems savo vasarinę kojinę gerklėn, užpilti šokoladu ir kerzu pamatuoti subinės gylį. Tačiau apie kankinimo būdus pašnekėsime kitąkart… Nepaneigiamai teisūs asmenys galvoja, jog kai kur doom’as siejasi su gothic metal. Teisybė, bet tai tėra aisbergo viršūnė. Tada jūs paklausite: “Kas yra doom metal???” Pasistengsiu atskleisti doom’o scenos uždangą, papasakosiu apie įvairias atšakas, stilių mišinius. Vienareikšmiškai įgrūsti kažkokią tiesą sunku, doom’as labai įvairus ir kilęs iš daugybės atšakų. Šiame straipsnyje panagrinėsiu, dėl ko kyla nesutarimai, pasistengsiu pateikti racionalius atsakymus į ginčytinus klausimus (my way or no way).

Doom metal – labai plataus muzikinio žanro porūšis, todėl savaime aišku, kad muzikos pagrindas turėtų būti metalas. Vėliau pamatysime, jog būna tam tikrų nukrypimų nuo šios normos. Yra įvairių nuomonių apie tai, kas iš tikrųjų yra metalas, bet čia apie tai kalbėti nesiruošiu (vietoj to geriau paskaitysiu darželinukams “Kvantinės fizikos teoriją”).

Dauguma metalistų galvoja, kad šio stiliaus muzika labai vienoda, “silpna/snarglėta”, be variacijų. Neišvengiamai teks paaukoti šiek tiek savo laiko (kad ir kaip jo trūktų), kad pamatytumėte tokių žodžių absurdiškumą (pradžiai užteks perskaityti šį straipsnelį). Nenuostabu, kad panašūs kaltinimai būdingi daugumai metalo stilių (kriokalų brutalas, džiržgintojų blekas). Galima būtų išskirti tik power metal, nes ten nėra į ką gilintis.

Kuom gi doom’as skiriasi nuo kitų metalo atšakų? Galvoje nejučia iškyla toks atsakymas – tai lėtas metalo žanras, prisunktas sunkumo, tamsos, liūdesio, depresijos, melancholijos. Doom metal išryškina niūrumą iki aukščiausio lygio, kokio nesukuria joks kitas metalo stilius. Aišku, jei žiūrėsime į doom’ą vien pro tokią prizmę, nebus iš to jokios naudos, juk egzistuoja pakankamai agresyvios “lemties” išraiškos formos… bet apie viską nuo pradžių.

Kai kurie pirmais doom’o pavyzdžiais laiko BLACK SABBATH albumus “Black Sabbath” ir “Paranoid”. Abu įrašai išleisti 8-ajame dešimtmetyje. Nepaisant didelės bliuzo dozės, “Paranoid” iki šių dienų išlieka vienas tamsiausių jų albumų. Šie darbai kai kam sukelia neteisingas iliuzijas ir jie laiko BLACK SABBATH doom metal pradininkais. Atkaklesnis asmuo gal tą ir įrodytų (kumščiai juk niekur nedingo), bet tektų iliuzijų pagalba kovoti su realybe. BLACK SABBATH – vieni iš heavy metal (ir apskritai metalo) pradininkų. Teigti, kad BLACK SABBATH yra doom’o grupė, būtų pernelyg drastiška ir netikslu. Tokiu būdu dauguma metalo grupių taptų doom’inėm, juk jose yra kažkas tamsaus ir niūraus. Dabar jau galime padaryti išvadą: BLACK SABBATH labai įtakojo grupes, kurios padėjo susiformuoti doom metalui. Tuo pačiu šis teiginys neneigia ypatingos BLACK SABBATH įtakos metalui ir nedaro niūresnių grupių doom’u.

Pavadinimo kilmė taip pat sukelia savo ginčų dozę. Nepaisant to, jog yra manančių kitaip, stiliaus pavadinimas kilo iš CANDLEMASS albumo “Epicus Doomicus Metallicus”. Kitą nuomonę turintys asmenys skelbia, kad pavadinimas atsirado iš BLACK SABBATH kūrinio “Hand of Doom”.

Keletas doom metal formų egzistavo jau nuo 8-ojo dešimtmečio, bet dauguma (pirminių) doom’o grupių atsirado 9-ojo dešimtmečio pabaigoje (ir vėliau). Tokios grupės kaip TROUBLE, THE OBSESSED ir CANDLEMASS yra tinkami ankstyvojo doom metal pavyzdžiai. Praeityje grupės dainuodavo švariu balsu ir šiuolaikinis supratimas, kad doom’e vyrauja death’iškas vokalas, yra neteisingas (dėl šios priežasties kartais kyla nesusipratimų).

Modernus doom metal, taip pat žinomas kaip death/doom, gimė kaip reakcija į death metal, taip pat, kaip death’as išsirutuliojo iš thrash’o. Grupės, reaguodamos į super greitus death’o rifus, pradėjo groti itin lėtai, labiau nei įprastai atlaisvino stygas, taip išgaudamos žemesnį ir tuo pačiu sunkesnį skambesį. Vienas iš įsimintinesnių pavyzdžių – Lee Dorian, buvęs NAPALM DEATH vokalistas. Jis įkūrė savo grupę CATHEDRAL. Reakcija akivaizdi – ankstyvieji CATHEDRAL albumai ypač lėti.

Pagaliau priėjome prie kito doom’ui būdingo bruožo – lėto grojimo kaip kontrasto visam metalo stiliui. Lėti, pasikartojantys rifai veda klausytoją iš proto, reikalauja sukoncentruoti dėmesį. Būtent ši savybė sukėlė kritikos bangą, teigiančią, kad doom metal nuobodus, jame absoliučiai nėra dinamikos. Kaip ir kiekviename žanre, yra grupių, neturinčių talento, stokojančių originalumo, grojančių nuobodžiom klišėm ir pan. Remtis tuo ir teigti, kad visas doom’as yra neoriginalus ir nuobodus, gali tik idiotai. Lėta nereiškia nuobodu (“lėtai” doom’e reiškia lėčiau negu “lėtai”).

Minėjau, kad muzikos sunkumas taip pat svarbus doom metal bruožas. Tačiau ir čia “sunkumas” įgauna daugybę formų, pvz., diSEMBOWELMENT “vidurius verčiantis” skambesys arba ST. VITUS “sabatiški” rifai, transcendentiniai ESOTERIC garsai, romantiška MY DYING BRIDE depresija. Šios grupės ieško savotiško sunkumo ir jį galime jausti jų muzikoje.

Kartais sunkumas suartina doom’ą su kitu žanru – stoner rock. Abu žanrai siekia išgauti “sunkiausią” garsą (neskaičiuosime tų pussy grupių) ir dėl to dažnai susimaišo, “persikloja”, taip atsiranda “pilka” stoner/doom zona. Stoner turi bendras šaknis su metalu (tie patys BLACK SABBATH), todėl kyla nesusipratimų, kas yra “true”. Dauguma stoner fanų mano, kad stoner rock ar stoner/doom yra vienintelė teisinga doom išraiška (dar kitaip vadinama “true doom”). Tuo pačiu atsako ir kita barikadų pusė, teigianti, kad būtent death/doom yra tikrasis doom. Šiuos ginčus geriau palikti ramybėj, juk stoner/doom ir death/doom yra tas pats doom’as. Pastebimas ir įdomus nesutapimas su anksčiau dėstytomis mintimis – stoner/doom dažniausiai sunku priskirti prie metalo (todėl death/doom ir laikomas true).

Doom’ui gana būdinga (ypač death/doom nuokrypoms) naudoti violončeles, sintezatorius, fleitas ir pan. Tuo įvairovė nesibaigia, yra maišyto su techno-industrial, black metal arba klasikine muzika. Taigi susipažinkime su populiaresniais doom metal stiliais.

Proto Doom
Šis pavadinimas naudojamas gana retai, bet juo bandoma apibūdinti pirmąsias grupes, kurios grojo doom’išką muziką (doom metal protėviai). Paprastai tai yra roko įtakotas ankstyvasis metalas (arba hard rokas), pripildytas 70-iesiems būdingo skambesio.
Pavyzdžiai: BLACK SABBATH, PENTAGRAM, BEDEMON.

Traditional Doom
Tai – pirmoji doom metal karta. Jai priklauso ne tik grupės, pirmosios pradėjusios groti doom’ą, bet ir naujosios, kurios tęsia teisingas tradicijas. Muzika lėta ir sunki su įmaišytu 9-ojo dešimtmečio heavy metal skambesiu, paprastai užgoždavusiu BLACK SABBATH įtaką. Dalis šių grupių palaiko tikrąją rock&roll dvasią, todėl naujesnės dažnai “nugrybauja” stoner žanro link. Kartais šitas postilis dar vadinamas “Old School Doom” arba “Classic Doom”. Kai kurios grupės užsižaidžia su power metal ir jo fantazijų srautais (įsivaizduokite sulėtėjusius MANOWAR). Paprastai jos dar vadinamos epic doom grupėm. Be abejo, yra ir epic traditional doom grupių. Pasistengsiu daugiau nedrumsti vandens.
Pavyzdžiai: CANDLEMASS, ST. VITUS, THE OBSESSED, SOLITUDE AETERNUS, DOOMSWORD, SOLSTICE.

Death/Doom
Death/Doom – tai antroji doom metal karta. Šis, vis dar kylantis ir galintis pasigirti nemažėjančiu populiarumu doom’o žanras (grupių, gerbėjų gausa), atsiradęs 9-ojo dešimtmečio pabaigoje/10-ojo pradžioje, suteikė doom’ui naują gyvenimą. Savotiškas death’o ir doom’o mišinys pakerėjo daugelį klausytojų. Muzika agresyvėja ir tolsta nuo rock&roll. Artėjama prie tamsos, kritimo ir (kartais) romantikos tematikų. Nors gargaliuojantis vokalas anksčiau buvo savotiška būtinybė, šiomis dienomis atsiranda grupių, naudojančių ir švarų/epinį vokalą.
Pavyzdžiai: MY DYING BRIDE, ankstyvieji PARADISE LOST, diSEMBOWELMENT, MORGION, POEMA ARCANUS, NOVEMBERS DOOM.

Funeral Doom
Taip apibūdiname ekstremalų doom’ą. Funeral doom atsiskyrė nuo anksčiau minėto death/doom ir žygiavo sunkėjimo/lėtėjimo keliu daug toliau. Grupės kuria iškraipytą, depresingą, lėtą, bet tuo pačiu dažnai svajingą muziką. Ekstremalų kova su greičiu. Toks apibūdinimas kilo dėl to, kad muzika dažnai primena laidotuvių eiseną. Stiliaus išradėjai – THERGOTHON, pavadinimą suteikė grupė FUNERAL. Besivystydamas funeralas įgauna naujus veidus ir dažnai persikloja su dark ambientu bei drone.
Pavyzdžiai: SKEPTICISM, SHAPE OF DESPAIR, THERGOTHON, FUNERAL, UNTIL DEATH OVERTAKES ME.

Stoner/Doom
Priėjome prie dviašmenio kardo. Vienas apibūdinimas tinka grupėms, maišančioms savotišką 8-ojo dešimtmečio įtakotą stoner rock su (tradiciniu) doom’u, kitas tinka sunkų, psichodelinį doom metal grojančioms grupėms. Taip yra dėl to, kad dauguma maniakų, grojančių ekstremalų/psichodelinį doom’ą, apibūdina save kaip stoner ir doom (sutampa jų nešamos idėjos). Grupės daugiausia dėmesio skiria heavy rifams, psichodeliniams garsams ir paprastai būna labai įtakotos BLACK SABBATH (kultas ir nieko su tuo nepadarysi).
Pavyzdžiai: ELECTRIC WIZARD, SLEEP, ABDULLAH, HIGH ON FIRE.

Sludge Doom
Tai kažkas panašaus į sunkesnę stoner/doom versiją. Sludge terminą vartoja daugybė grupių (ir tuo pačiu jų fanai). Dažnai visai neteisingai. Paprastai grupės naudoja sunkiai skambančius rifus ir hardcorinį vokalą – skamba lyg būtų didžiausi alkoholikai. Vėlgi žymi BLACK SABBATH įtaka (kad ir ideologine prasme). Šioje vietoje grupės dažnai linksta į eksperimentus. Paprastai sludge nėra siejamas su sintezatoriais ir panašiu mėšlu. Kai kas labai sėkmingai sugebėjo panaudoti šiuos instrumentus, įkvėpti naujovišką atmosferą, pakreipti sludge kita linkme. Konkrečiai turiu omeny NEUROSIS, “mieluosius” WORMWOOD. Nepaisant negausių eksperimentų, sludge išlieka vienu ekstremaliausiu, pikčiausiu, keisčiausiu doom’o žanru. Cituoju GRIEF: “If it’s too slow, you’re too happy”.
Pavyzdžiai: EYEHATEGOD, GRIEF, SLOTH, CROWBAR.

Atmospheric Doom
Daugybė kūrinių/grupių papuola į šią kategoriją (įsigilinus vos ne bet kas gali čia pretenduoti). Tai viena iš nedaugelio doom metal variacijų, kuri atvirai nesiorientuoja į muzikos sunkumą. Grupių, įsipaišiusių į šią kategoriją, šaknys slypi metale ir doom’e. Jos sušvelnina esamą garsą, savo muzika sugeba nupiešti mistika dvelkiančius vaizdus, sukeliančius pasakų ir romantikos iliuziją. Kadangi šaknyse slypi doom metal, paprastai romantikos nelydi gražios pabaigos. Čia sutinkame daugiau kremo/snarglių negu doom’e apskritai. Plačiai naudojami moteriški vokalai, pakankamai didelės sintezatorių dozės ir visokių kitokių panašaus tipo instrumentų. Lyginant su gothic metal, muzika nėra tokia pompastiška ir optimistiška.
Pavyzdžiai: ankstyvieji THE 3RD AND THE MORTAL, AS DIVINE GRACE, CHALICE, LEFT HAND SOLUTION.

Drone Doom
Paklausius kyla klausimas, ar tai muzika? Grupės žengia daug toliau už funeral atstovus. Jų kuriamą muziką galima apibūdinti taip: “gravitacija tampa muzika” arba “tektoninės plokštės juda giliai po žemės pluta”. Dažnai muzika būna be aiškios melodijos, bet vis dar įtakota BLACK SABBATH (tuo pačiu kelias į drone atveda iš stoner), kartais be vokalo ar netgi ritmo. Durys plačiai atvertos eksperimentams su noise, sludge, kartais net su traditional doom.
Pavyzdžiai: EARTH, SUNN 0))), KHANATE, BUNKUR, BORIS.

Dark Metal
Dark metal gali turėti daugybę formų. Šis žanras reikalauja atskiro straipsnio, kadangi pagrinde tai yra neapibrėžta zona. Dark’ui priklausančios grupės – įvairių metalo stilių hibridai; jas klasifikuoti sunku, nes sumaišius doom metal, black metal, death metal ar net darkwave vargu ar galima numatyti rezultatą. Doom’o scenoje šį pavadinimą naudojame norėdami apibūdinti “savižudiškai” skambančias grupes, kurios paprastai maišo doom metal su black metal, iš ko gauname bepročių scream’us, pakankamai greitas kūrinių dalis, papildančias doom’išką skambesį.
Pavyzdžiai: ankstyvoji KATATONIA (ir klonai), DEINONYCHUS, ankstyvieji BETHLEHEM, CULTUS SANGUINE, VOID OF SILENCE.

Emotional Rock
Tai nėra doom’as (ir netgi metalas). Miniu šį žanrą dėl to, jog pakankamai senų doom metal grupių “nusivažiavo” bala žino kur (t.y. iki emotional rock). Dažniausiai tai – liūdnas rokas, kuriame naudojamas švarus vokalas. Venkite kiek galima labiau.
Jums gerai žinomi pavyzdžiai: naujoji ANATHEMA, naujoji KATATONIA.

Svarbiausia yra tai, kad visi šie pavadinimai gali suteikti tik apytikslį apibūdinimą. Paprastai mes juos naudojame savo tinginystės vardan. Negi imsi ir smulkiai šnekėsi apie kiekvieną grupę? Spjauni ir prilipdai etiketę, o klausiantysis turi bendrą supratimą apie galimą grupės skambesį (ypač kai turi kažkokį išprusimą doom’o srity). Geriausia yra nepasitikėti niekuo.

Doom metal ir gothic skirtumai

Nesakau, kad esu gothic žinovas (nė velnio, pas mus net didžioji dauguma tų, kurie vadina save gotais, nieko apie tai nenutuokia), bet truputį nukrypsiu nuo temos ir aprašysiu pagrindinius šių dviejų žanrų skirtumus. Dauguma žmonių lipdo etiketes, nežinodami, kas yra kas (pirštais nerodysime). Pirmoji (ir galbūt pagrindinė priežastis) yra ta, kad įrašų kompanijos bei metalinė žiniasklaida (cha cha) grupėms klijuoja neteisingas etiketes. Rašydami reklaminio tipo apibūdinimus ar recenzijas, autoriai dažniausiai neįsigilina į grupės kūrybą, skleidžiamas idėjas. Sugedęs telefonas pradeda kelionę nuo leiblo, pasiekia įvairius distributorius, o per ten jau vartotojus. Geras pavyzdys būtų MY DYING BRIDE. Nustojus dominuoti growl’ui, pasipylė apibūdinimai “gothic”. Nepatikėsiu, jei pasakysit, jog to nematėt.

Truputėlis istorijos. 9-ajame dešimtmetyje gothic subkultūroje vyravo niūri, depresyvi muzika. SISTERS OF MERCY, FIELDS OF THE NEPHILIM ir BAUHAUS laikomi gothic pionieriais. Gothic judėjimas prasidėjo ir paplito kaip punk judėjimo priešprieša – tai lyg romantiškas grožio troškimas. Šiomis dienomis gothic išgyvena pakilimą, kuriam vadovauja LONDON AFTER MIDNIGHT, VNV NATION, SOPOR AETERNUS, CLAN OF XYMOX ir kiti. Muzika varijuoja nuo elektroninės šokių iki goth rock. Doom metal ir gothic turi bendrų interesų dramatizme, melancholijoje, tamsume ir (kartais) depresijoje. Gothic subktultūra daugiau linksta į šokių muziką, wave, o doom’as, kaip ir priklauso metalui, naudoja “sunkias” gitaras ir būgnus. Kaip minėjau MY DYING BRIDE kartais priskiriami prie gothic. Galiu pacituoti grupę: “What’s this gothic nonsense? We’re a fucking metal band!”

Jei labai rūpi gothic subkultūra, jos toleruojama muzika, paieškokite informacijos čia: http://www.tc.umn.edu/~gunn0025/classix.html

http://www.gothicsubculture.com

Dabar kyla klausimas: “O kur dingo gothic metal??”. O gi niekur, tai “gotika metale”. Čia, naudojant metalo elementus, dažniausiai išreiškiamos “beauty and the beast” temos (aišku, tuo neapsiribojama). Paprastai tokioje muzikoje aktyviai naudojami sintezatoriai, moteriški vokalai (šalia vyriškų). Balsai iš salės: “taigi doom metal yra tokių pačių elementų!?”. Taip, tai tiesa, bet skirtumą galima pajausti gilinantis į grupės skleidžiamas idėjas, pagaliau į jų pačių propaguojamą sceną. Dabar dažnai vartojame terminą “gotika”, norėdami apibūdinti labai “skystą” doom’ą (arba kartais netgi nukrypimą į goth rock). Pagrinde tai – idėjos ir “gothic feel”. Dar galima paminėti pakankamai svarbų dalyką: gothic metal kilo ne iš doom’o, o sumaišius gothic idėjas su metalu apskritai. Atpažinimo nelengvina faktas, kad daugybė doom’o grupių savinasi idėjas iš gothic scenos (arba to pačio gothic metal). Tą patį daro ir gothic metal grupės (kad ir VIRGIN BLACK albumas “Elegant …And Dying”).

Galiu paminėti klasikinį pavyzdį, kuris, galbūt, padės labiau susiorientuoti – tai THEATRE OF TRAGEDY. Pirmieji du jų albumai buvo atmospheric doom metal (tiesa, su didele gotiškumo doze). Paskui grupė susikoncentravo ties romantika ir paliko doom’inį muzikos sunkumą bei niūrumą. Visi žinote, kas atsitiko paskui.

Tikiuosi, nesusidarė įspūdis, kad gothic yra kažkas blogo. Kai kurie iš jūsų turbūt supyks dėl gothic metal ir gothic (viso kito) atskyrimo. Tą patį galima būtų daryti ir su wave, ethereal, bet čia jau ne mano kompetencijoje. Visi pavyzdžiai buvo kruopščiai atrinkti, kai kur pabrėžti grupių grojimo laikotarpiai. Tai – daugiau ar mažiau etalonai. Jei kas knisis giliau, pamatys, kad daugybė dalykų persipina, neatitinka tikrovės. Manau, sutiksite, kad rėmai turi būti. Atkreipkite dėmesį į šią (pakankamai neįvertintą) muziką, galbūt atrasite tai, ko ieškojo kažkuri jūsų dalis.

Nusipirkęs vietą reklamai norėčiau padėkoti žmonėms, kurie vertė mane parašyti, tobulinti, perrašyti, dar kartą taisyti, padėjo ir palaikė viso šio košmaro metu. Taip pat perduodu linkėjimus mamai.