DOMINIA: „Esame ne HAIRbangeriai, o HEADbangeriai“

Rusijos sunkiosios muzikos scena nėra ta, kuri dominuotų Europoje, o tuo labiau pasaulyje. Vis tik kiekviena taisyklė turi savo išimtį. DOMINIA yra būtent ta išimtis blankokoje Rusijos metalo scenoje. Melodingi, bet nesaldūs, svajingi, bet kartu ir brutalūs – taip galima būtų apibūdinti DOMINIA muziką. Radijo stoties „Start FM“ metalo metalinės muzikos laidos „Audronaša“  šį Sankt Peterburgo kolektyvą užpelengavo dar 2007-aisiais, ir tik praėjus 8 metams prisiruošė susisiekti ir pakalbinti DOMINIA vokalistą Antoną Rosą ir smuikininką Dmitrijų „Casperą“ Riško. Apie naujausią (ir tiesiog puikų!) DOMINIA albumą „Theophania“, apie Piterio sunkiosios muzikos sceną, dievą ir kitus dalykus skaitykite šiame interviu.

„Audronaša“ sveikinasi su grupe iš Sankt Peterburgo DOMINIA. Visų pirma, supažindinkite trumpai Lietuvos metalistus su pagrindiniais grupės karjeros momentais.

Antonas Rosa: Sveiki, čia Antonas Rosa iš grupės DOMINIA. Grupė buvo įkurta 1999 m., kai persikėliau gyventi į Peterburgą. Gana greitai susipažinau su Danieliu, su kuriuo ir įkūrėme kolektyvą. Vėliau prisijungė mūsų pirmasis būgnininkas Jegoras Žibinovas, kuris mirė 2001 m. Mums vis dar jo trūksta…

Tada mes vadinomės TESTAMENTUM. Vėliau mūsų gyvenimo įvyko permainų, pradėjome groti lengvesnę muziką, nes iš pradžių grojome death-black metalą. Nusprendėme pakeisti ir pavadinimą. Maždaug tuo metu pradėjome ir koncertuoti, o prie mūsų prisijungė Casperas – mūsų deimantas, mūsų maestro. Vienu metu grupės sudėtyje buvo net 6-7 žmonės. 2005 m. mus atrado Konstantinas Bylejevas – vienas iš Rusijoje įrašų kompanijos „Fono Ltd.“ Įkūrėjų ir apskirtai labai daug prisidėjęs prie europietiško metalo populiarinimo Rusijoje. Būtent jis mus ir pastūmėjo į Europą. Tarpininkaujant vienam iškiliausių Suomijos muzikos pasaulio veikėjų – vienos pirmųjų suomių įrašų kompanijų „Megamania“ įkūrėjui ponui Atte Blomui, pasirašėme sutartį suomių leidybos kompanija „Uho Production“. „Uho“ išleido mūsų tris singlus ir du albumus. Per tą laiką grupės sudėtis keitėsi daug kartų. Su mumis ilgai grojo puikus būgnininkas Olegas „Papa“ Filistovičius, tačiau, deja, jis nusprendė iš grupės išeiti. Tuo metu grupei tai buvo tikrai sudėtingas metas, tačiau atėjus gitaristui Denisui Devičenskiui ir būgnininkui Pavelui Mosinui viskas kaip ir nusistovėjo. Paskui prasidėjo muzikos industrijos krizė ir mes likome be savo laivo. Dabar mus leidžia ta pati „Fono“, tačiau mes ieškome įrašų kompanijos , kuri atstovautų mūsų interesams Europoje. Aišku, norėtume leisti įrašus ir Amerikoje, nes ten mes turime nemažai klausytojų.

Casperas: Sveiki, čia Casperas. Iš tikrųjų viskas yra daug paprasčiau. Pagrindiniai karjeros momentai yra mūsų albumai. Didelę reikšmę teikiu mūsų debiutiniam albumui, kuris buvo pirmasis mūsų pasireiškimas. Vėliau sekė paieškos savojo skambesio, savojo stiliaus, kuris galėtų geriausiai perteikti mūsų jausmų pasaulį. Bendravimas su vietos ir užsienio publika taip pat padarė savo įtaką. Dar reikia paminėti bendravimą su nuostabiais muzikantais ir prodiuseriais. Visa tai ir sudaro esminius karjeros momentus. Šiuo metu santykiai su Europa yra kur kas glaudesni ir tai leidžia tikėtis, kad mes galėsime efektyviau pristatyti savo muziką. Bet kokiu atveju sustoti ties tuo, ką jau pasiekėme, tikrai neketiname.

Nuo pat pradžių labai kryptingai siekėte būti pastebėti Vakaruose. Iš dalies tai pavyko: leidote albumus, koncertavote Suomijoje. Kodėl būtent pasirinkta ta Vakarų kryptis? Kaip patys vertinate savo pasiekimus?

Antonas Rosa: Na, gal nedrįsčiau kalbėti apie kokius nors rimtus pasiekimus. Vienintelis tikrai rimtas pasiekimas yra tas, kad mes dabartinėmis sąlygomis sugebėjome savo jėgomis įrašyti mūsų paskutinįjį albumą „Theophania“ ir kad jį išleido „Fono“. Deja, Europoje jis kol kas nėra išleistas, todėl jį atsisiunčia tik tie žmonės, kurie tikrai labai domisi mūsų kūryba ir mus žino. Įrašų kompanija „Uho“ mums bandė pagelbėti, tačiau jie galutinai bankrutavo ir dabar iš jų sulaukiame tik labai nežymios ir ne ypač mus dominančios pagalbos. Vis tik mes žvelgiame į ateitį su viltimi, kad mums vis tik pavyks nesustoti vietoje ir judėti į priekį.

Casperas: Nesutinku, kad nebūta jokių pasiekimų. Svarbiausia, ką mes pasiekėme savo profesionalios karjeros metu, tai bendravimas su muzikos industrijos žmonėmis, muzikantais, prodiuseriais, publika – šioje srityje, galima sakyti, pasiektos nemenkos aukštumos. Komercine prasme muzikos industrijos krizės fone mums, kaip grupei iš Rusijos undergroundo, situacija yra gana sudėtinga, bet taip yra ir visoms pogrindžio grupėms Europoje. Bet, sakykim, mes esame dar tik kelio pradžioje.

Kaip atėjo į galvą mintis solinę gitarą pakeisti smuiku? Kuris grupės narys buvo šios idėjos autorius? Ar teko anksčiau girdėti ką nors panašaus?

Antonas Rosa: Tai buvo mano idėja, nes man patinka smuiko ir metalo derinys, o ypač kai tai darė Martinas, dar grodamas MY DYING BRIDE, patinka jų harmoninga muzikos dermė ir iš jos išgautas rezultatas. Aišku, jie tai padarė ne pirmieji. Smuiką galima girdėti ir, pvz., CELTIC FROST muzikoje. O štai Casperas, mano nuomone, metalui išrado dar kai ką naujo, kažką savito.

Casperas: Aš visuomet bandau rasti nestandartinį požiūrį į smuiką ir jo vietą šiuolaikinėje muzikoje. Eksperimentai prasidėjo ne siekiant pakeisti solinę gitarą soliniu smuiku, bet DOMINIA suteikė galimybę tokiems bandymams su šiuo instrumentu. Viskas, kas su buvo smuiku padaryta muzikoje (įskaitant ir metalą) iki tol, nebuvo atlikta taip plačiai.

Grojate, sakyčiau, labai pavojingą stilių, kuriame ypač lengva tapti per daug saldiems arba bent jau būti ignoruojamiems ekstremalesnio metalo gerbėjų. Kaip pavyksta balansuoti tarp šių priešpriešų?

Antonas Rosa: Geras klausimas. Tiesą sakant, aš ir pats kartais pagalvoju, kad persūdau su seilėmis, jeigu galima taip pasakyti, bet viską darome nuoširdžiai ir, jeigu jaučiame, kad reikia sugroti vienaip ar kitaip ir visa grupė galvoja vienodai, mes kitaip padaryti tiesiog negalime. Man patinka kuo įvairiausia muzika: ir sunki, ir lengva, avangardinė ir melodinga. Mes tiesiog sukuriame viską taip, kaip jaučiame. Jokios paslapties čia nėra. Žinau, kad kartais metalistams, kuriems patinka piktesnė ir brutalesnė muzika arba progresyvas, mes nelabai patinkame. Vis tik yra ir tokių žmonių, kurie mūsų klausosi, kuriems mūsų muzika yra artima ir mes labai džiaugiamės, kad tai, ką mes darome, džiugina ne vien tik mus pačius.

Casperas: Iš tiesų mes net nebandome kažkaip balansuoti tarp lengvos ir agresyvios muzikos. Mes vadovaujamės tik tomis nuotaikomis, kurios diktuoja mums muziką. Mums svarbiausias yra pasaulis, kurį atveria muzika. Kartais net labiausiai statiškoje muzikoje gali tūnoti neįtikėtinas tamsos kiekis. Štai mūsų draugai muzikantai iš Suomijos yra sakę, kad stebint DOMINIA koncertus pojūtis toks, lyg tai būtų klasikinė muzika su SLAYER energija. Taigi laikomės tokios pozicijos, kad nebandome kam nors įtikti, o piešiame savo pasaulį taip, kaip mums patiems atrodo, kad reikia.

2010 m. pasirodžiusiame filme „Reincarnation“ jau galima girdėti dainų, kurios pasirodė albume „Theophania“ – tai rodo, kiek ilgai įrašinėjot savo antrąjį ilgagrojį. Kokios priežastys lėmė tai, kad naujo albumo teko laukti taip ilgai?

Antonas Rosa: Kaip jau ir minėjau, bankrutavus „Uho“ mes susidūrėme su įvairiausiais sunkumais. Štai ir permainos sudėtyje: tiek pokyčių, kiek įvyko nuo 2010 m. iki 2013 m., grupėje nebuvo per visą 16 metų gyvavimą. Net nėra prasmės viską vardyti. Būta ir finansinių sunkumų. Be to, Casperas užsiėmė grupe КНЯZZ, kuri Rusijoje yra labai populiari. Nors visa „Theophania“ muzika buvo sukurta 2009-2010 m. ir jau buvo parengta įrašinėti ta sudėtimi, kuri į rašė „Judgement Of Souls“, prasidėjo permainos, atėjo labai sunkūs laikai. Teko iš naujo atidirbinėti naująją muziką su vienais muzikantais, paskui vėl iš naujo su kitais, kurių dar vis reikėdavo ieškotis. Jei atvirai, visa tai labai įgriso, bet mums tiek šita muzika, tiek šitie tekstai labai brangūs, todėl norėjosi viską užbaigti iki galo ir išleisti albumą, kas, beje, ir nutiko. O gal reikia sakyti „deja“ (juokiasi). Beje, pats DVD „Reincarnation“ buvo išleistas 2014 m., nors pats koncertas įvyko ir buvo nufilmuotas 2010 m.

Casperas: Palikus nuošalyje visas peripetijas, kurios įvyko tuo laikotarpiu, mes tik dabar turėjome galimybę prisėsti prie šitos muzikos. Kiek kartų ji buvo perdėliota, perrašyta iš naujo! Tai tikrai buvo beprotiškas darbas, tačiau ir tai mes vis dar randame, prie ko prisikabinti, nors visgi mes šį albumą laikome vienu iš prasmingiausių darbų.

Sprendžiant iš jūsų oficialiuose šaltiniuose pateikiamų atskirų dainų aprašymų, „Theophania“ turėtų būti lyg ir koncepcinis albumas. Ar galėtumėt detaliai apibūdinti „Theophania“ koncepciją?

Antonas Rosa: Albumas prasideda žinia, kad mes visi judame link absoliutaus susinaikinimo, kuris yra neišvengiamas. Vėliau kalbama apie tai, kad arba mus nužudys mirtis, arba išgelbės meilė. Toliau dainuojama apie paslaptingą žmonijos baigtį. Užpuolęs maras verčia žmones ieškotis dievo. Atsiranda žiaurios tikėjimo alternatyvos, ką iš tiesų galime stebėti jau dabar. Tik kūryba ir menas vis dar įkvepia žmones nepaisant aplink tvyrančio žiaurumo. Bet visi vis labiau pasineria į savo asmenines problemas, kenčia, gaili savęs, kažkam meldžiasi, maldauja atleidimo ir viltis deda į vyruką ant debesų, kurio iš tiesų nėra, jis tėra vaizduotės vaisius. Kai kuriuos tai priveda prie beprotybės, dėl pavydo dievui pasiryžtama netgi nužudyti artimą žmogų. Yra ir kita, absoliuti tiesa, viską supantis ir visa apimantis kosmosas, kurio neįmanoma suprasti be tam tikros specialios praktikos, padedančios išsilaisvinti iš iliuzijų.

Casperas: Pagrindinė albumo mintis neapsiriboja paprastomis istorijomis. Pagrindinė idėja, kurią norėjome perkelti į „Theophania“, yra ta, kad žmonės turi susimąstyti, jog viskas, kas vyksta šiandien pasaulyje, vyksta ne be žmogaus įsikišimo. Galima pakeisti pasaulyje esančius neteisingus dalykus, galima pakeisti savo santykį su aplinka ir tai padaryti niekada nebūna per vėlu. Niekada nebus per vėlu padaryti pasaulį geresnį ir jame išgyventi.

Berods gitaristas Danielis jūsų filme „Reincarnation“ tvirtino, kad nori savo muzika priversti žmones galvoti ir taip nors šiek tiek skirtis nuo gyvūnų. Kaip jūs manote, ar jums pavyko pasiekti to nors iš dalies?

Antonas Rosa: Nežinau… Manau, kad į šį klausimą gali atsakyti tik mūsų gerbėjai.

Casperas: Žinome tik tiek, kad mes bandėme žmonėms perduoti savo idėjas, padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso, kad mus supantis pasaulis taptų geresnis. Ir toliau tai darysime.

„Dievas“ yra dažnai sutinkamas žodis jūsų tekstuose. Koks jūsų santykis su religija apskritai?

Antonas Rosa: Na, kaip jau turbūt supratote iš mūsų atsakymo į klausimą apie „Theophania“ koncepciją, mes esame dievobaimingi žmonės ir to tikrai neneigsime. Kiekvienas mūsų turime savo tikėjimą. Tarp mūsų nėra ateistų ar satanistų, bet yra pagonių. Mes esame gnostikai, mes domimės teologija visais atžvilgiais. Kiekviena religija yra įdomi, jei ji dalina tikrai didelę išmintį, bet ja nebūtina aklai sekti. Kodėl gi jos nepažinus? Bet mes nesame fanatikai. Mes irgi būname pikti, bet tai darome su protu ir tik muzikoje. Asmeniškai man dievas yra viskas, kas mane supa ir ko nėra. Dievas yra ir geras, ir blogas, jis yra ir Krišna, ir velnias viename, jis yra ir tu, ir aš. Dievą jaučiame kaip meilę. Na, apskritai tai labai plati tema. Tikiuosi žmonių supratingumo, jei kažkas nepritaria mano pažiūroms. Neketinu skleisti savo tiesų, tiesiog dalinuosi savo jausmais ir patirtimi. Kalbu tik apie save, galima sakyti, kad atsakydamas į šį klausimą dalinuosi savo asmeniniais išgyvenimais.

Casperas: Būdami šiuolaikinės daugiakonfesinės visuomenės atstovais, tėvais ir socialiai aktyvios visuomenės ląstelės sudedamosios dalimis, mes norime pasakyti tik viena: kas beįkvėptų žmones, jie turi kelti sau rūpintis savo asmeninio dvasinio pasaulio tobulinimu. Tai mūsų ateities saugumo garantas. Tai apskritai tos ateities, tarpusavio pagarbos ir sielos ramybės garantas.

Jus jau galima pavadinti Piterio scenos senbuviais. Apibūdinkit kaip jūsų akyse kito Piterio metalinė scena. Kokią vietą joje užima DOMINIA?

Antonas Rosa: Piterio scena nuolatos keičiasi. Pamenu klubo „Poligon“ laikus, ten mes pirmą kartą grojome. Dar tvojo AZEROTH, kurioje grojo mūsų bosistas ir prodiuseris Denisas Devičenskis. Deja, apie šią grupę šiandien mažai kas žino, kiti jos buvę nariai dabar groja grupėje VERGELTUNG, kurie pelnytai laikomi vienais ryškiausių mūsų scenos atstovų. Mes esame senbuviai, todėl vieni mus gerbia, kiti nelabai, todėl ir įtaką mes darome tiek pozityvią, tiek negatyvią. Mus tai taip pat veikia. Gyvenimas niekada nebuvo labai lengvas, bet mes bandome išsilaikyti ir nepasiduodame.

Casperas: Visada buvome ir visada liksime Peterburgo scenos dalimi. Bandome dalyvauti miesto kultūriniame gyvenime ne tik savo koncertais, bet kartais dalyvaujame įvairiuose festivaliuose kaip žiuri nariai, stebime jaunimą ir kylantį jų kuriamos muzikos lygį, kas negali nedžiuginti. Scenos progresas akivaizdus, svarbiausia, kad nūdienos socialinės sąlygos nepakąstų šios teisingai augančios bendruomenės daigų.

Kokie jūsų artimiausi planai, susiję su DOMINIA muzika?

Antonas Rosa: Netrukus planuojame paleisti singlą, paskui užsiimsime debiutiniu šalutinio projekto THE NAMELESS CULT albumu, o jau po to pradėsime įrašinėti ketvirtą DOMINIA albumą. Galvojame, kad naujasis albumas bus artimesnis „Divine Revolution“, bet jis bus labiau atmosferinis, melodingesnis ir lengvesnis. Muzika jau seniai sukurta, jos yra labai daug, turime daug minčių kaip ją sugroti. Kai kurias dainas jau buvo galima išgirsti senuose demo įrašuose – tai tebuvo fragmentai, kuriuos mūsų pažįstami išplatino internete, tačiau dabar atėjo metas jiems suteikti tinkamą formą. Dar brandiname mintį išleisti albumą, kuriame būtų surinktos mūsų senos neįrašytos dainos, kad būtų oficialiai išleistos visos mūsų dainos. Vis tik visa tai tėra mintys ir idėjos. Žmonėms juk reikia ir naujų dainų, muzikos. Nors kartais labai gerai yra atgaivinti seniai pamirštą muziką.

Casperas: Žinome tik tai, kad eksperimentai tęsiasi. Mes negalime užtikrintai pasakyti, kas bus rytoj, kokia bus DOMINIA muzika. Bet kad tikrai toliau kursime muziką, tai vienareikšmiškai.

Klausimas pabaigai: kur pradingo DOMINIA ilgi plaukai? Vieno volosato grupėje jau neužtenka :)

Antonas Rosa: (juokiasi) Na, maniškiai tai, ačiū dievui, niekur nedingo. Denisas Devičenskis, kiek jį pamenu, visada buvo plikas, būgnininkas Pavelas Mosinas taip pat niekada nebuvo ilgaplaukis. Danielis, pradėjęs plikti, irgi nusiskuto plikai, matyt, kad sudarytų simetriją su Denisu (šypsosi). O štai Casperas nusikirpo plaukus greičiausiai dėl to, kad geriau įsipaišytų grupėje КНЯZZ, kai prie jų prisijungė ir nesvarbu, ką jis apie tai sakytų (juokiasi).

Casperas: Nesąmonė visa tai (juokiasi). Jokios konjunktūros nebuvo nė sekundę.. Viskas atsiremia grynai į fiziologiją. Aš tai turėjau padaryti dėl kilusios būtinybės ir tai buvo susiję su sveikatos išsaugojimu. Nereikia pamiršti dar ir tai, kad toli gražu ne visi gali puikuotis tokia prašmatnia ševeliūra kaip Tonio. O ir apskritai kokie čia principai. Visi šie stereotipai yra kilę iš praeities. Metalas – tai ne šukuosena, o dvasinė būsena. Mes gi ne metalHAIRai, o metalHEADai ir ne HAIRbangeriai, o HEADbangeriai, todėl siūlau mesti visas šitas nesąmones į šoną ir draugauti plikiems, nusikirpusiems, ilgaplaukiams (juokiasi).

Ačiū jums labai už interviu. Labai tikiuosi jus kažkada išvysti Lietuvoje!

Antonas Rosa: Tai tikrai vieną dieną įvyks. Noriu palinkėti jūsų laidai sėkmės. Ačiū labai už įdomius klausimus!

Casperas: Sėkmės visiems. Iki susitikimo Lietuvoje!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.