DISSIMULATION “Prakeikimas” – prakeik ir būk prakeiktas

Prisipažinsiu, kad vertinti tautiečių albumus yra nelengva. Viena, iki kūrybos įsikūnijimo kompakte ar vinile su grupėmis gerai susipažįstama koncertuose. Antra, nejauku juos kritikuoti, kai produkcijos tiek mažai. O dabar dar sutapo, kad beveik vienu metu manąjį grotuvą lemta terorizuoti dviems naujiems lietuviškiems produktams iš karto. Galima pradėti juos lyginti, bet tai būtų nevykęs sprendimas. Taigi, imam po vieną…

Artėja tryliktuoju skaičiumi pažymėtas penktadienis, kuomet realiai gims “Prakeikimas”. Ta proga galima prisiminti DISSIMULATION pakilimus ir nuopuolius, bet dabar apie šį pagaliau sulauktą tamsos kūdikį. Vaiduokliškai arba King Daimondiškai mėlyname fone tabaluojanti žiurkė kažkuo primena juodąją magiją, kai pasmerktajam prie gyvenamosios vietos numetamas varnos ar šikšnosparnio lavonas. Atrodo, viršelis gali tapti būsimo metalinių diskų apipavidalintojo kelio pradžia (kad tik tų diskų būtų). Tai koks gi prakeikimas krenta ant mūsų galvų?

Intro iš dešimtmečio senumo filmo nuteikia gana pompastiškai, bet tikriausiai skirtas atitinkamai prakeiksmo atmosferai sukurti. Tikrai, mat po to prasidedanti nuosava kūryba, besivadinanti „Aš jūsų prakeikimas“, yra tarsi intro tęsinys. Iš karto smogia blekiško, pagoniško, tačiau tautiško (ne vien dėl gimtosios kalbos lyrikoje) skambesio jėga, trunkanti ilgiau nei 7 minutes. Netrūksta čia nei įvairovės, nei gana techniškų rifų, o kas svarbiausia – nenuobodu ir iš karto „veža“. Nors yra tam tikrų sąšaukų su OBTEST, čia viskas kur kas dinamiškiau ir įdomiau.

„Suteikim jiems kančią“ veiksmas iki to, kol pasigirsta vokalas, trunka gana ilgai, ir vienas motyvas jau pradeda nusibosti. Bet netrukus jį pakeičia, sakyčiau, net trešovas intarpas, o tada jau Venomous gerklė parodo, ką sugeba. Na, čia bleko ne tiek ir daug, jis netipiškas, todėl vėlgi įdomu klausyti. Ypač dėl tos vėl pasikartojančios trešovos vietos. Maniau, kad tik pirmasis gabalas pereina į antrąjį kažkokiu gūdžiu ūžesiu, pasirodo, šešiaminutinis antrasis su trečiuoju susijęs tokiu pat būdu.

O šis, tituluojamas kaip „Jų septynetas“, pakrauna itin sunkaus svorio ir turi net šiek tiek hardcoriškumo. Beje, viena Nekrofago gitara čia dirba kaip už dvi, o Stabmeldys gerai išmoko mušamųjų maldą. Nagi pasakykit, kodėl man jau dabar stipriai patinka šis albumas, kai jo išklausyta tik pusė? Matyt, gerai trijulė padirbėjo Rygos studijoje. Ilgi kūriniai nespėja pasibaigti, jų net nespėjus įsikirsti, o tas irgi yra gerai. Vėl tas pats gausmas priveda pastarąjį“ iki 5 minučių, o tada jau mokomės graikų abėcėlės.

Skaitymas prasideda iš kito galo („Omega et Alfa“) ir kažkodėl padvelkia ne tik Bay Area thrasho mokykla, bet ir kitais stiliais. Kaip ten bebūtų, šis kūrinėlis šiek tiek kelia nuobodulį, o vėlyvą metą rašant recenziją – dar ir žiovulį, taigi nelabai džiaugiuosi, kai gaudžiantis tarpas iki „Kol viskas niekur“ trunka apie pora minučių. Matyt, graikiško rašto reikia mokytis kruopščiau, taigi paskaitom lietuviškai.

Tas įmantrus pavadinimas labai primena istoriją „vienas žalias, antras į kairę“. O pats gabalas patraukia staigia tempų kaita ir tomis vietomis, kur gerai girdima ritmo sekcija. Ko gero, „Kol viskas niekur“ ne tik keistai vadinasi, bet yra ir vienas įdomiausių bei apskritai geriausių gabalų prakeikimo epopėjoje.

Ūūūūū, vėl iki penkiaminutės, o tada ir dvigubas „Karo ugnys/Į dausas“. Čia jau tikrai galima dalintis pjedestalą OBTEST ir ANDAJA, užtat dvelkia karo dvasia, liepsnoja laužai ir teka kraujo upės. Bet instrumentinis intarpas labai patrauklus, tiesiog fainas. Kaip gi čia, tai visai ne intarpas, o viso ko pabaiga. Dar nesinorėtų. Lyg išklausęs šio noro, pagarsėjęs gausmas paaukštėja ir tempia sąmonę į kažkokį transą. O gal į dausas. Ten irgi nesinori, taigi stengiuosi garsus sulaikyti smegenų žievėje. Tai jau dvelkia net ambientu. Oho, laiko matuoklis rodo beveik 11 minučių, bet netrukus išspjauna bendrą laiką, 41:08. Čia tai bent finalas. Nepamirškite, kad visa tai sudaro tik 6 kūriniai.

Vietoj epilogo. Arba tu ką nors prakeik, arba pats būsi prakeiktas. Panašus pasirinkimas (TURĖTI ar NETURĖTI) liečia ir šį tuoj tuoj prisistatysiantį DISSIMULATION tvarinį. Iš ką tik išsakytos asmeninės patirties labai rekomenduočiau pirmąjį variantą. Ne kasdien mūsų padangėje, su brolių latvių pagalba, atsiranda tokios kokybės tamsos kūdikiai. Čia ne pataikavimas ar perdėtas kolegų rėmimas. Kyšio už recenziją negavau…

Vertinimas: 9/10.

„Prakeikimas“
2005 m. „Ledo Takas Records“
Trukmė 41:08

1. Aš jūsų prakeikimas
2. Suteikim jiems kančią
3. Jų septynetas
4. Omega et Alfa
5. Kol viskas niekur
6. Karo ugnys/Į dausas