Albumai

DISSIMULATION „Drakonas Mirė, Tegyvuoja Drakonas“ – tegyvuoja DISSIMULATION

2019.02.14 21:09, Nocturnal Spawn

a2626483243_16„Drakonas Mirė, Tegyvuoja Drakonas“ – tokį pareiškimą smeigė juodasis Rytų Aukštaitijos konglomeratas DISSIMULATION. Eilinį kartą palaidoti su „Juodo Mėnulio Archyvais“, Anykščių juodvelniai grįžo nepalikdami abejingų – šį kartą konceptualus pilnametražis albumas su nauja sudėtimi. Gana ilgą laiką snaudę beprasmybės dulkėse, DISSIMULATION sugebėjo pabusti ir transformuotis naujam gyvenimui. Venomous savo duoklę atidavė ir patraukė asmeniniu keliu, o į jo vietą stojo net trys scenos senbuviai. Mistikos ir juodojo gaivalo įnešė Heyatha iš NAHASH, Komanderis iš LUCTUS pridėjo jėgos ir brutalios tikrovės, na, o pagrindinę vokalo giją pasigavo grupės būgnininkas Stabmeldys, kuris su užduotimi susidorojo ne ką prasčiau, nei pats Mille Petrozza iš kertinių KREATOR.

Tai labai alegoriškas ir konceptualus albumas, savotiška kelionė į pabudimą, kupina pavojų, iliuzijų ir metamorfozių. Pats albumo pavadinimas labai simboliškas – jis atspindi ne tik vidines rokiruotes pačioje grupėje, bet ir sudėtingą žmogaus egoizmo kelią į susinaikinimą. Pasak vienos legendos, drakoną nukauti nesunku, tačiau vos tik palietęs drakono lobį, pats tampi drakonu.

Albumo vartai atsiveria žaismingai ir su intriga: NOSCE INIMICUM: „Kunigo Naudą Velniai Gaudo“ garso takelis – genialu, bet po juo visa inkvizicijos priešistorė ir Diamanda Galas metafizinė architektūra. Nuo pirmų akimirkų kuriamas groteskas su didele doze nerimo. Po krikščioniška atgaila gimsta puikybės demonas. NOSCE INIMUCUM – pažink priešą.

Toliau siužetas veda prie GOLEMO – mitinės būtybės, kurią galima suformuoti iš purvo ir molio, pasitelkiant maginę galią. Žinojimas, arba tas uždraustas vaisius pavadintas branduoline fizika ir yra ta maginė galia, naudojama klaidingais tikslais. Po žemėmis snaudžiantis Uranas yra akivaizdi aliuzija į požeminius branduolinius bandymus. Čia pasiekiama tam tikra kulminacija: su didžiule sprogimo banga iš sudrebintos žemės pakyla GOLEMAS, arba branduolinio karo grėsmė. Gabalas irgi kupinas energijos ir sprogstamosios galios – viskas kokybiško thrash metal standartuose, su stipriu rokenrolo draivu. Velka nuo pirmų akordų, susidaro įspūdis jog traukia kažkur į sprogimo epicentrą. Ugnis, arba ketvirtas elementas, įpučia gyvybę uolai, žinojimas per šimtą metų sudegina tai, kam susiformuoti prireikė milijardų metų.

Vėliau smogiama pilnu pajėgumu, dinamiškas thrash metal – aštrus ir akiplėšiškas, be jokių kompromisų. Atsiveria PANDOROS NASRAI, į kuriuos veda visi žmonijos klystkeliai. Mitinė Pandoros skrynia – visų pasaulio nuodėmių domenas, egoizmo metafora, iš jos ant žmonijos galvų pilasi cheminiai lietūs ir trasuojančios kulkos. Priedainis skamba gana linksmai, juntama šiek tiek avangardo, ir labai daug ironijos: „ištrūko blogis, uždainavo ginklai“.

Egoizmas – susinaikinimo priežastis, jo simbolis drakonas. Taip ir vadinasi titulinis albumo gabalas: DRAKONAS MIRĖ, TEGYVUOJA DRAKONAS. Labai griežtas ir masyvus gabalas, paprastos ritmikos, vidutinio tempo, tačiau įspūdingai springstančiu bosu, ir su labai įtaigiu naratyvu. Tekstu apeliuojama į vidinį klausytojo žvėrį, bandoma prikelti jį naujoms transformacijoms, smerkiamos atgyvenusios vertybės ir besaikis gamtos vartojimas. Retoriniais klausimais bandoma paveikti klausytojo egoizmą, priversti susitapatinti su drakonu, padėti pažvelgti į save ne kaip į sotų individą, bet kaip į naikinančią rūšį. Visa potekstė persismelkusi bejausmiu eksperimentu, metodiniu pažinimu. Greitesniuose intarpuose bosinės gitaros prunkštimas primena įmitusio pragaro eržilo aimanas. Tai sustiprina ir taip smalos nestokojančius Nekrofago rifus. Gitaros aštrios kaip analitinis protas.

Su drakonu baigiasi apokaliptinė albumo dalis, ir pereinama prie istorinių/ezoterinių kontekstų.

AKIMIRKA NELAUKIA prasideda vos ne bliuziniu svingu. Pakankamai lėta pradžia, kurioje klausytojas pastatomas į akistatą su didžiąja paslaptimi: „Jei galėtų prabilti Naskos labirintai, ir atverti tikrovę paslaptingi kalnai“. Šis kūrinys – tarsi savotiškas lūžio taškas, verčiantis susitaikyti su neišvengiamybe ir nukreipti dėmesį nuo padarinių į aukštesniųjų dėsnių santykį. Vidury gabalo tempas staiga greitėja tarsi nevaldoma stichija, žmonija veržiasi visu greičiu į tuštumą, prarasdama bet kokį santykį su didžiąja paslaptimi, kol galiausiai „sudega kaip žvakė“. Monotonijos erdvė įtraukia klausytoją į amžiną fraktalinę replikaciją, kuriamas uždaro rato efektas, klausytojas pastatomas į didžiąją akistatą su force majeure, naikinančia ištisas civilizacijas. Atsitiktinumui čia vietos nėra – žmonija jau smilksta. Antroje gabalo dalyje Stabmeldžio pasakojimą perima Heyatha, ir kliudo ezoterinius kontekstus. Skamba fatališkai, ir tai, be jokios abejonės, geriausias momentas visame albume.

SALAMANDRA – vienas pagrindinių albumo kozirių. Prasideda visišku avangardu, ir raitosi tarytum salamandros uodega – labai neblogai užmąstyti pragrojimai, juntamas laipsniškas temos vystymas, viską karūnuoja nestandartiniai būgnininko sprendimai ir žiauriai keista gitaros linija. Kiekvienas instrumentas seka savo istoriją, bet tema ta pati, ir pakankamai bauginanti. Kažkas tarp pajuodinto funk ir tribal. Vėliau užsikuria tikras geležies pragaras su sunkiasvore rifuote ir kabinančiais priedainiais. Čia protagonistas pagaliau atranda kibirkštį savo paties viduje, ir susilieja su ugnimi – ketvirtuoju elementu. Pagaliau jo magiškas kelias karūnuojamas – jis valdo stichijas, tampa visiškai praregėjusia būtybe, ir išorinis pasaulis nustoja jį dominti. Vystoma paralelė, kad fizinis kūnas tėra egzistencinės būtybės sudedamoji dalis: „ugnies į popierių nesuvyniosi“. Salamandra – paradoksali būtybė, ji valdo ugnį savo nežemiško šalčio dėka, t. y. jos nedegina išorinio pasaulio problemos – ji šaltesnė už absoliutų nulį. Salamandra yra ugnies šokis ir pelenais paleistas išorinis pasaulis. Komanderio manifestas užgriūna kaip devyni dievo įsakymai. Be kompromisų, pilnu sprogimu.

CORPUS HERMETICUM – vienas stipriausių gabalų albume. Trupinama vidutinišku tempu, bet labai intensyviai. Būgnai nesidrasko, tačiau palaiko kietą pulsą, tuo tarpu gitaros ir vokalas plėšosi taip veržliai, jog susidaro tikrai greito tempo įspūdis. Pagrindinis šio kūrinio herojus atlieka invokaciją, ir pasitelkęs senuosius hermetikų tekstus bando sujungti keturis elementus, kad įgytų nušvitimą ir žinojimą. Savotiškos filosofinio akmens paieškos. Viskas persmelkta senaisiais alchemikų simboliais, ir smaragdinės lentelės paslaptimis. Stabmeldžio vokalas kapoja plėšriai, akcentuodamas sustojimus, o priedainis dvigubu vokalu šluoja kaip lavina: „ugnie, suteiki man žinojimą“.

Toliau seka AUKA MINOTAURUI: savotiškas duoklės atidavimas visiems, kas buvo nukankinti užeinančio krikščionybės maro šešėlyje. Tik aukojimas gali sugrąžinti tai, ką atėmė naujas melagingas tikėjimas. Minotauras – simboliškas personažas, tikrasis jo vardas – Asterijus, „žvaigždėtasis“ – jo prašoma nuimti prakeiksmą ir leisti praregėti: „Asterijau, atmerki mums akis, Asterijau, atverki mums duris“. Minotaurui aukojamas nekaltas mergelės kraujas vardan bekalbio pažinimo, vardan žmonijos išsitaisymo. Troškimas eiti magišku keliu virsta ketinimu. Gabalas prasideda gana mistiniu motyvu, kažkuo primenančiu ANUBI, atmosfera užburianti, tekstas žadina didingus minotauro labirinto vaizdinius. Žvanga grandinės, monotonija tarsi karavanas veda prie kulminacijos. Vėliau smogiama pompastiško, bet ne perkrauto black metal pabūklais, kūrybingai, su įsimenančiais gitarų rifais ir kietakaktiškais Stabmeldžio būgnų pasažais. Ties AUKA MINOTAURUI viduriu albumo fabula persilaužia, dingsta maištinga thrash dinamika ir atsiranda didesnis black metal pagreitis. Neabejotina šiauriečių mokykla.

Toliau atiduodama pagarba ilgamečiams bendražygiams, ir LEDO TAKAS pradeda tarkuoti kietai kaip iš kulkosvaidžio: dvigubos bačkos ir skirtingos boso bei gitarų linijos gaudžia vieningai. Vokalas įnirtingai veda ten, „kur ilsisi legendos“ – link tikro gyvenimo, anapus buities ir socialinių raibuliavimų. Pagrindinis herojus išsivaduoja iš vienadienių vertybių ir savo dvasinę projekciją fokusuoja amžinybės kryptimi, ant kortos pastatomas kūniškojo gyvenimo laikinumas. Formuojasi magiškas tikslas. Paskutinė gabalo žinutė nuskamba tarsi žinia visiems tiems, kurie maišėsi šio tanklaivio kelyje: „Ilga kelionė, tik ji patikrina, kas moliu virto, kas virto geležim“. Frazė nuskamba labai efektingu momentu – tiesiog visiškai valdanti vieta, vidutinio tempo, bet su gera doze masės ir įsimintinumo, būgnai šokinėja tarp ritmo ir priešritmio nenuspėjamai, bet užtikrintai. Kažkiek asociacijų su LED ZEPPELIN, tik gerokai sunkesnės modifikacijos.

Galiausiai pelenuose sutviska pats pagrindinis albumo deimantas: BEVARDIS FENIKSAS. Tai epiškas, bet dramatiškas kūrinys. Jame visa žmonija lyginama su atgimstančiu paukščiu Feniksu, kuris prarado savo vardą, neteko savo dieviškųjų privilegijų žemėje ir užgesino savo vidinę ugnį. Emocija vėl nukelia į raganų deginimo laikus. Daug skausmo, bet tuo pačiu ir šviesos. Virtimo pelenais tragedija tampa pačiu gražiausiu vaizdiniu, kokį tik Kūrėjas gali parodyti Kūriniui – gęstančio fakelo didybė, orumas ir liūdesys. Feniksas prisikelia iš pelenų, tačiau jo misija niekam nereikalinga – pasaulis jau seniai skendi vienadienės saulės prieblandoje, o dėl paskutinių jos spindulių gatvėse plėšosi tik lobių ištroškę drakono medžiotojai.

EGZORTAS po Fenikso nuskamba tarsi epilogas, kuriame atsikartojantis Salamandros motyvas nukelia kažkur į kitą erdvę, į tyrą asmeninį santykį ir vidines egzistencinės esmės paieškas. Šis kūrinys, kaip ir visas albumas, dedikuojamas Sofijai ir Juozapui Šarkoms. 1726 metais šiems Darsūniškio kaimo gyventojams buvo atskaitytas paskutinis Europoje egzortas su mirties nuosprendžiu. Jie buvo paskutiniai Europoje sudeginti ant laužo už raganavimą. Galbūt todėl albume toks išskirtinis dėmesys skiriamas ugniai – ketvirtam elementui. Jos linija aptinkama visų gabalų tekstuose. EGZORTAS – tai unikalus istorinis kadras, naujo DISSIMULATION etapo gairė. Šis gabalas visai ne metalinis, tai tiesiog impresija, laikmečio atspaudas ar garso estetikos fragmentas, savotiška interliudija į dvasinę kelionę, kurią sukūrė ir pateikė Stabmeldys, išbaigdamas naują DISSIMULATION pareiškimą. Fragmentas tikrai turi užtektinai galios nukelti į niūrius Maleus Maleficarum laikus.

Atomazga vėl mesteli į ANUBI epochą, albumas uždaromas unikaliu Nekrofago noktiurnu pavadinimu AKYS. Tai keista akustinė gitaros kompozicija, migdanti kaip tyla po audros. Nekrofagas čia atsiveria ne tik kaip puikus metalinių rifų kūrėjas, bet ir kaip universalus kompozitorius. AKYS – labai simboliškas žodis. Tik jos skiria mus nuo išorinės visatos. Tik jomis gali atgimti mitinis paukštis. Čiaužymas stygomis kompozicijoje iš tiesų kelia atsimerkiančių akių įspūdį, tarsi kviesdamas klausytoją patį atsimerkti, pabusti iš naikinančio letargo. Tobulas outro nusiraminti po tokios stiprios kelionės, trūksta tik pilnaties, taurės vyno ir jaukios vilko vienatvės.

Bet čia dar ne viskas. DISSIMULATION nebūtų DISSIMULATION, jeigu nepamestų bonuso – trylikto gabalo. O jis tikrai vertas dėmesio. Legendinių Kauno thrash metal pionierių 13 šmotas MES DIEVAI suskambėjo nauju formatu. Anykštėnai šiek tiek perkonstravo originalą, pritempė jį prie savų standartų, ir su G. Lundbergo pagalba Rygoje įrašė šį laiko brandintą užtaisą. Ir rezultatas tikrai nenuvylė. Su Heyatha ir Komanderio pastiprinimu DISSIMULATION tikrai tampa kultiniu reiškiniu.

DISSIMULATION MIRĖ, TEGYVUOJA DISSIMULATION.

10/10

 

DISSIMULATION „Drakonas Mirė, Tegyvuoja Drakonas“

© „Ledo takas“, 2019

 

1 Nosce inimicum 0:37
2 Golemas 3:09
3 Pandoros nasrai 4:06
4 Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas 4:37
5 Akimirka nelaukia 5:07
6 Salamandra 5:55
7 Corpus hermeticum 3:51
8 Auka minotaurui 4:53
9 Ledo takas 3:29
10 Bevardis feniksas 4:48
11 Egzortas 1:00
12 Akys 1:11
13 Mes dievai 4:11
Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Lord Sauron
2019.02.16 05:50

Tiek entuziazmo recenzijoje :)
Reiks paklausyti. Klausimas autoriams: į Spotify albumą įkelsite?

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus