Albumai
DISSECTION „ReinkaΩs“ – neįprasti ir net šokiruojantys pasikeitimai
Pirmą kartą išgirdus naująjį Jono darbą, kilo vienintelis klausimas – kas čia per šūdas? Šimtus kartų išklausius senus DISSECTION darbus, toks pasikeitimas muzikoje tikrai atrodo kiek neįprastai ir netgi, sakyčiau, šokiruoja. Bet taip turbūt atsitinka kaskart, gerai žinomai grupei nusprendus daugiau ar mažiau pakeisti grojamą stilių.
Visgi klausau „ReinkaΩs“ jau kokį 10 kartą ir nebežinau, ką galvoti – man šis darbas patinka. Labai. Nors, kad pasiekčiau tokią stadiją, teko pamiršti viską, ką anksčiau maniau apie DISSECTION, ir vertinti šį diską, kaip kažką visiškai naujo.
Taigi apie muziką. Intro dainuška keistu pavadinimu „Nexion 218“ neblogai perteikia visą albumo atmosferą – tamsu, melodinga, net sakyčiau šiek tiek „didinga“. Po to sekantis „Beyond the Horizon“ – jokių įdomesnių emocijų nesukėlusi daina, skambanti kažkaip vidutiniškai ir nerimtai. Nejučia sukelia asociacijas su SACRAMENTUM „Beyond all Horizons“, nors pastaroji klausosi žymiai smagiau. „Starless Aeon“ – visai nebloga daina, kurią gadina nebent kvailokas vaizdo klipas, bet kaip pirmam blynui, manau, atleistina. O va „Black Dragon“ ir “Dark Mother Divine…“ pastaruoju metu absoliučiai klausomiausios mano dainos, manau, ir geriausios šiame albume, laisvai galinčios būti naujojo DISSECTION stiliaus vizitinėmis kortelėmis.
„Xeper-I-Set“ man nepatiko jau nuo tada, kai savo svetainėje švedai patalpino demo – paklausius galutinės versijos nuomonė visai nepasikeitė. Akustinės DISSECTION dainos neimponavo niekada – kažkaip nesiderina prie kitos jų kūrybos ir tiek, todėl apie „Chaosophia“ nieko gero ir nepasakysiu. Po tokio prastesnio tarpo albumas vėl „įkrečia į subinę“ kieta „God of Forbidden Land“ daina. Ir tokiu tempu spardo iki pat pabaigos su „Reinkaos“, „Internal Fire“ ir „Maha Kali“. Pastaroji šiek tiek pasikeitė nuo to laiko, kai teko ją girdėti „Mulen Ruže“, tapo sunkesnė ir griežtesnė.
Prisipažinsiu, DISSECTION kūryba pradėjau domėtis tik prieš jiems pasirodant Vilniuje 2004-aisiais ir nuo to laiko su nekantrumu laukiau naujojo disko. Nors, kaip dažnai būna, tikėjausi kažko kito, galų gale labai nusivylęs nelikau. Muzika kitokia, tačiau senųjų DISSECTION dvasia dar išlikusi. Svarbiausia pernelyg nepasinerti į visas antikosmines ir panašias frontmeno skleidžiamas idėjas, o klausytis tikrai neblogo melodic death.
Vertinimas 7/10
DISSECTION „ReinkaΩs“
„Black Horizon Music“ 2006
01. Nexion 218
02. Beyond the Horizon
03. Starless Aeon
04. Black Dragon
05. Dark Mother Divine
06. Xeper-I-Set
07. Chaosophia
08. God of Forbidden Light
09. ReinkaΩs
10. Internal Fire
11. Maha Kali
Komentarai
Niekas neminėjo, kad jis negros apskritai, tik nebebus Dissection.
as irgi neabejoju, kad rimtai, bet paziuresim, kiek iskentes negrojes.Nebent kurs kokia satanistine baznycia.
>Kas dėl iširimo tai tikrai gaila, aš dar tikėjaus pamatyt juos kokį kartą gyvai :/ Na gal čia jie dar nerimtai :-)
Pakankamai rimtai.
Klausant ir isivaizduojant , kad tai ne dissection visai puiku, arba lygiai taip pat gerai sueina satyricon, kai galvoji, kad cia visai ne jie groja. -)
Kas dėl iširimo tai tikrai gaila, aš dar tikėjaus pamatyt juos kokį kartą gyvai :/ Na gal čia jie dar nerimtai :-)
Na dėl geriausio tikrai nesutiksiu. Storm of the lights bane man asmeniškai daug geresnis
>Svarbiausia pernelyg nepasinerti į visas antikosmines ir panašias frontmeno skleidžiamas idėjas, o klausytis tikrai neblogo melodic death.
Prajuokinai… hehe
Beje, REINKAOS pats geriausias Dissection albumas, jei ka…
Tai paskutinis DISSECTION darbas, kadangi po Midsummer Massaacre (June 24), koncerto Izraelyje ir poros koncertu Amerikos kontinente grupe baigs muzikavima. Daugiau naujienu galite rasti oficialiame DISSECTION forume http://www.dissection.nu/phpBB2/viewtopic.php?t=70
Man toliau beklausant vertinimas irgi po biške auga :)) Ale tada taip atrodė
vertinciau net daugiau nei 7.stiprus 8
nors ir ne senieji, bet man visai patiko. Tos promocines dainos, kur buvo anksciau kazkaip nelabai nuteike.Visas albumas kur kas geriau.
mane irgi užkabliavo šis darbas, bet tam vieno karto perklausyt tikrai neužtenka