Albumai

DEICIDE „Overtures Of Blasphemy“ – talento nepragersi...

2018.10.01 20:49, Lord Sauron

de-820x820Senokai jau čia berašiau, todėl pradžioje norėtųsi mestelėti porą pastabų. Visų pirma – recenzija yra kiekvieno autoriaus asmeninė nuomonė ir vien tai, kad ji pakabinta viešoje vietoje visuotiniam naudojimui, dar nedaro autoriaus teisesnio už kitus. Antra – šio straipsnio autoriaus skonis kiek iškrypęs – tiesiog nevirškinu ankstyvosios DEICIDE kūrybos, albumą „Legion“ perklausiau gal tik porą kartų ir abu kartus nesupratau, už ką fanai jį taip garbina. Mano mėgstamiausi – „Incirantehymn“ ir „The Stench Of Redemption“. Taigi nevertinkite mano rašliavos labai rimtai.

O dabar prie reikalo. Pirmą sykį albumą „Overtures Of Blasphemy“ sugebėjau perklausyti per tris kartus. Na, nekabina ir viskas! Kame reikalas? Lyg ir viskas savo vietose – ir pasiutęs iki apsiputojimo Bentonas prie mikrofono, ir tona šventvagysčių į kvadratinį centimetrą, ir gitaromis velniai nugaras kaso… Bet kažko trūksta. Penkis metus gimdytas darbas, klausant dainas po vieną – viskas gerai. Bandant perklausyti visą albumą – žiovulys ima. Nemėgstu to daryti, bet nėra kitos išeities – ėmiau virškinti kūrinius po vieną. Albumą atidaro „One With Satan“. Išvien su Šėtonu, tskant… Pradžia lėta, netgi tokia, sakyčiau, epinė, melodija pakankamai įsimenanti, nors gitariniai solo kiek per melodingi, bet šitą dalyką pastebiu ne vien šiame albume. Tiek to – užskaitom. „Crawled From The Shadows“ – iš šešėlių pas mus atsėlina energinga kompozicija, techniškos soluotės, pasiutęs Bentono maurojimas, bet jau kažko trūksta. Senelis Glenas – vienas geriausių vokalų death metal pasaulyje, bet čia baubdamas jis kažkaip skiemenuoja, ir tas kliūva. Nors tikrai nesijaučia, kad jam kvėpavimo trūktų, ar gerklę taupytų. Visgi neblogai.

„Seal The Tomb Below“ – vėl tas skiemenavimas, jau vos ne repas gaunasi, bet šiaip daina man patiko – energinga, agresyvi ir gitariniai solo greiti ir pjaunantys. Puiku. „Compliments Of Christ“ – viskas lyg ir savo vietose, bet kažkoks nuobodus gabalas, nors pasiusk. Pagrindinė kūrinio tema girdėta šimtus kartų, situaciją kiek gelbsti „soliakai“, bet buvo galima ir geriau. „All That Evil“ – toks jausmas, kad klausau tą patį gabalą antrą kartą iš eilės – vėl neišraiškinga pagrindinė tema, pati daina lėtesnė, nei norėtųsi. Jei klausytum atskirai nuo viso albumo, pavyzdžiui, kokiame nors rinkinyje, tai skambėtų visai neblogai, bet dabar? Vis dėlto kokie gitariniai solo, kokie solo… „Excomunicated“ griebia jautį, tiksliau dievulį už ragų, tiksliau už nimbo – greitas, energingas, pats tas pasitaškyti minioje koncerto metu.

„Anoited In Blood“ reikėtų pervadinti „Annoyed in Blood“ – visiška nuobodybė, viskas girdėta, ir ne kartą, nieko, kas kabintų šiame kūrinyje nėra. Prasukam. „Crucified Soul Of Salvation“ – ta pati bėda. Maža to, kad pagrindinė tema nudėvėta kaip kojinė, dar ir „soliakai“ kažkokie nykūs ir nuobodūs, nors greičio, rodos, ir netrūksta. „Defying The Sacred“ – absoliutus albumo antilyderis. Jei ši daina albume eitų iš karto po „Compliments…“, tikrai pasitikrinčiau, ar ne tą patį gabalą klausau antrąsyk. „Consumed By Hatred“ – ta pati bėda. Kas čia? Per penkis metus Jo Piktenybė Bentonas nesugebėjo sukurpti įvairesnių melodijų, kad kartojasi jau to paties albumo rėmuose? „Flesh. Power. Dominion“ kažkokia katastrofa. Lygi, kaip lavono kardiograma, neišraiškinga, ir net gitarų zulinimas jos negelbsti. „Destined To Blasphemy“ – truputis parako pabaigai, bet vokalas vėl ne kiek riaumoja, kiek deklamuoja. Solo kiek per melodingi mano skoniui, bet čia gal aš per daug kabinėjuosi.

Verdiktas:  už blasfemijas ir emocinį užtaisą – aukščiausias balas. Kompozicijos ir muzikinis įgyvendinimas – prasčiau, nei norėtųsi. Tie, kas gerai žino DEICIDE kūrybą, šiame albume neras nieko nauja ir kažko išskirtinio. Bet visai tinka pakišti naujokams, norintiems susipažinti su klasikiniu death metalu ir konkrečiai šios grupės kūryba. Dėdulė Bentonas – šėtoniškai talentingas muzikantas, ir, atsigręžus į visą DEICIDE diskografiją, jis tikrai gali geriau.

 

Vertinimas: 7/10

DEICIDE „Overtures Of Blasphemy“

„Century Media“, 2018

1 – One With Satan                                   3:46

2 – Crawled From The Shadows            3:20

3 – Seal The Tomb Below                        2:57

4 – Compliments Of Christ                     2:44

5 – All That Is Evil                                    3:24

6 – Excommunicated                               2:55

7 – Anointed In Blood                              3:18

8 – Crucified Soul Of Salvation              3:00

9 – Defying The Sacred                            3:30

10 – Consumed By Hatred                       3:02

11 – Flesh, Power, Dominion                   3:33

12 – Destined To Blasphemy                   2:25

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Kruasanas
2018.10.04 08:07

Asmeniskai, nykus albumas, per daug melodingos soluotes. Pilnai sutinku su recenzija

suweln
2018.10.01 21:49

visų pirma, labai malonu pagaliau matyti tamstos apžvalgą. su DEICIDE kūryba nesu susipažinęs, bet tą ketinu padaryti artimu metu. muzikos apžvalgos rašymas apie kiekvieną kūrinį iš eilės yra labai blogai, tačiau šiuo atveju apžvalgoje išsakyta rimta priežastis, kodėl pasirinktas būtent toks manevras. perskaičiau ir iškart susidomėjau albumu ir pačia grupe, o to niekad nebūčiau pats sugalvojęs daryti, tad ačiū už tekstą! beje,
pasigedau tiek Saurono naujojo DIMMU BORGIR albumo, tiek BELPHEGOR apžvalgų, tik primenu, kad šią savaitę pasirodys ir naujas BEHEMOTH, kurio apžvalgos irgi nekantriai lauksiu.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus