DECAPITATED et al Vilniuje: šiuolaikinio „galvų kapojimo“ meno pamoka

Foto: Ars Nova. Daugiau foto: čia >>

Priešpaskutinis spalio savaitgalis nusimatė kaip reta „juodas“. Pradėsim nuo to, kad 19 dieną „New Style“ klube, veiksmas kuriame retkarčiais pagyvina merdėjančių Sporto rūmų dvasią, vyko brutalioji fiesta. Ko gero, tokios „mirtinos“ metalo dozės ši vieta dar negirdėjo. Nors erdve ir jaukumu klubas nepasižymi, patalpų išplanavimas ne itin palankus panašiems koncertams, rinktis nelabai yra iš ko. Taigi dviejų lenkų grupių ir vienų lietuvaičių desantas susirinko būtent čia, po „žvaigždėtomis“ lubomis.

Koncertas neišvengiamai (?) vėluoja beveik valandą. Tai turbūt neblogai prekybos atributika ir alumi/sidru taškams, bet nelabai linksma žiūrovams. Tiesa, rūkykla pavirsta tokia vaiduokliška šviesa, kuri nerealiai vargina akis, apšviesta patalpa. Čia ilgainiui sunkiai ką beįžiūrėsi ir per dūmus. Bet kažkodėl ji beveik neištuštėja net pradėjus groti FLAMES OF ARBOREA (FOA). Bendravimą su seniau ar vėliau matytais pažįstamais šioje vietoje pasirenku ir aš, nes viskas gerai girdisi, o kojas nusprendžiu pataupyti lenkų brutalystų šou. Įdomu tai, kad į koncertą susirinkusių vidutinis amžius aiškiai viršija daugelio panašių renginių žiūrovų. Sakytum, atvažiavo kokių 25–30 metų senumo, o ne gana „jaunos“ grupės. Bet ką čia supaisysi. FOA tuo tarpu griaudėja žadėtą naują repertuarą, kuris įdomesnis už ankstesnę kūrybą, bet vis dėlto vargiai išskirtų grupę iš daugelio tarpo kokiame nors didesniame feste. Taigi taip ir lieku „alubaryje“, tik su sidro skardine, mat kitą dieną laukia alaus maratonas su metalizacija, tik jau užsienyje.

Pertrauka nemaža, o veikti nelabai yra ką. Po kokių 40 min. pagaliau pasirodo CRIONICS, kurie vos prieš 1,5 mėnesio jau lankėsi Vilniuje. Tada kai kurių iš viso nematyti, o daugelio mačiusių gana išgirti, dabar buvo laukiami. Taigi įsitaisau viduryje salės ir iš karto patiriu garso pertekliaus smūgį. Ir jis ne itin „grynas“, taigi iš pradžių nusiviliu. Bet netrukus šių lenkų muzika užveža, kaip ir anksčiau, sutelkiu dėmesį tik į ją. Dar kartą įsitikinu, kad visos lenkų grupės turi savotišką braižą, išskiriantį jas iš kitų šalių atstovų. Ir turbūt čia „kalčiausia“ ritmo sekcija, ypač būgnai. Kaip bebūtų, CRIONICS klausosi labai smagiai, taigi patenku į patį pogo sūkurį. Stumdytis nelabai norisi, pasitraukiu į šalį. O death metalas liejasi laisvai, pulsuoja dinamika ir… iš rikiuotės išeina kai kurie garsinimo aparatūros kanalai. Laimei, neilgam. Ši grupė „sueina“ taip pat gerai kaip anąkart, tad jau aišku, kaip gerai bus per paskutinę, pagrindinę to vakaro komandą.

Šios tenka laukti dar ilgiau. Pildomos alaus atsargos prekyvietėje. Tuštėja ir „Ledo Tako“ arsenalas. Linksmėja brutalizmo mėgėjai. Ir štai jie, „galvų kapojimo“ meistrai, DECAPITATED. Trise, netikėtai. Bet kai pradeda varyti, atrodo, jog visi penki. Vogg pasirodo besąs tikras „žvėris“, kaip kažkas jį pakrikštijo. Grojimas gitara jam, rodos, niekų darbas, taip mikliai pirštai migruoja grifu. Bet užtat efektas! Lyg būtų dvi, net trys gitaros. Vokalas Covan – didelis apsaugos „nemėgėjas“, vis siuntinėjo pastarosios atstovus, kodėl šie neleidžia žmonėms lipti ant scenos ir „tūsintis“, „daivinti“, visaip kitaip išsikrauti. Gi energijos DECAPITATED muzikoje per akis. Techniškas, įvairus, įdomus skambesys tiesiog verčia šėlti. O ir būgnininkas Vitekas, tiesa, vienintelis, be boso, palaiko tą ritmo sekcijos darbą, kuris lenkams yra išskirtinis. Vokalistas laisto žmones ir vis kviečia juos ant scenos. Kartkartėmis tai atrodo kažkiek pozeriškai, bet jau tiek to. Vėl paveda įgarsinimas, kuriam laikui dingsta vokalas. Bet apskritai šou vykęs, nors šios grupės teko matyti ir geresnių.

Gerai, kad namo kelias neilgas. Spėju ir įspūdžius suvirškinti, ir kitiems nusiteikti. Mat jau rytojaus dieną laukia išvyka į Varšuvą, kur dar trys grupės, ne mažiau brutalios, tik dar garsesnės, žada tikrą peklą. Laukite linkėjimų iš pragaro…