“Day into Night” festivalis Londone arba kodėl verta pamatyti CARPATHIAN FOREST gyvai

Besėdint lietuvių ir visokių kitokių prašalaičių iš viso pasaulio pamėgtoje Anglijoje, vis suvirpa širdis, sužinojus apie vienos ar kitos legendinės grupės pasirodymą tėvynėje. Dingus paskutinėms viltims apsilankyti Lietuvoje per “Ledo tako” organizuojamą “Burning Steel” festivalį, nusprendžiame pastarojo renginio žvaigždes aplankyti Londone rengiamame “Day into Night” festivalyje.

Sužinojęs net tris dienas truksiančio festivalio programą, nedvejodamas pasirenku trečiąją dieną su CARPATHIAN FOREST ir DECAPITATED priešakyje. Šiuos “vinis” apšildo Lietuvoje per “Burning Steel” grosiantys KEEP OF KALESSIN, HATE bei dar keletas grupių. Žodžiu, gera proga papasakoti kolegoms tėvynėje, ko gali tikėtis iš šių atlikėjų. Ir štai mes jau prie “Underworld” klubo įvairiausio plauko neformalų ir valkatų pamėgtame Camdeno rajone. Beveik kaip Vilniuje prie “Mulen ružo” koncerto dieną, tik publika be “bambalių” ir kalba ne lietuviškai :).

Patekę į klubo vidų ir apžvelgę iškabintas ant sienų čia grojusių žvaigždžių nuotraukas (Danny Filth, tu kaip visada seksualus ir piktas), apžiūrime įvairiausių grupių atributika nukrautus prekystalius ir pasiklausome kaimynų lenkų šnektos. Sako, Vakarų Londone jau visa oficiali korespondencija vietos gyventojams yra rašoma ir angliškai, ir lenkiškai…

Pustuštėje salėje savo programą kala pirmoji vakaro grupė FRONTSIDE. Spėkite, iš kur jie? Taip, kaip ir beveik pusė šio vakaro grupių – iš Lenkijos :). Sunku net patikėti, kad šie plikagalviai lenkai nėra kokie FEAR FACTORY, PANTERA ar senųjų MACHINE HEAD pasekėjai iš JAV. Modernusis ekstremalusis metalas skamba tikrai galingai, techniškai ir nenuobodžiai. Gaila, kad publikos nedaug. Šioje vietoje norėčiau nukrypti nuo pagrindinės temos ir tarti keletą sakinių apie grupių vertinimą Londone.

Jau ne pirmą kartą pastebiu, kad grupės yra palaikomos pagal tai, kaip jos yra reklamuojamos. Susidaro įspūdis, kad dalis žmonių mąsto tokiu principu – jei užrašyta, kad grupė yra koncerto pagrindas, ją reikią stebėti, o, jei tai ne pagrindinė grupė, galima alaus atsigerti. Gal tame ir yra kažkiek logikos. Bet ką daryti, jei visos grupės yra tikrai aukšto lygio? Lietuvoje tokio ryškaus grupių skirstymo nepastebėdavau – visada atsiranda nemažai žmonių, palaikančių ir vertinančių vieną ar kitą grupę. O FRONTSIDE intensyviau be manęs palaiko gal 2-3 asmenys. Kažkodėl nepalaiko jų prie scenos stovintis vaikinukas su blekeriškai išdažytu veideliu ir intelektualumo priduodančiais akiniais. Ir tokių šį vakarą buvo ne vienas…

Antri į sceną lipa norvegai BLOODTHORN. Jų vokalistas panašus į įmitusį viduramžių vikingą. Muzika tokio įspūdžio nepadaro. Na, jie groja tikrai neblogą death – black metalą, bet smarvės kažkaip trūksta. Prisiminiau kažkada matytus jų tėvynainius BLOOD RED THRONE – stengiasi žmonės, kratosi, bet muzika manęs nekabina, nors tu ką. Atkreipiu dėmesį į vokalisto marškinėlius, ant kurių rankovės puikuojasi šonu pasukta Norvegijos vėliava. Be abejo, vėliavoje esantis kryžius yra apverstoje pozicijoje. Įdomu, ar tai nėra savo valstybės vėliavos niekinimas? :)

Po norvegų scenoje ramu – pasirodymui ruošiasi kaimynai HATE. Lietuviams pažįstami lenkai ypatingai kruopščiai derina garsą, kuris ir taip “Underworld” klube visada būna neblogas. Visa ši pauzė puikiausiai išnaudojama alučio maukimui. Todėl į salę nueiname lenkams jau pradėjus groti. Per daug nesiplečiant galima pasakyti, kad šįvakar HATE skamba visai neblogai. Net labai neblogai – death metalas veržte veržiasi iš garsiakalbių. Jaučiasi, kad muzikantai pasitiki savimi. Publikos prie scenos vis daugėja. Iš salės nuolatos aidi riksmas “Polska!”. Yra tų lenkų labai nemažai ir čia nieko nepadarysi. Gyvendamas Londone pagalvoji, jog tikrai gerai, kad lietuvių nėra keliasdešimt milijonų :).

Kita grupė scenoje – KEEP OF KALESSIN, taip pat grosiantys Vilniuje. Nesu šios grupės gerbėjas, todėl be išankstinių nuostatų stebiu pasirodymą. Pirmas įspūdis – neapsakomas intensyvumas. Kala KEEP OF KALESSIN savo black ir kitokių metalų mišinį be pasigailėjimo ir be pauzių. Keista, kaip iš šviesiaplaukio vokalisto jaunuolio veidu gali sklisti tokia neapykanta visam pasauliui. Žmonių masė prie scenos vis tirštėja, agresija ir pyktis iš kolonėlių liejasi pilnu tempu. Gyvai juos pamatyti tikrai verta.

O štai ir grupė, apie kurią pastaruoju metu nemažai kalba vietos sunkioji spauda – BIOMECHANICAL. Iš pavadinimo spėju, kad šie britai pasiūlys industrinio metalo dozę. Apsirinku. Kitą kartą eisiu į koncertą, susipažinęs su visų grosiančių grupių kūryba :). Įvardyti BIOMECHANICAL muziką tikrai sunku. Grubiai tariant, tai – progresyvus ekstremalus metalas su aukštu vokalu, kažkiek primenančiu klasikines power metalo grupes. Šiuo atveju progresyvus nereiškia lengvas. Sunkumo ir intensyvumo šiems britams tikrai netrūksta. Bet vis tiek nesuprantu, kodėl HATE ir KEEP OF KALESSIN buvo nukišti groti prieš juos. Tikriausiai, norint pamaloninti britus vietine grupe. Kadangi ypatingo įspūdžio BIOMECHANICAL nepadaro, nusprendžiu atsigaivinti dar vienu buteliuku alaus. Tiesa, keista, kad tokiuose renginiuose galima laisvai įsigyti gėrimų stiklinėje taroje. Lygiai taip pat juos galima be problemų prasinešti pro apsauginius. Pastarieji visiškai netikrina įeinančių į klubo patalpas. Apskritai, griežtesnė apsauga “Underworld” klube buvo tik per GORGOROTH pasirodymą. Tikriausiai, norvegai bijojo, kad koks sužvėrėjęs paauglys satanistas nenugalabytų grupės narių.

Alus baigiasi ir pagaliau nuo scenos pasigirsta pirmieji CARPATHIAN FOREST “soundchecko” garsai. Ištuštėjusi salė kaip mat prisipildo. Visi su nekantrumu laukia žymiųjų šlykštūnų. Ir štai scenoje pasirodo frontmenas Nattefrostas surišta kasa ir kiti grupės nariai. Pirmi akordai ir salė iš karto prisipildo purvina, juoda, pilna neapykantos ir juodo humoro muzika. Teko šioje scenoje matyti ne vieną ir ne du žymiausius juodosios ekstremalios muzikos kolektyvus, bet šįkart salėje sklinda kur kas stipresnė ir juodesnė energija. Tai net sunku nupasakoti žodžiais. Labiausiai visas CARPATHIAN FOREST pasirodymas primena kažkokį satanistinį rokenrolinį kabaretą. Ir tai tikrai nėra panašu į kokių nors CRADLE OF FILTH šou su įvairiausiais efektais. Visą atmosferą kuria pati muzika ir vokalisto elgesys scenoje. Susidaro įspūdis, kad nuožmieji norvegai viską daro ant farso ribos – vokalistas blaškosi ant scenos su vyno buteliu, pastoviai rėkia į mikrofoną kažką panašaus į “uch” ir rodo nepadorius gestus gerbėjams. Įdomu, kai Nattefrostas kreipiasi į publiką “hey you fucking punks” ir visi klykia iš pasitenkinimo. Dar įdomiau, kai po vieno tipiško blekeriško gesto vokalistas padaro dvejais pirštais “v” raidę ir prideda šią pirštų kombinaciją prie lūpų. Pikti žmonės sako, kad tai reiškia kažkokio moteriško organo laižymą :). Žodžiu, purvas ir šlykštumas liejasi laisvai. Manyčiau, kad didžiausias CARPATHIAN FOREST pasiekimas grojant gyvai – visiškas atliekamos muzikos ir elgesio scenoje suderinimas. Abu minėti komponentai puikiai papildo vienas kitą. Nesu užkietėjęs black metalo fanas, bet šių norvegų pasirodymas tiesiog hipnotizuoja. Blacko, įvairiausių iškrypimų ir net rokenrolo mišinys įtraukia ir nepaleidžia. Dar norėtųsi atkreipti dėmesį į Nattefrosto vokalą. Jis ne tik moka puikiai klykti tipišku blekerišku balsu, bet ir nuostabiai rėkia, kaip koks pjaunamas priemiesčių banditėlis. Primygtinai siūlau visiems skaitantiems šias eilutes apsilankyti “Burning Steel” festivalyje Vilniuje. Jei CARPATHIAN FOREST jums nepadarys tokio įspūdžio, kokį padarė man, tai bent traumuos psichiką :). Black Shining Leather!!!

Gaila, bet baigiantis šių juodulių pasirodymui turime palikti klubą ir keliauti per naktinį miestą namo. DECAPITATED taip ir nepamatome. Bet netikiu, kad tą vakarą kas nors galėjo padaryti didesnį įspūdį už “Karpatų miškus”.

Pabaigai man kilo toks klausimas – ar CARPATHIAN FOREST klauso Elvio?