Dar kartą apie LORDI „The ArocKalypse“

Kai Lord Sauron rašė pirmąją šio albumo recenziją, monstriška suomių komanda buvo, taip sakant, „ant bangos“. Laimėta „Eurovizija“, žurnalistų ir muzikos kritikų dėmesys, prasiplėtę koncertiniai turai… Tos „bangos“ nešini LORDI anuomet atsibeldė ir į Lietuvą. Tomis šaltomis šaltomis žiemos dienomis, kuomet užšalo autobuse paliktas grimas, koncertas Vilniuje vėlavo beveik dvi valandas. Galutinis rezultatas – visi koncertai nuostolingi. Taigi Lietuvoje „eurovizinis“ koziris nesuveikė.

Sakysit, kodėl vėl traukiamas iš rūsio „The ArocKalypse“? Ne dėl to, kad po šių suomių sėkmės „Eurovizijoje“ kasmet pradėjo dalyvauti „sunkios“ grupės. Ir ne todėl, kad įdomiai atrodytų pavadinimas, jausčiau ypatingą simpatiją šiems pabaisiukams ar kažkuo itin išsiskirtų minėtas tvarinys. Tiesiog LORDI vėl atrieda atidunda į Vilnių. Ir tai įvyks po geros savaitės. Dargi po ketverių metų visai smalsu kitomis akimis pažvelgti ir ausimis nugirsti „roko apokalipsę“. Juolab, kad akiratin pakliūva kažkoks „special edition“, kuriame dar puikuojasi trys bonusai.

„Specialus reportas“ „neužknisa“, bet ir nesuteikia diskui didesnės vertės. Tuo tarpu kiekvieno kūrinio skambesys išduoda, kad turime reikalą su muzikantais, kurių sėkmė laikosi išradingume renkantis monstriškus kostiumus, bet ne ieškant skambesio originalumo. Štai antrasis gabalas stipriai susišaukia su UDO, ir vietomis su Ironų kūryba. Toliau atrodo, lyg klausytum W.A.S.P. (niekuo čia dėtos apdainuojamos merginos), o žiūrėtum į GWAR ar WHITE ZOMBIE. Kokie vaikai nori „žaisti su numirėliais“? Tikriausiai patys Lordi, Amen, Ox, Awa ir Kita, nes be „baisaus“ pavadinimo (na, dar neblogų gitarų) nieko ypatingo čia nerasi. Tiesiog heavy, ir tiek.

Na, gerai, albumas nėra visai beviltiškas Visai neblogai skamba „It Snows In Hell“, nors asociacijų pvz. su SCORPIONS nepaslėpsi. Visai simpatiškas ir „Who’s Your Daddy?”, kuris, kaip dabar aišku, yra vienas iš LORDI hitų. Bet toliau… leiskit nusikeikti (pyp!), nes tai „aleliuja“. Turime dar vieną pavyzdį, kuo pavirsta populiari kompozicija, nuvalkiojama radijuje ir TV. Po „Eurovizijos“ (kaip bežiūrėsi, pastaruoju metu ji virto kičiniu konkursu) ši daina skambėjo tiek, kad gali ir supykinti (na, man maišelio dar nereikia).

„They Only Come Out at Night” vėlgi skamba pusę velnio (dar kartą paminėtinos gitaros), bet turėtume primiršti, kad yra ACCEPT ir dar tuzinas panašių powerio komandų. O viena iš asmeniškai simpatiškiausių mano ausiai būtų „Chainsaw Buffet”, tegul ir truputį juokingai atrodo tas pradžioje džeržgiantis benzopjūklas. Po to pora kūrinių – vėlgi šabloniški heavy stiliui.

Iš nuobodulio prikelia „Supermonstars“, kuris kažkiek panašus į RAMMSTEIN ir PAIN, o šie mane „veža“. Čia vėlgi situaciją pagerina gitarų skambesys, bet ir šiaip šis gabaliukas skamba gana patraukliai. O štai monstrų mylėti tikrai nesiruošiu, tegul taip pavadintas gabalas irgi kaip ir hitas. Elementaru ir vėl nuobodu. Geriau nuteikia paskutiniai du „bonusai“, kurie skamba nuotaikingai, ir kažkokia įvairovė girdima. Kill-joy-evil-love (žodžių žaismas).

Perklausius diską kelis kartus, peršasi išvada: „Hard Rock Hallelujah“ stipriai nusibodusi, bet kitos kompozicijos velniškai į ją panašios, nors ausiai malonesnės. Taigi už idėjų trūkumą nubyrės vertinime visi 3 balai. O kiti telieka ta proga, kad lapkričio 9 d. LORDI apsireikš mums jau su nauju tvariniu – „Babez For Breakfast“. Tada ir pažiūrėsim, su kuo „valgomos“ tos „pupytės“.

Vertinimas: 7/10

LORDI „The ArocKalypse“
© „Drakkar“ 2006

1. SCG3 Special Report
2. Bringing Back The Balls To Rock
3. The Deadite Girls Gone Wild
4. The Kids Who Wanna Play With The Dead
5. It Snows In Hell
6. Who’s Your Daddy?
7. Hard Rock Hallelujah
8. They Only Come Out at Night
9. Chainsaw Buffet
10. Good To Be Bad
11. The Night Of The Living Dead
12. Supermonstars (The Anthem Of The Phantoms)
13. Would You Love A Monsterman? (2006 version – Bonus)
14. Mr. Killjoy (Bonus)
15. EviLove (Bonus)