CULT OF FIRE „Moksha/Nirvana“ – nesitikėkite per daug

suweln. Itin reta proga, kuomet įdomi grupė tą pačią dieną išleidžia netgi du albumus. Šių metų vasario mėnesio 20 dieną savo kelią į olimpą besistumiantis Čekijos kolektyvas CULT OF FIRE išleido du albumus – „Moksha“ ir „Nirvana“. Sumanėme abu albumus aprašyti viename tekste ir paversti visa tai dviguba apžvalga. Štai ką apie tai mano senas metalo vilkas Lord Sauron:

Lord Sauron. Yra tokia čekų grupė CULT OF FIRE. Egzistuoja jie ne pirmus metus, turi solidžią diskografiją ir tūlam metalo gerbėjui gali būti įdomūs ne vien kaip standartinio black metal atlikėjai, bet ir tuo, kad vietoj nuobodaus Šėtono garbinimo, CULT OF FIRE vyrukai rimtai susidomėję Indijos mitologija. O ką? Tamsioji šios šalies religijos pusė yra labai turtinga ir tikrai šiurpi. O Indijos dievybių panteone bet koks rakša koją išsisuks.

Tai va ir padavė šiemet vyrukai iš Čekijos indiškų naujienų, nors vežimu vežk. Net du albumus! Tiesa, po penkias dainas abu, bet konceptualūs. Ir viskas su jais būtų gerai, jei asmeniškai aš nebūčiau tikėjęsis kažko daugiau. Iš tokių grupių neretai tikimasi eksperimentų su tos šalies, apie kurią dainuojama, muzika. Ne, šiuose albumuose to nėra. Grupės skambesys absoliučiai standartinis – gerai sukaltas juodmetalis, bet ne daugiau. „Moksha“ grubesnis, „Nirvana“ melodingesnis. Yra retų sintezatoriaus intarpų, deklamavimo ar gitarų solo. Bet nuo muzikinių eksperimentų grupė visgi susilaikė. Kitas minusas, mano kuklia nuomone, yra tai, kad grupė dainuoja gimtąja kalba. Net jei jų tekstai nuostabūs ar nepaprastai gilūs, aš netenku galimybės jų įvertinti. Ir kas lieka? O lieka tiesiog muzika, gera, estetiška, bet neturint galimybės įsigilinti į temą. Ji tinka tik tam, kad zyztų kažkur fone, kol jūs kepate kiaušinienę ar einate su ausinuku į parduotuvę alaus. Tuo labiau, kad ir įdomesnių muzikinių sprendimų mes čia nerasime. Skambesys girdėtas ne sykį ir ne du. Geras ir galingas vokalas. Kokybiškas produktas, bet skirtas jis daugiau vidaus rinkai.

Vėl suweln. Prieš gerus 7 metus pasirodė toks beveik nežinomos Čekijos grupės CULT OF FIRE albumas „Ascetic Meditation of Death“, kuris nunešė visų blekerių ir taip ne visai tvirtus stogus velniop bei privertė sekti tolimesnę grupės kūrybą. Žmones žavėjo melodinga ir stipri grupės kūryba, įvilkta į rytietiškus motyvus. Praėjus 7 metams gauname netgi dvigubą dozę. Ir ką ten girdime?

Vis sukant ir sukant šiuos du albumus manęs neapleido viena mintis – šie talentingi čekai nieko naujo neišrado. Jie tiesiog sudėjo į vieną katilą tai, kas jiems labiausiai patinka, ir patalpino visa tai į budizmo mitologijos rūbą. Nuo pat pirmos bet kurio albumo akimirkos iškart prisimenu kultinius taip pat slavus NOKTURNAL MORTUM iš Ukrainos. Jei jums patinka NM kūryba, toliau net neskaitykite ir eikite klausyti naujųjų CULT OF FIRE opusų. Klausantis šių albumų neapleidžia mintis, jog CULT OF FIRE kūrybą smarkiai įkvėpė ir kitos slaviškos juodmetalio grupės, tačiau… DĖMESIO! bent man asmeniškai pasigirdo nemažai tokių grupių, kaip BURZUM ar NARGAROTH įtakos. Abiejuose albumuose taipogi ryškiai jaučiasi rumunų NEGURA BUNGET įtaka. Apskritai, būtų galima sakyti, jog klausantis tiek „Moksha“, tiek „Nirvana“ albumų nepavyko išgirsti kažko naujo ar netikėto. Visa tai jau buvo kažkur girdėta anksčiau. Tačiau, tai nebūtinai yra blogai. Čekai pasižymi kokybe ir gebėjimu puikiai bei kokybiškai atkartoti tai, kas jiems patinka.

Abu albumai pasižymi melodingumu, epiškumu ir jausmais. Jei jums prie širdies tokie dalykai, šie albumai tikrai patiks. Keista, kai toks jausmingas garsas yra įvilktas į jam ne visai būdingą budistinį rūbą. Tačiau, budizmas šių albumų atžvilgiu tėra koncepcijos tema. Klausantis muzikos, apie budizmą aš išvis nesusimąsčiau. Galbūt dėl to, kad nemoku čekų kalbos, o kažkokių motyvų, apipintų rytietiškais elementais, išgirsti nepavyko. Veikiau girdimi folkloriniai motyvai, kurie vis primena apie jau paminėtus NOKTURNAL MORTUM arba ARCONA. Beje, albumuose jaučiama netgi tokių grupių, kaip ALCEST ankstyvosios kūrybos įtaka. Žodžiu, suku juos jau nežinia kelintą kartą ir neišgirstu nieko naujo. Tik klausantis neapleidžia mintis, kad po šiųjų opusų COF susižėrė nemažai naujų fanų ir, svarbiausia, naujų ir jaunų fanių. Ačiū tau, Sauronai, kad padėjai bent su albumų įvertinimais, nes kitaip būčiau visai pasimetęs.

Albumas turėtų patikti kiekvienam naujovių nesivaikančiam melodingo juodmetalio klausytojui. Bet kažko daugiau tikėtis tikrai neverta.

„Moksha“ 7/10

1. Zrození výjimečného 09:34

2. Město mrtvých 05:52

3. (ne)Čistý 06:40

4. Har Har Mahadev 06:13

5. Mokša 05:59

„Nirvana“ 8/10

1. Buddha 1 09:02

2. Buddha 2 06:18

3. Buddha 3 06:04

4. Buddha 4 06:06

5. Buddha 5 05:47