CREMATORY "Revolution" - žmogaus baimės, nuodėmės ir truputis vilties

Pradėsiu nuo atsidūsėjimo, susijusio su neseniai perskaitytu straipsniu “Doom metal biblija”: kas padės išaiškinti klausytojui, kuo skiriasi žodžiai “gothic” ir “doom”, jei patys atlikėjai nesivargina jų skirti? Į tokią painiavą įsivėlusi ir vokiečių grupė “Crematory”, atkakliai vadinanti save “Gothic – Metal Band”. 1991 metais susikūręs kolektyvas jau seniai nutolo nuo savo gotikinių šaknų. “Crematory” tai išgyveno netikėtai sunkiai: 2001-aisiais išleidę geriausių dainų albumą, jie išsiskirstė. Sunkiosios muzikos laimei, 2003 metais grupė atsikūrė ir 2004-ųjų pradžioje išleido albumą “Revolution”. Albumas patvirtina “Crematory” skambesio tendencijas, ryškėjusias jau ankstesniuose darbuose (“Awake”, “Believe”), bet čia jos įgyvendintos su nauja energija, ir to rezultatas – kokybiškas doom metal su death elementais.

“Crematory” išlaikė specifinius bruožus, kurie praėjusį dešimtmetį padėjo jiems išsiskirti iš gausaus gotų ir pseudogotų antplūdžio. Riaumojantis vokalas (growl) ir panašaus tembro back gitaros sėkmingai derinami su “švaraus” balso priedainiais, o klavišinių partijos (atliekamos vienintelės kolektyve moters, kuri niekad nedainavo, net kaip back vokalas – koks palengvėjimas vargstantiems nuo gothic klykalių) stebina tembrų gausa – šalia įprasto fortepijono galima išgirsti klavesiną, vargonėlius ir kokią dešimtį sintezuojamų “instrumentų”. Naujos savybės – paįvairintos mušamųjų partijos (šis reiškinys bendras visai šiandienos sunkiajai muzikai – nuo roko iki grind) ir smarkiai pagerėjusi tekstų kokybė. Priedainiai, kuriuose vardijami reiškinių septynetai arba antonimų poros (iš albumo “Believe”), gana išraiškingi, tačiau naivoki. O “Revolution” – beveik konceptualus darbas, pasakojantis apie žmonių baimes, nuodėmes ir viltis.

Albumas prasideda neskubia ir sąlyginai ilga (trijų minučių) įžanga, kuri išreiškia visos “Crematory” muzikos nuotaiką – liūdesį, kad pasaulio blogis nulemtas iš anksto, sumišusį su pykčiu ir noru tai pakeisti. Pyktis prasiveržia greitesnio tempo “Wake Up”, kuris visas yra vienas pabusti kviečiantis šūksnis. “Mes kurti; mes nebylūs; mes akli” – konstatuoja vokalistas. Kitų dainų pavadinimai taip pat trumpi, bet tikslūs, apibrėžiantys teksto temą, kaip kad “Greed” (“Gobšumas”) – kūrinys, išleistas kaip albumą pristatantis singlas. Jame koncentruotai galima išgirsti visas grupės skambesio savybes. Tačiau “Revolution” nėra įrašytas dėl vieno kūrinio; kitose dainose vienos ar kitos savybės išplėtotos net geriau, bet išlaikant vientisumą. “Reign Of Fear” – istorija apie pasaulį, valdomą baimės. Mūsų pasaulį, tiesą sakant. “Open Your Eyes” pasižymi kone disco ritmu ir automato serijas primenančiais rifais; be to, jame abu vokalai stengiasi supanašėti. “Tick Tack” – viena geriausių albumo dainų, beje, atliekama vokiškai; jos priedainis išsiskiria užpildyta skambesio erdve (pagyrimai įrašų studijai), daugiausia dėl tęsiamų klavišinių ir gitarų akordų. “Angel Of Fate” yra lėtas ir ilgas, pasižymi atmosferiškumu, atotrūkiu nuo melodijos (tiesa, prie jos grįžtama priedainyje – “Crematory” nuosekliai laikosi savo kūrinių struktūros); jis bene artimiausias death metalui. “Solitary Psycho” riaumojimas kiek pakoreguojamas, sukeliant panašumą į senų siaubo filmų pamišėliams būdingą balsą. Titulinė albumo daina nėra kažkuo ypatinga ir pasirinkta greičiau dėl apibendrinančio pavadinimo pobūdžio; bet ji gerai atitinka nuotaiką. “Human Blood” ritmika kelia įdomių aliuzijų su thrash metalu, jei neskaitysime lyrinio nukrypimo kūrinio viduryje. “Red Sky” skirtas raudonai spalvai, kuria alsuoja visas albumas (“Greed” viršelis taip pat raudonas).

“Revolution” baigiasi daina, kuri pirmąkart klausančius “Crematory” turėtų apstulbinti, o senus gerbėjus – nudžiuginti. Kodėl? Tebūnie tai mįslė, paskatinsianti susirasti albumą, juolab kad jis tikrai to vertas, ir sudainuoti priedainį lietuviškai:
“Jei būtų leista Tau gyventi vėl,
ar sugebėtum ištaisyt klaidas?
Ir – ar norėtum ką pakeist?
Ne- ži- nau…”

Vertinimas: 9/10

CREMATORY – Revolution
Nuclear Blast, 2004

01. Resurrection
02. Wake Up
03. Greed
04. Reign Of Fear
05. Open Your Eyes
06. Tick Tack
07. Angel Of Fate
08. Solitary Psycho
09. Revolution
10. Human Blood
11. Red Sky
12. Farewell Letter