CRADLE OF FILTH “Nymphetamine” - pornografijos perdozavimas

Neskaitykite šitos recenzijos! Nes čia nebus objektyvių žodžių, tik nusivylusio fano taškymasis seilėmis ir putų leidimas. Ir viskas dėl ko? Ogi dėl to, kad CRADLE OF FILTH, grupė, kurią aš be galo gerbiu, savo paskutiniu albumu davė tokį sprigtą į nosį visiems savo gerbėjams, kad, matyt, ne man vienam ištryško ašaros.

Ir kas galėjo to tikėtis? Po “Damnation And The Day” praėjo metai laiko, ir nenuorama Denis jau spėjo ne tik atgroti turą senojo albumo palaikymui, bet ir įrašyti naują albumą. Per mažai laiko tikrai brandžiam kūriniui, bet pakankamai vidutiniškai chaltūrai, kuri ir žeidžia mūsų ausis šiame albume. “Nymphetamine” gavosi kažkoks visiškai beveidis, blankus ir nuobodus (niekad negalvojau, kad pritaikysiu epitetą “nuobodus” COF kūrybai). Visi kūriniai vienodi, muzikiniai sprendimai nuvalkioti ir šimtąkart girdėti, ir net kviestinė vokalistė Liv Kristine, padėjusi įrašyti titulinę albumo dainą, nė kiek neištaisė susidariusios situacijos. Nepadėjo nei ilgos, ne trumpesnės, nei septynios minutės, kompozicijos.

Nors pats albumas prasideda daug žadančiu intro “Satyriasis”, sekantys kūriniai puikiai iliustruoja posakį “Pažadėjo ir nedavė”. Viena iš labiausiai įsimenančių kompozicijų piktas ir greitas gabalas “Gilded Cunt”. Tie, kas susipažinę ne tik su literatūrine anglų kalba, bet ir su nenormatyvine leksika, puikiai supras apie ką eina kalba. Aš net pasvajojau, kad CRADLE OF FILTH būtent šiai dainai nufilmuotų videoklipą. Tačiau išskyrus pasiutusį dainos tempą ir isterišką Denio vokalą, nieko naujo čia neradau. Kitas dėmesio vertas kūrinys buvo “Swansong For A Raven”- jį būtų galima vadinti balade “Kreidlų” supratimu, jei ji iš tolo neatsiduotų “Her Ghost In The Fog”. Tą patį galima pasakyti apie “Nemesis”- jei COF diskografijoje nebūtų buvę “Midian”, tai pastarasis albumas nesmirdėtų tokiu atviru autoplagiatu. Kiek labiau patiko “Coffin Fodder”- šitas kūrinys buvo kiek individualesnis už kitus, vidutinio tempo, kompozicija išsiskirianti iš beveidės masės. Tiesa, iškart po jo pamėginkite paklausyti IMPALED NAZARENE “Hardboyled And Still Hellboud” ir pasakykite, ar man vaidenasi…

Tegaliu sugalvoti dvi priežastis šiam nesusipratimui pateisinti, ar paaiškinti. Jūs galite su manim nesutikti. Arba mesjė Filthas bando kuo greičiau atsižegnoti nuo įrašų kompanijos, su kuria turi šiuo metu reikalų ir kiša į albumą antrarūšį šlamštą, kuris, tikriausiai nepateko į kitus albumus. Juo labiau, kad “Damnation And The Day” buvo įrašytas padedant Sony. Matyt tokio giganto glėbyje šiai kompanijai patiko. Pagyvensim- pamatysim. Kitas variantas daug liūdnesnis. Gali būti, kad Denis nesugebėjo išsiveržti iš savo paties sukurto žanro ribų ir išsisėmė. Yra nemažai grupių, kurios perleidinėja tą patį albumą, tačiau CRADLE OF FILTH niekad nebuvo viena iš tokių. Kiekviename albume būdavo kažkas nauja, negirdėta, novatoriška. Ir būtent tai buvo viena iš jų sėkmės priežasčių. Dabar gi nebeliko net garsiųjų COF tekstų, kurie laisvai galėjo nunešti kokį silpniau prikaltą fano stogą. Kaip jie pavadins savo sekantį albumą? “Spermatoksikozė”? Fui… Nesiimu prognozuoti kas bus toliau, tik viliuosi, kad sekantis darbas bus geresnis. Tik labai aukštas šios komandos profesionalumas neleidžia man priskirti šio albumo “total shit” kategorijai. O šitam numušu reitingą. Už chaltūrą.

Tracklist
1. Satyriasis
2. Gilded Cunt
3. Nemesis
4. Gabrielle
5. Absinthe With Faust
6. Nymphetamine Overdose
7. Painting Flowers White Never Suited My Palatte
8. Medusa And Hemlock
9. Coffin Fodder
10. English Fire
11. Filthy Little Secret
12. Swansong For A Raven
13. Mother Of Abominations

Reitingas 7/ 10