Cradle of Filth - Cruelty and the Beast

Kad ir senukas šis albumas, bet, manau, neįmanoma netart žodžio apie šiuos vyrukus. Vat kaip tai netyčia užsidėjau aš tą CD ir nutariau tart keletą žodžių.

Ką galima pasakyt apie šį COF albumą? Tik tiek, kad jis vienas iš geriausių albumų, išleistų 1998 m. ir išvis geriausias albumas, kokį jie yra išleidę. Manau, kiekvienas tikras blacker’is turėtų turėt jį savo fonotekoje. Vyrukai yra tikri satanistai ir tik jų tikejimas juodąja magija padėjo jiems sukurti toki albumą.

Dainos čia tikrai piktos ir agresyvios, ir, klausant pirmą kartą, kiek sunkoka viską suvokti, bet, paklausius albumą keletą kartų, nuomonė bematant pakinta. Lyginant su kitais jų albumais, šis yra kiek lėtesnis. Dani Filth, kaip jis pats sako, praleido ne viena mėnesį, rašydamas poemas ir derindamas muziką su savo teatrališkais šauksmais. Viena detalė turėtų suintriguoti lietuvišką publiką: moteriškas vokalas šiame albume yra vienos Therion koncerte dainavusios moterėlės.

Klausant albumą jaučiasi, kad vyrukai linkę i vampyrizmą – merginų aimanos susipynusios su riksmais penktame gabaliuke apgaubia tikra mistikos aureole. Kas mėgsta bažnytinę muziką, pirma daina ir aštuntos dainos pirma minutė jus užvaldys. Albumo siela, manau, yra “Bathory aria” – kiečiausia ir pikčiausia albumo daina, nors nuo jos neatsilieka ir paskutinė “Lustmord and wargasm”. Dar galima pridurti, kad muzika nėra monotoniška, girdima daug perėjimų, kurie suteikia ypatingos jėgos. Žodžiu, geriau pačiam paklausyti ir nuspręsti.

Albumo lankstinukas tikrai gražus ir mistiškas, nuotraukos irgi pagal muziką – daug kraujo ir vampyriškų minų. Įdėtos kiekvieno grupės nario nuotraukos ir po jomis parašyta keletas iškrypėliškų žodžių, ištrauktų tiesiai “iš širdies”:

Dani Filth (Oral pleasures)

“A renowned blasphemer, this libertine now goes as far
as to deflower then crucify young virgins, leaving them to suffer
the agonies of the damned as carrion for ravens
and other less picky night crawlers…”

Taigi, klausykit, spręskit ir nuspręskit.