Albumai
CAVALERA CONSPIRACY „Inflikted“ – tai jau darosi įdomu
Nauja senos mįslės interpretacija: „Du broliukai per kalnelį nesueina! Kas?“ Žinoma, kad SEPULTURA! Po to, kai iš šios grupės su didžiausiu trenksmu buvo ištrenktas jos lyderis ir idėjinis variklis Maksas Kavalera, tolesni kompanijos santykiai priminė brazilišką muilo operą. Tiek vienų, tiek kitų demonstratyvi poza „Mes galime ir vieni!“, viešas santykių aiškinimasis ir kiti nemalonūs dalykai įnešė nemažai sumaišties į to meto thrasho sceną ir tik nuo konkretaus fano pozicijos priklausė, su kuo jis liks – su Maksu ar su SEPULTURA.
Asmeniškai man labiau patiko SOULFLY kūryba, ir ne vien dėl jausmo, kad su Maksu iš grupės pasitraukė ir „Sepų“ dvasia. Nieko neturiu prieš Deriką Gryną, bet jis – ne Maksas. Taip pat, kaip daugeliui fanų nebuvo priimtini JUDAS PRIEST su Timu Ovensu.
Tuo labiau intriguojančios buvo užuominos apie „globalinį atšilimą“ tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Viskas baigėsi tuo, kad broliukai visgi susitaikė ir Igoris Kavalera šiuo metu lamdo būgnus naujausiame projekte CAVALERA CONSPIRACY. Kaip jau sako pavadinimas, tai jau daugiau nei SOULFLY, bet mažiau nei SEPULTURA.
Tai kuo gi mus nudžiugins susitaikiusių broliukų kūryba? Kaip tik čia viskas liko „po senovei“ – Makso eksploatuotas thrash/thrashcore su politiniais-socialiniais tekstais pasitinka mus visu savo gražumu. Daug pykčio, daug energijos, daug ideologijos, pasiutęs, emocionalus Makso vokalas, jis tiesiog spjaute išspjauna žodžius į mikrofoną, veržlios Marko Rizzo gitaros soluotės ir, žinoma, Igorio būgnų kankinimas.
Klausantis šio albumo, kyla nemažai gerų prisiminimų, susijusių su „Arise“ ar „Roots“. Pakanka tribal muzikos intarpų, rečitatyvu atliktų vokalinių partijų ir kitų muziką paįvairinančių elementų. Kūryba pasidarė įvairesnė nei buvo SOULFY ir jau tikrai išraiškingesnė nei dabartinė SEPULTURA. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į tokius kūrinius kaip „Hex“, „The Doom Of All Fires“ ar „Nevertrust“.
Kas neleido rašyti aukščiausio balo? Greičiausiai bjaurus autoriaus įprotis pasikabinėti. Juntamas didelis noras groti „kaip senais gerais laikais“, taigi ir sąmoningas „Arise“ ar „Chaos A.D.“ stilistikos atkartojimas, kaip, pavyzdžiui, kūrinyje „Dark Ark“. Taip pat galėtų būti mažiau core elementų, nors šito, matyt, nėra ko ir pageidauti.
Verdiktas – verta paklausyti nors vieną sykį. Ir dar viena visiškai idiotiška mintis: kiek laiko reiks, kad visa senoji SEPULTUROS „gvardija“ tyliai susirinktų po brolių Kavalerų vėliava?
Vertinimas: 8/10
CAVALERA CONSPIRACY „Inflikted“
© „Roadrunner Records“, 2008
1. Inflikted
2. Sanctuary
3. Terrorize
4. Black Ark
5. Ultra-Violent
6. Hex
7. The Doom Of All Fires
8. Bloodbrawl
9. Nevertrust
10. Hearts Of Darkness
11. Must Kill
Komentarai
Seniukas minejo: “Darbas, kaip Maxui, neblogas.
Daugiau metalo, mažiau babajų ritmų.”
Na cia priklauso nuo to ka tu laikai babauju ritmais, turint omenyje, kad Sepulturos vyrai kile is Brazilijos, tai babaju rimai (kaip kad juos pavadinai) jiems ko ne garbes reikalas, tuo jie ir issiskyre is galybes.
Na, o Cavalera Conspiracy mano ausimis tai cia jau visai kita kalba, Sepulturos darbus beabejones primena, bet tuo paciu tai jau visai kas kita. Nauja.
P.S.
Ir tas “…kaip Maksui…” nuskambejo kazkaip labai jau kandziai!
Na nesutiksiu nei su autorium nei su Seniuku. I Roots isvis nepanasu. Roots buvo pirmasis Sepulturos albumas ir priezastis, kodel as Sepulturos dabar nebevirskinu.
Tiesa, kad CC yra bandymas sugrizt prie saknu. Ir labai vykes. Sutinku su vertinimu. Taciau skambesys toks gan plasmasiskai naujoviskas. Na bet ka padarysi. Reiks pirkt. Patinka
Patiko man sitas, labai patiko:) aisku, true khultiniams thrashystams nepatiks manau :)
Daugiau paklausius patiko sitas albumas m/
ant viršelio iš tų malkų reiktų sudėlioti adidas ženkliuką
“Birute, Caecus Caelestes pamiršai”
“Ir CEPHALIC CARNAGE”
Na taip taip, ir Callenish Circle, ir Calhoun Conquer, ir Coal Chamber, ir Corvus Corax, ir… Bet vis tik Kanibalai yra turbūt geriausiai žinomi tokiu sutrumpinimu.
Man asmeniškai tai pirmas klausomas darbas iš šios giminės po ilgo laiko tarpo. Sepultura buvau galutinai nusivylęs po ROOTS, o papuasinė SOULFLY muzika iš viso vertė vemti.
Šitų bent galima klausyti, bent kiek panašu į metalą.
Ir CEPHALIC CARNAGE :/
Birute, Caecus Caelestes pamiršai ;)
si atsiliepima skaitant atsitiktinai grotuve grojo Bloodbrawl is “Inflikted”. Siaip tai kuo toliau klausau sio albumo, tuop labiau veza. nesuprantu, is pat pradziu labai nepatiko, o dabar kazko net labai prie osies
superb!
Sutinku su vertinimu.
Albumas siaip labai patiko. Butinai isigysiu.
O Sepultura su Grynu – valdo. Dante XXI juk nerealiai geras albumas, o live atlikineti naujam dainiui tokius gabalus kaip Roots ar Refuse/resist tikrai nezmoniskai tinka :]
Kalbant apie Soulfly – albumas “The prophecy” tikrai idomus, vietomis keistokas, ir tuom visa galva geresnis uz “Dark ages”.
Na o CavCon labai idomu gyvai butu pamatyti. Speju setlistas prikimstas ir sepu gerybemis m/ :)
Seniuk, siūlyčiau šiuo atveju atsargiau su sutrumpinimu CC, nes iki šiol jis labai gerai žinomas kaip Cannibal Corpse “inicialai”.
Pirst.
Darbas, kaip Maxui, neblogas.
Daugiau metalo, mažiau babajų ritmų. Nei “Arise”, nei “Chaosu” šitas darbas ne tik kad nekvepia, bet net ir minties apie tai negali būti. Va į “Roots” tai jau panašiau, bet žvelgiant iš mano asmeninių pozicijų tai yra veikiau papeikimas nei pagyrimas.
Deja, negalėčiau sutikti su recenzijos autoriumi, kad CC yra išraiškingesnė už Sepultura. Vis tik, mano nuomone, Andreas Kisseris žymiai įdomiau sukasi metalo rėmuose, kai Maxas, net ir išlindęs iš jų, nieko gero po Sepulturos taip ir nepadarė. Net Soulfly “Dark Ages” albumas tėra labai stiprus vidutiniokas, o ką jau kalbėti apie ankstesnę Soulfly kūrybą.
Vis tik labai sveikinu CC kaip Maxo prablaivėjimo spindulį. matyt, mažiau ėsti psilocibų pradėjo. Bet tenedrįsta jis kišti nagų prie Sepulturos!
m/
Ir dar viena visiškai idiotiška mintis: kiek laiko reiks, kad visa senoji SEPULTUROS „gvardija“ tyliai susirinktų po brolių Kavalerų vėliava?”
Tikiuosi kad taip nenutiks..kas buvo to nebesugrazinsi.
Pirmą kartą tą mįslę girdžiu…) O šiaip, vienintelis užkabinęs dalykas buvo albumo ryškiai raudonas cover’is))