CARCASS "Symphonies Of Sickness" - ypatingai sunkiai sergantiems death metal pacientams...

Bendraautorius – Vingis

Nenustebkite užuodę puvėsius – taip turi būti, čia – pūvančių mėsgalių šalis. Aš visai nejuokauju. Albumo pavadinimas taip pat nejuokauja. Jei jūsų skrandis yra silpnas, geriau negirdėti ir neskaityti to, ką šie ligoti vaikinai sukūrė. Prieš jūsų akis iškyla hiperbolizuoti (o gal ir ne) morgo darbuotojo matyti vaizdai. Akys mato viską: išpjautus analinius raumenų žiedus, pūvančias aborto liekanas,lervų kolonijas, viskas aplinkui tik pūva ir pūva. Skaityti šiuos raštus be ironijos – neįmanona.

Ant albumo viršelio pavaizduoti organai, raumenys ir kaulai daug ką pasako. Pagrindinis dėmesys yra koncentruojamas į vaizdus, o ne į veiksmą, todėl yra visiškai nesvarbu, kur yra tas morgas, kas būtent jame dirba ir ką ten tas dirbantysis veikia. Mitologijos, romantikos ar poezijos mėgėjai čia tikrai nieko gero nesuras.

Pasistenkime nekreipti dėmesio į tekstinį turinį, nes albumo galia yra muzikoje. Man pasisekė, aš ilgą laiką nemačiau prasmės skaityti tekstus. Nepatartina gaišt laiko, ir versti iš anglų kalbos tą didžiulę vėmalų krūvą (čia iš gerosios pusės, aišku). Kaip žinia, death metalo stiprybė tikrai nėra tekstuose. Vokalų duetas – tai tik dar vienas brutalus instrumentas.

Tai yra “uždegantis”, energingas albumas. Tokiu jis ir išlieka iki galo. Dominuoja gitaros, nesigirdi standartinio vyraujančio “bačkų” “kalimo”, žemi gitarų ir boso dažniai kartais visiškai jas užgožia. Norint gerai išgirsti šį, berods geriausią CARCASS darbą, keleto perklausymų tikrai nepakaks. Iš pradžių kai kurie rifai (“simfonijų” dalys) gali pasirodyti ypač triukšmingi, greiti, neturintys jokio sąskambio ir pan. Bet perklausius įdėmiau, viskas suranda savo vietas, ir tas “jokio sąskambio neturintis rifas” išsiriša į lengvą (sąlyginai), daugumai ausų suprantamą headbang’erišką frazę.

Tikriausiai ir šio albumo į jokius žinomus harmoninius rėmus, kaip ir daugumos kitų death atlikėjų, sukišti nepavyktų. To daryti tikriausiai taip pat nederėtų. Skirtumas tas, jog iš kai kurių grupių “išėmus” mažąsias tercijas, nelabai kažkas ir belieka… CARCASS šiuo atžvilgiu yra išskirtiniai. Kas bent kiek supranta gitarą, gali be didesnio vargo tai pastebėti.

Labai sėkmingai yra parinktas dviejų vienas kitą papildančių vokalų duetas (tiek tekstine, tiek “kriokiamąja” prasme). Jie abudu “reiškiasi” per visą albumą. Turbūt geriausias mano girdėtas duetas.

Kalbėti apie atskirus kūrinius negaliu, nes jie visi sudaro vieną visumą. Visuose girdime beprotiškai greitą grojimą, nemažai dar beprotiškesnių solo partijų pavadintų “morbid melody for the deceased with salt to taste” ir kitomis šlykštynėmis. Gal su pavadinimais šiek tiek ir persistengta, tačiau meistriškumo ir originalumo solistas, kaip ir kiti grupės nariai,- tikrai nestokoja. Ne skaityt reikia, o klausyt…

Susirinko vyrai, padirbėjo, įrašė…Vėliau, matyt, “atrabotkės” užsipirko, prisigėrė, ir kvatodami žodžius ir pavadinimus sugalvojo…

CARCASS “Symphonies Of Sickness”
1989 Earache Records

1. Reek of Putrefaction
2. Exhume to Consume
3. Excoriating Abdominal Emanation
4. Ruptured in Purulence
5. Empathological Necroticism
6. Embryonic Necropsy and Devourment
7. Swarming Vulgar Mass of Infected Virulency
8. Cadaveric Incubator of Endo Parasites
9. Slash Dementia
10. Crepitating Bowel Erosion