CANNIBAL CORPSE “The Wretched Spawn”- esmė “musyse”

Žinote, kas man labiausiai kelia siaubą ir pasišlykštėjimą Cannibal Corpse kūryboje? Ne vimdantys viršeliai, nors paskutinis darbas, net mane, mediką su šešių metų darbo stažu, nukrėtė šiurpas, ir ne gličia lavoniena atsiduodantys tekstai ir jau tuo labiau muzika, nepatyrusiai ausiai panaši į visų gyvūnėlių prieglaudos namų šunų koncertą “Nemateko” dešrų gamybos aparate.

Ne, bjauriausia yra tai, kad jie visiškai nieko neišsigalvoja! Paimi į rankas kokį “Akistatos” numerį, pažiūri “Kruvinąją Bangą”, Prieblandos, ar Pavojingą zoną ir turi idėjų dar porai albumų į priekį! Gal todėl ir “Kanibalai” kasmet mus “pradžiugina” vis nauju albumu. Nusispjovę į patį šėtoną, nusispjovę į tamsiąją mistiką vyrukai iš Cannibal Corpse demonstruoja mums košmarus, kurie, teoriškai, gali įvykti čia pat ir su bet kuo iš mūsų. Aš dar stebiuosi, kaip kokie, tarkim Panevėžio mafioziai, benzinu naikinantys savo konkurentus, o jų likučius paslėpę dalimis po visą apylinkę, natūraliai nepereina prie tokios muzikos, daug artimesnės jų juodai sielai, nei kažkoks saldžiarūgštis šansonas.

Bet kalba ne apie tai. Kalba apie pačius Cannibal Corpse. Savotiškai tai yra unikali grupė, bent jau tuo, kad grodami patį ekstremaliausią, kraštutinį metalą, sugeba išlikti 100 % komerciniai. Mano žodžius patvirtina ir tas faktas, kad iš visų pasaulio death metal grupių, vieninteliai Cannibal Corpse turi platininės grupės statusą. Ir čia jau ne vien pinigų vaikymasis- grodamas tokį stilių labai “nepapopsavosi”. Kaip ir daugelyje panašių atvejų, didžiausią vaidmenį vaidina ir profesionalizmas. Visas šis dvėseliena prašvinkęs penketukas yra aukščiausios prabos profesionalai ir moka ne tik lavonus surūdijusiais benzopjūklais pjaustyti, bet ir technišką gitarinę soluotę “išpjauti”, daryti stebuklus už būgnų komplekto, o Džordžo Fišerio vokalas, net ir perklausius dešimtis panašių grupių lieka su niekuo nesupainiojamas.

Kas gi pasikeitė nuo paskutinio albumo? Ogi nieko- tai vis dar seni geri (nors kaip čia pasakius…) “kanibalai” ir keistis artimiausiu metu jie tikrai nesiruošia. Tiesiog dar keli švieži ir garuojantys gabalai į tūlo fano kolekciją. Muzika gera tiek technišku atlikimu, tiek suvedimo kokybe- Metal Blade kartelę laiko aukštai iškeltą, na ir pasiekia atitinkamus rezultatus. Taip pat vertinu ir gerbiu Cannibal Corpse už pastangas kiek galima, neišeinant už stiliaus ribų, paįvairinti grojamą materialą. Dominuoja, žinoma, greiti ir brutalūs kūriniai, bet jų aranžuotės gana individualios, kad pačius kūrinius būtų galima atskirti vieną nuo kito, o lėti, bet nemažiau sunkūs gabalai, suteikia kažkokios niūrios atmosferos visam albumui ir nėra tokio nuobodaus ir vienodo baubimo, kuris mane suerzino albume “Gore Obssessed”.

Žodžiu, kas mėgsta panašią muziką, šį albumą sutrins savo muzikiniame centre. Rekomenduoju tokius kūrinius, kaip “Frantic Disembowment”, “Cianide Assassin”, man labiausiai patikusį “Festering The Crypt” ir dedikuojamą visiems mūsų seimo nariams “They Deserve To Die”. Apibendrinimas keliais žodžiais būtų – albumas išties labai geras ir jo vertinimas turėtų būti aukštesnis, nei aš jam daviau. Pats balas sumažėjo dėl visgi gana siauro klausytojų rato ir dėl tokio pasibjaurėtino viršelio apipavidalinimo, kad dabar, norėdamas pasiklausyti nervus raminančio kriokimo, būsiu priverstas slėpti kompaktinės plokštelės dėžutę nuo savo… žmonos!..

Tracklist:
1. Severed Head Stoning
2. Psychotic Precision
3. Decency Defied
4. Frantic Disembowelment
5. The Wretched Spawn
6. Cianide Assassin
7. Festering In The Crypt
8. Nothing Left To Mutilate
9. Blunt Force Castration
10. Rotted Body Landslide
11. Slain
12. Bent Backwards And Broken
13. They Deserve To Die

Reitingas 8/10 2004 © Metal Blade Records