Albumai

CANDLEMASS „Death Magic Doom“ – doomo meistrai grįžta

2009.05.20 00:00, Deviltor

CANDLEMASS ilgai pristatinėti nereikia – ji yra viena įdomesnių grupių didžiulėje metalo scenoje, visoje jos diskografijoje galima atrasti savitų muzikinių idėjų, atmosferos ir originalumo. Naujasis CANDLEMASS darbas „Death Magic Doom“ – jau dešimtasis ir man asmeniškai šis albumas paliko labai didelį įspūdį. Galiu drąsiai pasakyti, kad diskas prilygsta (bet nepralenkia) geriausiems CANDLEMASS įrašams, net ir debiutiniui „Epicus, Doomicus, Metallicus“. Beje, pats CANDLEMASS bosistas ir pagrindinis kompozitorius mano, kad naujasis albumas geriausias nuo „Nightfall“ laikų.

CANDLEMASS „Death Magic Doom“ – doomo meistrai grįžta„Death Magic Doom“ jau antrasis grupės darbas su vokalistu Robertu Lowe (taip pat dainavusiu SOLITUDE AETURNUS) ir čia šis dainininkas sužiba visu smarkumu. Balsas stiprus, puikiai tinkantis tiek greitesnėse „heaviškose“ tiek ir lėtesnėse „doomiškose“ partijose, be to, naujajame albume jis skamba laisviau ir tvirčiau. Galbūt būtent dėl to yra ne viena vieta, kur nutilus instrumentams girdisi vien tik vokalisto balsas. Turint tokį balsą ne gėda uždainuoti ir be muzikinio fono. Galiu pridurti, kad tai vienas iš tų atvejų, kai vokalisto pasikeitimas nesugadina grupės ir, asmenine mano nuomone (tegul neįsižeidžia buvusio vokalisto fanai), Lowe net „perspjauna“ Messiahą.

Pirma daina „If I Ever Die“ bloškia tolyn savo greitu tempu, įdomiu pagrindiniu rifu. Puikus pasirinkimas albumo pradinei dainai ir, neabejotinai, tai pirmasis perliukas. Kaip kontrastas pirmajai pateikiama „Hammer of Doom“ – va čia jau tie lėtieji CANDLEMASS (beje, daina kažkuo primena ir senuosius BLACK SABBATH, ypač pirmo albumo pirmą dainą). Tamsi, niūri ir lėta muzika, toks pats šaltas tekstas, retkarčiais nuskambantis varpas ir link dainos galo greitesnis pragrojimas. Labiausiai įstringa gražūs perėjimai iš lėtesnės partijos į greitesnę, gan melodingos gitaros ir vokalo partijos. Minėti perėjimai ir melodingos partijos puikiai girdisi ir epinėje, trečiojoje dainoje „The Bleeding Baroness“.

„Demon of the Deep“ tematika primena Lovecrafto Cthulhu mitą, kurį jau apdainavo ne viena grupė, pati daina nebloga, nors slenkant link pabaigos atsibosta, ko pavyzdžiui negalima pasakyti apie „House of 1000 Voices“. Ši, kad ir gana ilga (beveik aštuonios minutės), netampa nuobodi. Patys muzikantai apie šios dainos teksto tematiką pasakojo: „Ji apie tas baisias žudynes Džersyje, Anglijoje, tuose vaikų namuose. Taigi nors kartą turime šiek tiek realybės albume „Death Magic Doom“. Gana įdomus žingsnis, žinant, kad absoliuti dauguma CANDLEMASS tekstų būdavo mistiniai, apie religiją, mitologiją ar panašiai.

Visos likusios albumo dainos irgi savitai įdomios, ypač „Clouds of Dementia“ – vėlgi sukuriama nebloga tamsoka atmosfera. Tiesa, „Dead Angel“ kiek keistokas kūrinys, greitas ir kažkoks tiesmukas (gabalas be jokio „cinkelio“) su kažkokiu keistu priedainiu. Išties tai išsiskirianti daina, nes nelabai atitinka CANDLEMASS stiliaus ir į bendrą kontekstą niekaip „neįsipaišo“.

Albumo produkcija geresnė nei buvo „King of the Grey Islands“, gitaros ir būgnai skamba sunkiau, be to, garsas nėra visiškai nušlifuotas (tiesa, toks jis nebuvo ir praeitame albume), o tai prideda savotiško grubumo, ypač gitarų srityje – toks jau CANDLEMASS stilius. Atmosfera perteikta iš tiesų gerai, bet senųjų šedevrų toli gražu nelenkia. Būtent pasigendu tos stiprios, sunkiai apibūdinamos atmosferos, o visa kita, kaip jau turbūt supratote, vertinu tikrai gerai.

Prisipažinsiu, kad po praeito albumo „King of the Grey Islands“ negalvojau, kad CANDLEMASS gali sukurti dar geresnį darbą, taigi savotiškai mane nustebino. Manau, kad šis albumas yra rimtas pretendentas į metų albumo nominaciją, – nors šiais metais dar bus išleista nemažai žinomų grupių darbų, tarp kurių ir RIVERSIDE bei DREAM THEATER albumai, be to, gana įdomių darbų jau pasirodė, tad gal neskubėsiu su nominacijomis – ir patektų į geriausių CANDLEMASS albumų trejetuką ar ketvertuką.

Stipriai rekomenduoju visiems dar neklausiusiems ir prijaučiantiems tamsokam epiniam lemties metalui.

CANDLEMASS „Death Magic Doom“
© „Nuclear Blast Records“, 2009

1. If I Ever Die
2. Hammer of Doom
3. The Bleeding Baroness
4. Demon of the Deep
5. House of 1000 voices
6. Dead Angel
7. Clouds of Dementia
8. My Funeral Dreams

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
rebel-
2009.05.23 13:52

Paklausiau youtube keletą dainų, tegaliu pasakyt “wow dude”

Slut ov Hell
2009.05.23 00:58

Visai geras ir smagus tas albumas. To brotherio minėto vokalo suvaržymo kažkaip nepajaučiau. Gal, aišku, vaidmuo ne toks žymus kaip King.., bet blem, tikrai kažkaip nesijaučia, kad erdvės trūktų.
Šiaip ar taip, geriausias yra Epicus Doomicus Metallicus. Sentimentai žudo :)
O Messiah yra ta priežastis, dėl kurio negaliu pakęst didžiosios dalies Candlemass’ų. Tfū. Lowe’as žymiai geriau aniems tink.
Liktų tik gyvai pamatyt.

Chimeritas
2009.05.22 18:45

Tikrai nenuvylęs albumas. Visumoje gal kiek silpnesnis už “Pilkųjų salų karalių”, bet stiprių momentų turi. “The Bleeding Baroness” apskritai neįmanoma atsiklausyti.

O dėl visokių “kas lygina tą su anuo, tas neišmano apie aną ir šitą”, tai juk čia paprasčiausias dogmatizmas. Kitaip tariant, ta vieta, per kurią kai kurie metalistai supanašėja su davatkomis.

speigas
2009.05.22 17:12

“JOKS Candlemass albumas niekada nė perpus neprilygo “Epicus doomicus metallicus”.

Ar neperlenkta su šiuo teiginiu? Ypač sakant, jog per pusę?? O man Nightfall geresnis už pirmą, beje ir pasaulyje, kažkaip Nightfall daugiau simaptijų priskiriama.

revenant
2009.05.22 10:21

JOKS Candlemass albumas niekada nė perpus neprilygo “Epicus doomicus metallicus”. Candlemass yra pirmas albumas ir visa kita. Kas išvis lygina tolimesnius darbus su debiutu, nieko neišmano apie tradicinį doomą

Žemaitis
2009.05.21 22:06

kiek beklausiau,tai neistolo neprilygsta ankstesniem darbam. daugu daugiausiai 5,5 is 10

brotheris
2009.05.21 08:35

> taip pat dainavusiu SOLITUDE AETURNUS

Dainuojančiu

> naujajame albume jis skamba laisviau ir tvirčiau

Kaip tik skamba suvaržytai, nukištas kažkur į antrąjį planą, lyginant su praeitu albumu (ir kitais Lowe darbais)

> tai vienas iš tų atvejų, kai vokalisto
> pasikeitimas nesugadina grupės

Tai, kad Candlemass turėjo viso, atrodo, 5 vokalistus.

Toliau nebeskaičiau :(

bmaggot
2009.05.20 15:33

ALRIGHT

Deviltor
2009.05.20 14:20

Apsižioplinau, pataisyta.

bmaggot
2009.05.20 12:14

va va, epic fail..
cthulhu rašoma, be to
albumas neblogas, bet dėl metų albumo nebūčiau toks kardinalus, dar liko daug laiko

AKS
2009.05.20 11:28

Cthulu mitas ne Tolkieno, o Lovecrafto… Blyn

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus