CANDIRIA: kai akis temdo migla, iš pasąmonės kyla impulsas kurti sunkiai apibūdinamą sunkiąją muziką

Gal šiek tiek mistiškas pavadinimas, kuris atsirado iš mano pačios pasąmonės, prisiskaičius apie vieną amerikiečių grupę ir perklausius visą jos diskografiją. Tiek to, užteks tų filosofinių/psichologinių terminų, laikas pereiti konkrečiai prie mūsų herojų. Pasak bosisto Mike (šiek tiek toliau paaiškės, koks “brangus” grupei šis žmogus), grupės pavadinimas reikštų “žolės rūkymo sukeltą miglą”. Tai CANDIRIA.

Ne ne, nereikia galvoti, kad muzikantų kūrybinius impulsus sukelia būtent lengvieji narkotikai, nors muzika, o ir visa grupės istorija, nėra eilinė. Taigi 1992-ieji, Niujorkas, Bruklinas. Penki vaikinai (gitaristai Ericas Mathewsas ir Chrisas Puma, vokalistas Carley Coma, būgnininkas Kenas Schalkas ir pirmasis bosistas Mattas Holtas) pradėjo bandymus muzikinėje sferoje, taip, kaip jie įsivaizdavo savo skambesį, nė trupučio nieko nekopijuodami. Kita vertus, įtakoti įvairiausių krypčių, savo “laboratorijoje” (taip patys vadina repeticijų vietą) jie pradėjo kurti naują muzikinę formulę. Nuomonių apie CANDIRIA muziką esti daug ir įvairių. Patys muzikantai sugalvojo, kad nori groti sunkiąją muziką, pagal kurią galima būtų ir šokti (gal geriau sakyti “šokinėti”, kad nekiltų asociacijų su šokių muzika). Pasisėmę idėjų iš labai įvairių grupių ir kūrėjų (SUFFOCATION, Miles Davis, John Coltrane ir kt.), jie save vadina tiesiog “miesto sintezės” grupe (urban fusion band). “Iš tiesų taip geriausia apibūdinti mūsų skambesį. Sintezė reiškia, kad paimame įvairius muzikos stilius ir juos sumaišome. O tie stiliai, į kuriuos mes orientuojamės, atsiradę gatvėje. Tai hardcore/metalas, hip hopas, džiazas”, aiškina dabartinis bosistas Mike. Muzikos apžvalgininkai dar įžvelgia ambiento, repo elementų ir apskritai “miesto beprotybės” (urban madness) motyvų. Kritikai ir albumų recenzentai, be jau minėtų elementų, išskiria grind/heavy metalo kombinacijas. Įvertinus visus aprašymus, aiškiai matyti, jog grupės muziką apibūdinti vienu žodžiu neįmanoma. Turbūt geriausia sakyti, kad tai yra “CANDIRIA skambesys”. Kas dėl “šokių”, vaikinai turi galvoje, kad šiuo požiūriu labai skiriasi metalo ir hardcore koncertų auditorijos, į kurias daugiausia orientuota CANDIRIA kūryba. Iš tiesų, pagal jų muziką galima ir galvą kratyti, ir pogą šokti, visaip šėlioti ar šiaip stumdytis minioje.

Grįžkime prie CANDIRIA istorijos. Didžiausia problema grupei buvo bosistai. Matt išėjo nepraėjus nė metams po susikūrimo, po to čia pabuvojo dar du nariai, o kai 1994 m. boso gitarą “paliko” trečiasis, “Subliminal” demo pristatymo koncertai vyko visai be bosisto. Be pastovaus nario po metų įrašytas ir debiutinis diskas “Surrealistic Madness”. Ši vieta nebuvo užimta dar du metus, todėl antrajame albume “Beyond Reasonable Doubt” boso partijas atliko Ericas ir Kenas. Tokia padėtis galiausiai išvedė iš kantrybės Chrisą, kuris dar prisidėjus ir kažkokioms asmeninėms problemoms, paliko grupę. Gitaristo vietą užėmė senas CANDIRIA muzikantų draugas iš DEAD AIR Johnas Lamacchia. Su jo atėjimu netrukus baigėsi ilgametės bėdos su pastoviu bosistu. Buvęs DEAD AIR, o vėliau MERAUDER bosistas Mike MacIvoras, pasirodo, buvo CANDIRIA gerbėjas, ir tuoj pat priėmė pasiūlymą prisijungti. Taigi, 1998-aisiais pagaliau nusistovėjo pilna grupės sudėtis. Išleisti dar trys albumai (1999 – “Process Of Self-Development”, 2001 – “300 Percent Density”, 2002 – “The COMA Imprint”).

Nelengvas darbas CANDIRIA darbų recenzentams. Kadangi jų muzikoje susilieja metalo ir daugelio roko muzikos krypčių kombinacijos, labai skirtingos ir sunkiai nupasakojamos yra visos kompozicijos, jau nekalbant apie visiškai skirtingus albumus. Tai yra kaip vaistas smegenims, pripratusioms prie atskiros krypties skambesio kanonų. Kiekviena galva suvoks CANDIRIA muziką savaip, tačiau beveik neabejotina, kad pripažins grupės originalumą, kūrinių sudėtingumą ir įdomias žanrų kombinacijas. Čia nėra noise grupėms būdingo ištisinio, šiek tiek chaotiško triukšmo, ilgų džiazo improvizacijų, tik metalinio gitarų skambesio, “kapoto” hardcore ritmo, gryno repavimo, hip hopo ar ambiento. Yra labai savotiška viso to sintezė. Įsivaizduokite, kiek galima sudaryti kombinacijų, įvairia tvarka kaitaliojant skirtingos trukmės kiekvieno žanro motyvus. Taip ir peršasi palyginimas su baltymais, kurių didžiulę gausą gamtoje apsprendžia 20 aminorūgščių, skirtingai išsidėsčiusių baltymo grandinėje. Žinoma, visa tai atlieka daugiau muzikantų negu penki pagrindiniai grupės nariai. Kiti pakviečiami įrašymui – grojantys trimitu, dūdmaišiu, kitais pučiamaisiais ir kitokiai instrumentais, taip pat daug vokalistų.

CANDIRIA savitumas nulėmė grupės populiarumą. Ji jau koncertavo vienoje scenoje su tokiomis gerai žinomomis komandomis kaip BIOHAZARD, HATEBREED, GWAR, GOD FORBID, MACHINE HEAD, CANNIBAL CORPSE, SEPULTURA, PRO-PAIN, MORBID ANGEL, SLAYER, PANTERA ir kt. Koncertuoja daug ir dažnai, todėl turi daug draugų muzikantų tarpe. “Gyvų” pasirodymų karštinės nenuslopino net tragiškas įvykis pernai metų rugsėjo 9 d. Vykstant į eilinį koncertinio turo šou, į CANDIRIA furgoną dideliu greičiu įsirėžė treileris. Nuo smūgio mašina nusirito nuo kelio lyg kamuolys, pakeliui “išbarstydama” keleivius pro išdužusius langus. Penki muzikantai ir jų turo vadybininkas patyrė sunkias ir gausias traumas, kas išvedė juos iš rikiuotės net 8 mėnesiams…

Tačiau dabar CANDIRIA vėl gyva, toliau koncertuoja ir galvoja apie kūrinius kitam albumui. Tiems, kas ieško paįvairinimo savo muzikiniam skoniui, toleruoja eksperimentus su įvairiais stiliais ar kam tiesiog smalsu, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šią grupę (bus ką veikti, klausantis penkių albumų kolekciją). Taip pat ir skeptikams, galvojantiems, kad sunkiosios muzikos scenoje viskas aišku ir nieko naujo ten nebepadarysi.