Brutalizmo „įvadas“ arba sugrįžimas po dviejų dienų

Foto: Crazyte. Daugiau foto čia>>

Nepagalvokit, kad šio rašinėlio pavadinimas kažkaip siejasi su labai gerai žinoma kalėdine/naujametine atrakcija – filmu „Likimo ironija arba po pirties“. Tiesiog toks šmėkštelėjo galvoje, kai, praėjus vos dvejoms dienoms po „In Memoriam Chuck Schuldiner II“, vėl teko apsilankyti „Intro“, kur nusimatė tikra „tarptautinė“ brutalumo fiesta. Tai ir skubu po įspūdingo kinų cirko į visai kito žanro renginį. Štai čia pastarojo vėlavimas – tik į naudą, mat kaip tik suspėju į GROL pasirodymo pabaigą. Ir be poros kitų gabalų, išgirstu tokį mielą „Zombie Ritual“. Taip taip, tas pats iš užvakarykščio repertuaro.

Žmonių mažoka, turbūt ir sekmadienis ne kokia diena, ir poros dienų senumo įvykiai išsekino. Reikia manyti, tai nebuvo labai blogai. Aš tuo tarpu tykiai drybsau minkštasuolyje ir stebiu tuos, kurie susirinko. Yra tikrų entuziastų, buvusių ir penktadienį. Yra naujų veidų, tiek mėgstančių muzikinius ekstremalumus, tiek negalėjusių apsilankyti praėjusį vakarą. Visus energingumu perspjauna vienas „graikas“, ne tik gerai besilaikantis nuo gausaus gėrimų kiekio, bet ir pasišovęs pravesti dalį šou. O būtent pakriuksėti, pacypauti ir pakosčioti į mikrofoną, pasveikinti latvius.

FLAYING turbūt liko pamaloninti, nes šiaip ilgam išnykę po soundchecko, kaip mat sulipa į sceną. Čia lyg ir disko „Commandments – Violated“ pristatymas, nors šiaip, panašu, ši grupė mėgstama ir laukiama Lietuvoje. Taigi, smagi greitos, brutalios, gana įdomios muzikos porcija nuteikia pakiliai ir mane, nors šiaip akys mirksi nuo miego stokos, o ir buteliukas mineralinio vietoj kitos taros šį bei tą byloja. Tenka viena ausim klausyti latvių, kita – pažįstamų įspūdžių, mat dar imsi ir užsnūsi, nepaisant decibelų atakos.

Artėja vidurnaktis, nešdamas taip nelaukiamą darbadienį, o slovakų SANATORIUM kaip nėra, taip nėra. Nors ir apsirūpinus vieta transporte, laukimas pradeda erzinti. Galiausiai trumpaplaukių ketvertas pradeda ir iš karto smogia death/grind ritmu. Tuo senoviniu, gerai žinomu, daug kartų patikrintu. Prisipažinsiu, kad dabartiniu metu mano vargšė galva, perklausiusi tonas įvairaus žanro sunkenybių, nori poilsio ir jau nebesižavi brutalumo etalonais. Nors išklausau nemažą dalį, nesmagu prisipažinti, bet nesulaukiu nė to vidurnakčio. Pilnas ekipažas pakeliui išsibarsto, o kada baigėsi šis antrasis, „Intro“ visai netipiškas renginys, bent jau ši istorija nutyli…

Gal kas nors pasakytų, kad tai savotiškas įvadas į po mėnesio siausiantį „Ferrum Frost“ su NAPALM DEATH. Tebūnie taip. Nors laukia dar ir tamsiosios gotiškos Kalėdos, ir velnių sukamas malūnas, ir dar keletas sunkiųjų įvykių.