Britai ANTIMATTER pagaliau aplankė ir Lietuvą

Crazytės nuotr. Daugiau nuotraukų: čia >>

Britai ANATHEMA, kurių muzika ilgainiui stilistiškai neatpažįstamai transformavosi, mūsų žemėse lankėsi jau 2 kartus. O štai vieno kolektyvo, kurio vienas įkūrėjų septynerius metus buvo „atskirtas nuo bažnyčios“, vienintelio vizito jo gerbėjams teko laukti ilgai ilgai… Be abejo, kalbama čia apie Dankano Patersono ir Maiko Moso dar 1998-aisiais įsteigtas kūrybines dirbtuves, ANTIMATTER besivadinančias. Ilgainiui pasitraukus Dankanui, Maikas liko vienas, tačiau ne vienišas – sugebėjo puikiai atšviežinti savo komandą. Tuziną stilių sugebėjusi kone idealiai suderinti, ši grupė gal ir liūdniausia pasaulyje, tačiau jos muzika tikrai ne ašarų pakalnė. Tuo galima buvo įsitikinti kovo 28 dieną „Vakaryje“ Vilniuje, kur ANTIMATTER pagaliau prisistatė ir lietuvių publikai.

Faktas kaip blynas, nors iš tiesų būtent tai liūdina – sudėtingi muzikiniai stiliai, pradedant progresyvu, baigiant psichodeline, melancholiška ir tamsia muzika, pas mus surenka 10 kartų mažiau žiūrovų, negu jos atlikėjai yra verti. Išimčių iki šiol nebūta, bent jau kiek atmintis sufleruoja. Norėjosi tikėtis, kad tiek metų laukus ANTIMATTER, jų gerbėjai plūstelės į „Pramogų banką“. Kurgi ne…

Pustuštė salė – net „Tėvynei“ kovo 11-ąją čia surinko žymiai daugiau. Nutarus, kad šios grupės, o ir „apšildytojų“ – vilniečių DAYS OF ECLIPSE – geriausia bus klausytis balkone, ten ir nutūpiau. Taigi dar viena galva prieš sceną mažiau. Lietuvaičiai, šiemet žymintys šešerius savo veiklos metus, pasirodė esanti net labai verta sceninė ANTIMATTER įžanga. Industriškai gotikinio roko atlikėjai grojo beveik valandą ir tikrai neleido nuobodžiauti. Ilgi, tačiau įvairūs ir įdomūs jų kūriniai nuo pat pradžių nusipelnė gana energingo publikos palaikymo, o laisvas elgesys scenoje, ko dažnai trūksta susikausčiusiems tautiečiams, leido pajusti, kad grupė groja nuoširdžiai atsipalaidavusi. Ir dėl to visai nenukenčia muzikos kokybė. O tai, kad DAYS OF ECLIPSE nariai didžiavosi grodami prieš žymiuosius britus, buvo greičiau jų kaip ANTIMATTER gerbėjų gestas, o ne garbėtroškos pasirodant didesnėje salėje išraiška.

Ramiai praslinkus pertraukos laikui, kaip ir priklauso belaukiant progresyvios atmosferinės muzikos atlikėjų, į sceną ramiai sulipo ANTIMATTER kvartetas. Baltus siuvinėtus ar aplikuotus marškinius prie gitaros priderinęs ir tuo iš savo kolegų tarpo išsiskiriantis Maikas Mosas, kaip pridera frontmenui, įsitaisė scenos centre, bet nemažoje erdvėje vietos pakako visiems. Ir tada prasidėjo.. kas? Ogi 2007-ųjų puikaus šios grupės tvarinio „Leaving Eden“ atlikimas, daina po dainos (žr. toliau pateiktą setlistą).

Tarsi atiduodami duoklę gerbėjams už kantrų laukimą, kai būdami visai šalia vis aplenkdavo Lietuvą, „antimaterijos” skleidėjai pristatė ne paskutinį albumą, o tą, kuris, sakoma, sunkiausias visoje ANTIMATTER diskografijoje. Pasak Maiko, net ir tamsoje galima rasti šviesą, o niūrioje muzikoje – išsigelbėjimą. Ir tikrai – porą valandų pabuvus tam tikrame akustiniame transe, reikia su tuo sutikti. Britų muzika tarsi užbūrė ir tas porą valandų galėjai pasijusti sunkiai nusakomoje skambesio ekstazėje. Neįtikėtina, kad iš esmės mėgdama kur kas sunkesnę muziką, taip susižavėjau šios komandos benefisu. ANTIMATTER lyderio mintis galite pasiskaityti interviu.

Viena iš jo tiesų – atsiradus sėkmingai grupei, netrukus pradeda dygti jos klonai ir galiausiai visi suvienodėja. Tačiau panašu, kad jeigu patys ANTIMATTER ir pagimdė kokį kloną, jis greičiau ne trukdys, o sėkmingai išpuoselės šių intelektualios muzikos atlikėjų darbą. Bent jau norisi tuo tikėti. Ir dar tuo, kad mūsų alternatyvioji muzikinė auditorija rimtai subręs koncertuose klausytis „kitokios“ muzikos – tuomet tikrai talentingi jos atlikėjai gros pilnoms salėms, o ne jų sienoms…

ANTIMATTER © 2014 03 28 Vilnius

“Redemption”
“Another Face in a Window”
“Ghosts”
“The Freak Show”
“Landlocked”
“Conspire”
“Leaving Eden”
“The Immaculate Misconception”
“Fighting for a Lost Cause”
“Paranova”
“The Last Laugh”
“Over Your Shoulder”
“Uniformed in Black”
“In Stone”
“Monochrome”
“Wide Awake In the Concrete Asylum”